Vežėjų akys krypsta į Lenkijos ir Latvijos rinkas (papildyta)
Transporto įmonėms patiriant vis didesnius ekonominius sunkumus ir pasiekus kritinį lygį dėl tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumo, stringant logistikos grandinėms ir klientams vis dažniau nutraukiant sutartis su vežėjais, šio sektoriaus atstovai ieško būdų, kaip išsaugoti verslus. Lenkijoje šiemet kuriasi rekordinis įmonių skaičius, pradedama žvalgytis ir į kaimyninę Latviją, kur palankesnė investicinė aplinka.
Tokias tendencijas stebi Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, svetur įskurti padedantys tarpininkai ir ekonomikos ekspertai.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, vis daugiau transporto įmonių dėl nepalankios aplinkos šiai verslo sričiai Lietuvoje, kuriasi Lenkijoje [anksčiau jis sakė, kad „neįmanoma sugretinti Lenkijos ir Lietuvos valdžių institucijų požiūrių į verslus ir į vežėjus“], Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, o naujausia kryptis – Latvija.
„Lietuvos įmonės ir toliau norėtų likti ir dirbti Lietuvoje, prisidėti prie šalies ekonomikos stiprinimo, tačiau nemato galimybių veikti dabartinėmis rinkos sąlygomis. Ypač smulkieji ir mažieji šio sektoriaus dalyviai, patiriantys didžiausius ekonominius sunkumus. Tad ieškoma naujų galimybių, o viena iš jų – Latvija, kur palankesnės sąlygos verslams, paprastesnės įdarbinimo procedūros, mokestinė aplinka, nėra veiklos ribojimų. Gelbėtis bando visi, kas tik gali ir dar turi finansinių išteklių tęsti veiklą svetur“, – sako Z. Buivydas.
Asociacijos viceprezidentas Vytas Bučinskas tvirtina, kad šiuo metu labiausiai patraukli išlieka Lenkija, bet vis daugiau įmonių atlieka žvalgytuves ir Latvijos rinkoje, analizuoja, kaip įsikurti ir tęsti veiklą šioje šalyje.
„Prognozuojama, kad netolimoje ateityje lietuviškų transporto įmonių koncentracija gali didėti Latvijoje, pradėjus drąsiau verslui žengti į šias rinkas, kur sąlygos mūsų sektoriui – palankesnės. Šioje šalyje nėra kvotų sistemos, įdarbinant vilkikų vairuotojus, kurių trūksta visame pasaulyje. Taip pat nėra ir koeficiento sistemos, koks taikomas pas mus apskaičiuojant lietuviškus atlyginimus, apmokestinant dienpinigius. Be to, patrauklus ir susisiekimas“, – sako V. Bučinskas.
Ekspertų vertinimu, tai gali tapti išsigelbėjimu smulkiesiems ir mažiesiems rinkos dalyviams, kurie patiria didžiausius sunkumus, ir kurie sudaro net 90 proc. transporto sektoriaus Lietuvoje.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tvirtina, kad Lenkija ir Latvija – daug kuo patrauklios mūsų šalies vežėjams, norintiems išlikti konkurencingiems ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
„Yra Lenkijos patrauklumo kriterijai, kurie sunkiai nurungiami – tai geografinis artumas Vakarų Europai, todėl mūsų šalis turi pasistengti papildomais argumentais įveikti šiuos nepatogumus. Dar svarbiau, kad yra kriterijai, kuriuos galime reguliuoti – tai darbo jėgos iš trečių šalių įdarbinimo greitis ir paprastumas. Lenkijoje jis labai aukštas ir lenkai nepabijojo įdarbinti net virš milijono Ukrainiečių. Tuo pat metu Lenkijoje ir Latvijoje yra patrauklesnė reinvestuoto pelno apmokestinimo aplinka, kuri skatina auginti įmones“, – sako ekonomistas M. Dubnikovas.
Bendrovės „Savesta Consulting“, kuri padeda vežėjams įsikurti Lenkijoje, valdybos narys Ignas Volbikas atkreipia dėmesį, kad šiais metais Lenkijoje kuriasi rekordinis transporto įmonių skaičius – beveik 500.
„Tokio aktyvumo dar nėra buvę. Mano, kaip tarpininko, telefonas nuolat kaista nuo skambučių ir įvairių užklausų. Žinoma, sprendimai veiklas tęsti svetur nepriimami per dieną, verslas atsakingai vertina visas galimybes ir ruošiasi. Lenkijoje lietuviškos įmonės pradėjo kurtis prieš kelerius metus, tačiau šie metai – išskirtiniai. Pavyzdžiui, jei šių metų pradžioje buvo 90 įmonių, dabar – beveik 500, kurios kuriasi Lenkijoje“, – pastebi I. Volbikas.
Pasak jo, vežėjai vis dažniau domisi ir galimybėmis veiklas vykdyti Latvijoje, kur taip pat palanki aplinka transporto verslui.
„Kol kas – tai galimybių studijų lygmuo, kuomet vertinamos sąlygos kurtis Latvijoje, tačiau naujos tendencijos rinkoje – jau stebimos. Neatmetame, kad prireikus ir tarpininkavimo paslaugas kuriantis Latvijoje galėtume teikti, jei tik būtų toks poreikis“, – sako I. Volbikas.
Lenkijoje įsikūrusios transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktoriaus Kazimiro Narkevičiaus teigimu, sprendimą tęsti veiklą kaimyninėje šalyje paskatino patraukli draudimo kaina, mokestinė aplinka ir paprasta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka.
„Manau, kad dauguma Lietuvos vežėjų tiesiog pavargo būti nemėgstami, nepageidaujami ir kaltinami mokesčių nemokėjimu. Tad verslo perkėlimas į kaimyninę šalį yra patrauklus sprendimas, siekiant pasijusti kitaip ir sumažinti įmonės sąnaudas, sėkmingai augti“, – sako K. Narkevičius.
Daugiau informacijos – čia („Linavos“ spaudos konferencija), čia (nuo 23:40), čia ir čia.
Čia – didelis straipsnis, kodėl Lietuvoje vis blogiau, o Lenkijoje gerai.
K. Narkevičiaus teigimu, niekam nėra paslaptis kad šiuo metu mūsų vežėjai Europoje dirba už 1,05-1,10 Eur įkainį už kilometrą. „Tam, kad lengviau būtų suprasti, kas yra tas 1 euras, reikėtų pasižiūrėti, kokias išlaidas vežėjas patiria. Šiuo metu ne vienas iš politikų, kuris garsiai loja ant transporto sektoriaus, nepagalvoja apie tai, koks centų „biznis“ tai yra. Vis dėlto, kaip žinome, pridėtinę vertę šis verslas tikrai sukuria. Deja, niekas nepagalvoja, kas būtų, jei transportas iškeltų veiklą iš Lietuvos. Taip pat niekas nežiūri, kad yra vilkikų pardavėjai, atsarginių detalių pardavėjai, kurie tiesiog liks be darbo“, – svarstė „Nordic Trucking Logistics“ vadovas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.