Vežėjų karas prieš vokišką MVA standartą
Lietuvos vežėjai ir politikai, pakilę į mūšį prieš diskriminacinius Vokietijos įstatymų leidėjų užmojus, iš esmės komplikuojančius žemesnio pragyvenimo lygio šalyse registruotų įmonių veiklą toliau į vakarus nuo Lenkijos, nėra vieniši kariai. Berlyną itin aktyviai spaudžia ir Varšuva. Panašu, kad būtent po kaimynų lenkų darbo ir socialinės politikos ministro Wladyslaw Kosiniak-Kamysz ir Vokietijos darbo ministrės Andrea Nahles susitikimo, buvo sutarta įstatymo dėl minimalaus darbo užmokesčio Vokietijoje netaikyti važiuojantiems tranzitu.
Smūgis Lenkijai
Cargonews.lt jau rašė, apie 2015-ųjų sausio 1-ąją Vokietijos įsigaliojusį įstatymą dėl minimalaus darbo užmokesčio, kuris visus šios šalies keliais judančių, užsienyje registruotų, komercinių transporto priemonių vairuotojus užsimojo padaryti vokiškai turtingais. T. y. įpareigoti jų darbdavius mokėti 8,5 eurų minimalų valandinį atlygį (MVA). Tokia prievolė buvo numatyta tiek važiuojantiems per Vokietijos teritoriją tranzitu, tiek atliekant kabotažo operacijas, tiek gabenant krovinius pakrovimui ir iškrovimui. Kitaip tariant, net ir pačių skurdžiausių Europos šalių vežėjai staiga buvo įpareigoti gyventi taip pat „plačiai“, kaip ir Vokietijos verslininkai.
Nenuostabu, kad šis įstatymas nuo pat pradžių sukėlė sumaištį ir pasipiktinimą Europos transporto sektoriuje. Prie MVA reikalavimų prisideda ir nemaža biurokratinė našta – formalūs įsipareigojimai pateikti planuojamų pervežimų tvarkaraštį, nurodyti vairuotojų asmens duomenis, dvejus metus saugoti ir sudaryti galimybes patikrinti su krovinių gabenimu Vokietijoje susijusius dokumentus. Už šių nuostatų pažeidimus numatyta bauda iki 30 tūkst. eurų, o sučiupus vairuotojams mokant kuklesnį atlyginimą – net iki 500 tūkst. eurų.
Nors drakoniškos sankcijos, akivaizdžiai nukreiptos prieš užsienio vežėjus, skausmingai palietė beveik visų kaimyninių šalių transportininkus, lenkai kovai prieš vokiečius metė didžiausiais pajėgas. Tai lėmė faktas, kad Lenkija turi antrą pagal dydį Europos Sąjungoje sunkvežimių parką. Lenkijos transporto sektoriaus konkurencingumą lemia būtent mažesni įkainiai. Privertus juos mokėti gerokai didesnę algą vairuotojams, lenkų vežėjų tarifai išsipūstų ir dėl to jų paslaugos nebebūtų tokios patrauklios Vakarų klientams.
Kolegų iš cargonews.pl skaičiavimais, Vokietijos MVA reikalavimai būtų nebaisūs tiems Lenkijos vežėjams, kurių įmonėse mokamas atlyginimas „ant popieriaus“ siekia 5700 zlotų per mėnesį. Tačiau realiai šiuo metu vidutinis atlyginimas (bruto) čia nesiekia 4000 zlotų, todėl minėtas 8,5 eurų valandinis atlygis lenkams toks pat neįkandamas riešutas, kaip ir lietuviams.
Ministrų debatai
Ieškodami išeičių Varšuva pasiuntė į Berlyną aukšto rango politikų delegaciją, vadovaujamą darbo ir socialinės politikos ministro Wladyslaw Kosiniak-Kamysz. Jo derybos su Vokietijos darbo ministre Andrea Nahles dėl minimalaus darbo užmokesčio Vokietijoje įstatymo taikymo užsienio šalių įmonių darbuotojams baigėsi jau minėta daline pergale: nepamatuotai didelio MVA nereikės mokėti per Vokietiją važiuojantiems tranzitu. Tačiau mažiausiai 8,5 €/val. vis vien teks mokėti sunkvežimių vairuotojams, kurie išsikrauna ar pasikrauna Vokietijos teritorijoje.
Toks kompromisas ir naujųjų taisyklių sustabdymas tranzito klausimu galios kol Europos Komisija nepateiks savo nuomonės. ES institucijos pradėjo spręsti minimalaus darbo užmokesčio Vokietijoje klausimą sulaukusi daugelio šalių bei Tarptautinės vežėjų sąjungos IRU užklausimų dėl naujovės teisėtumo ir pradėjo vadinamąją „EU Pilot“ procedūrą (tai yra apsikeitimo informacija platforma tarp atskirų valstybių-narių; Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Slovėnijos, Kroatijos, Lietuvos ir Estijos atstovai drauge nustatinės, ar Vokietijos valdžios veiksmai atitinka ES teisę; „Pilot“ tikslas yra taikus šios problemos sprendimas, neįtraukiant oficialių institucijų, tokių kaip Teisingumo Teismas). Sužinoti EK sprendimą galima bus tik po to, kai ji gaus atsakymus iš vokiečių pusės – Vokietija turi tam laiko iki šio mėnesio 18-os dienos.
Analizuojant teisės aktus EK nagrinės ne tik tai, ar Vokietijos įstatymas dėl minimalaus darbo užmokesčio atitinka ES teisę, bet taip pat išsiaiškins, ar su įstatymu susiję vykdomieji aktai proporcingai įgyvendina šią teisę.
Vokietijos darbo ministrė aiškiai pabrėžė, kad ketina ginti savo poziciją dėl minimalaus darbo užmokesčio – šis turi būti taikomas visuotinai, be kokių nors išimčių. Ministrė A. Nahles teigė, kad jos komanda ketina „ramiai stebėti tolesnių įvykių eigą“ ir „nesiruošia pasiduoti spaudimui“. Pasak politikės išsamus įstatymo pasekmių vertinimas neįmanomas praėjus vos daugiau nei trims savaitėms po įstatymo įsigaliojimo, todėl kol kas neketina priimti jokių „minkštinimo“ taisyklių. Vokietijos pusė ryžtingai atmeta priekaištus, neva šis įstatymas padidins biurokratiją ir apsunkins verslininkų veiklą. Vienas iš labiausiai kritikuojamų įsipareigojimų, o būtent privalomas darbdaviams darbo valandų registravimas, A. Nahles nuomone yra būtinas, kadangi tokiu būdu bus siekiama išvengti piktnaudžiavimo.
Galimas „ėjimas žirgu“?
Ar galima pergudrauti vokiečių biurokratus ir kol kas išvengti 8,5 €/val. spąstų? Kurį laiką atrodė, kad transporto sektorius buvo paliktas pats sau bandant savarankiškai interpretuoti įstatymo straipsnius ir pakankamai pasyviai laukti tolesnės įvykių eigos.
Tačiau akivaizdu, kad vežėjai ir juos konsultuojantys teisininkai laiko veltui neleido ir, panašu, sugalvojo mažiausiai vieną būdą, kaip įstatymą apeiti: gali būti, kad naujos taisyklės skatins kai kuriuos vairuotojus pereiti prie individualios veiklos, nes minėtas minimalaus darbo užmokesčio įstatymas taikomas įmonėms, o ne fiziniams asmenims, savarankiškai valdantiems savo darbą bei užsakymus. Tiesa, yra tam tikrų išlygų esama – toks vairuotojas privalo vykdyti užsakymus bendradarbiaujant su daugiau negu viena bendrove ir negali būti priklausomas nuo šios įmonės užsakymų.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.