Vežėjų konkurencijos lūžio taškas – kam daugiau naudos atneš skaitmeniniai sprendimai?
Daugybė Europos įmonių vis plačiau į veiklos strategijas integruoja ambicingas tvarumo programas ir kruopščiai registruoja išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Į tokias tendencijas privalo atitinkamai reaguoti ir jas aptarnaujančios logistikos bendrovės. Siekdami sustiprinti savo konkurencinį pranašumą, įvairiausias prekes gabenančių transporto priemonių parkų vadovai neretai kone tampa atsakingi už įmonių tvarumą.
Tai neturėtų stebinti, nes daugybei įvairiausių verslų, kurie naudojasi prekių gabenimo paslaugomis, būtent logistika sudaro didelę dalį bendro anglies pėdsako. Todėl naudojamas transportas atsiduria ekologija susirūpinusių verslo organizacijų dėmesio centre. Čia svarbų vaidmenį atlieka mobilumo paslaugų teikėjai – jų skaitmeniniai sprendimai šių dienų vežėjų poreikių akivaizdoje įgavo naują prasmę.
Tvarumo valdymas – sudėtingas procesas
Norint sėkmingai valdyti tvarumą, reikia surinkti ir apdoroti daugybę duomenų. Ir čia, įžengus į skaitmenizavimo pasaulį, naujoje šviesoje nušvito transporto mobilumo paslaugų bendrovės. Jos ne tik naudoja vežėjų veikloje jau gerokai anksčiau pasiteisinusius įrankius, bet ir atveria naujų jų pritaikymo nišų.
Viena tokių technologijų – optimalaus maršruto planavimo įrankis, be kurio sunkiai įsivaizduojamas šiuolaikinio vežėjo gyvenimas. Ankstesniais laikais pagrindinė šio įrankio paskirtis buvo aptikti taupiausią ar greičiausią kelią nuo gamintojo iki pardavėjo, o dabar jo svarba tapo aktuali ir kitame kontekste.
„Tarp šio laikmečio tendencijų – ir pakitusios sąlygos vežėjams laimėti pelningus užsakymus. Anksčiau dominavo paslaugos kaina, kokybė, galbūt specifinės prekių pristatymo sąlygos, o dabar augantis vaidmuo atitenka aplinkosaugos aspektui. Paprastai yra vienas aiškus rodiklis – išmetamo anglies dvideginio kiekis“, – sako bendrovės „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko. Jo teigimu, CO2 emisija tiesiogiai susijusi su transporto priemonių degalų sąnaudomis. Tad rūpindamiesi ekologijos rodikliais ir optimizuodami maršrutus vežėjai vienu šūviu nušauna du zuikius – taupo degalų išlaidas ir gerina klientų anglies dvideginio ataskaitų skaičius.
Naujausią techniką naudojantys profesionalūs bendrovių vairuotojai ir taip demonstruoja aukštus ekonomiškumo rodiklius, tačiau optimaliai parinkti maršrutai – dar viena sfera, kurioje taupymas yra ne konstanta. Dėl gausybės nuolat kintamų rodiklių gerą rezultatą gali lemti tik patyrusių specialistų valdomos kokybiškos programos.
„Koks maršrutų planavimo įrankių poveikis aplinkai? Ekspertų skaičiavimu, naudojant dirbtiniu intelektu paremtą programinę įrangą, veiklos efektyvumą galima padidinti 10–30 proc. Vienas iš tokios įrangos pritaikymo būdų ir yra maršrutų optimizavimas“, – pažymi A. Michejenko.
Optimalus pasiūlymas – gerokai sparčiau
Pasak specialisto, norint praktiškai įsivaizduoti, kiek galima sutaupyti anglies dvideginio, reikia išspręsti sudėtingą uždavinį. Kiekvieno vilkiko ar kitos transporto priemonės techninėje specifikacijoje nurodoma jos variklio CO2 emisija gramais nuvažiuotam kilometrui. Žinant, kiek transporto priemonei numatyta susukti kilometrų per metus, galima apskaičiuoti būsimą išmetamųjų dujų kiekį.
„Tačiau čia dar turėsime tik orientacinį skaičių. Realiosios degalų sąnaudos gali keistis priklausomai nuo sąstato svorio, nuo pasirinkto kelio reljefo ir kitų aplinkybių. Tuomet į pagalbą ir ateina maršruto planavimo įrankiai, nes jie mums leidžia sudėlioti tokią kelionę, kurios CO2 parametrus būtų galima preliminariai numatyti, o vežėjai atitinkamai pataikytų į užsakovo ekologinius tikslus“, – paaiškina Artūras Michejenko.
Štai „DKV Mobility“ paslaugų naudotojams skirtoje platformoje siūloma šiuolaikinė maršruto planavimo programinė įranga sparčiai apdoroja daugybę kintančių duomenų ir pagal pateiktus parametrus sudėlioja optimalius galimų maršrutų pasiūlymus. Dalis šių parametrų – degalų kainos, situacija keliuose, tiltų ar tunelių apmokestinimas ir pan. – gali keistis jau kelionės metu. Be to, skaičiuojant vieno kilometro kaštus, kai kuriose Europos valstybėse kelių mokesčių dalis yra didesnė nei degalų. Todėl itin svarbus nenutrūkstamas maršruto optimizavimas. Šį darbą puikiai atlieka programinės įrangos algoritmas.
Didžiosioms bendrovėms taps privaloma veikla
Atsakingas už tvarumą specialistas – dar gana nauja pareigybė transporto bendrovėse. Ją atsirasti paskatino sparčiai augantis šių darbuotojų vaidmuo. Tvarumo profesionalų darbotvarkė kasmet apima vis daugiau klausimų: nuo anglies dvideginio ataskaitų rengimo iki pirkimų planavimo, projektuojant, kokių transporto priemonių reikia, norint patenkinti besikeičiančius klientų poreikius.
Pareiga stebėti, matuoti ir teikti ataskaitas apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą taps privaloma, kai 2024 finansiniais metais įsigalios Europos Komisijos Įmonių tvarumo ataskaitų teikimo direktyva. Ši direktyva bus taikoma maždaug 50 tūkst. didžiųjų Senojo žemyno įmonių.
Europoje pirmaujančios verslo verslui skirtų mobilumo paslaugų teikėjos „DKV Mobility“ produktais naudojasi apie 314 tūkst. aktyvių klientų Europoje. Todėl kiekvienas optimizuotas jų nuvažiuotas kilometras galiausiai daro globalų poveikį aplinkai.
„Ateityje vienas didžiausių iššūkių mūsų klientams bus CO2 mažinimas, todėl siekiame juos palaikyti savomis priemonėmis. Ši iniciatyva apima ir mūsų konkretų siekį padėti klientams iki 2030-ųjų sumažinti transporto parko CO2 taršą 30 proc., lyginant su 2019 metais“, – apibendrina Artūras Michejenko.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.