Vežėjai skundžiasi vilkikų vairuotojų stygiumi ir darbuotojų dairosi užsienyje

eiles-medininku-pasienio-poste-524a9d120174f

Lietuvos ir Europos keliais kasdien zuja tūkstančiai vilkikų, gabenama šimtai tūkstančių tonų krovinių. Lietuvos vežėjai pasiryžę didinti logistikos apimtis, tačiau čia jie susiduria su problema – trūksta vairuotojų. Pasirodo, šios profesijos atstovų netenkina Lietuvoje siūlomas darbo užmokestis, o atsidavusius šiai profesijai vairuotojus įmonės graibstyte graibsto.

Skaičiuojama, kad šiuo metu įmonėse vairuotojų paklausa yra pakankamai didelė. Beveik kiekviena didesnė transporto įmonė per mėnesį įdarbintų maždaug po 5 vairuotojus, tačiau lietuviai nesiveržia dirbti šį darbą už šiai dienai siūlomą atlygį.

Nesulaukę lietuvių vairuotojų susidomėjimo, darbdaviai kviečiasi dirbti Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos ir kitų šalių piliečius, kurie už siūlomą atlygį dirbti sutinka. Savaime suprantama, įmonės privalo dirbti, išperkamąja nuoma pirkti vilkikai negali stovėti garažuose neeksploatuojami.

„Kievieną savaitę aplankau ne mažiau kaip 4-5 trasnsporto įmones ir visose juose jaučiamas vairuotojų trūkumas. 70-80 proc. „Draiverio“ mokymo centro mokinių jau turi vietą, kurią vairuotojas užims pabaigęs reikiamus mokymus. Likusiems darbo vietą lengvai surandame. Bendra situacija yra tokia, kad vairuotojų paklausa auga.

Šiai dienai, vairuotojų profesionalų kursuose (t.y. vežti krovinius sunkvežimiais, vilkikais, autobusais) 90 proc. visų mokinių sudaro jauni, 22-29m. vyrai. Yra tik labai nedidelė dalis vyresnių nei 45m. vyrų, norinčių įgyti aukštesnes kategorijas tam, kad dirbti vilkikų ar autobusų vairuotojais“, – sako mokymo centro „Draiveris“ pardavimų vadovė Giedrė Valskienė.

Darbdaviai, jausdami vairuotojų stygių, taip pat yra priversti tobulėti ir branginti kiekvieną darbuotoją, pasirūpinti papildomu jo mokymu. Anot Giedrės Valskienės, tokia tendencija pastaruoju metu itin išryškėjo.

„Mums tikrai labai džiugu, kad palyginus įmonių vadovų suinteresuotumą mokyti savo personalą prieš 5-7m. ir dabar, situacija skiriasi kaip diena ir naktis. Šiandien apytiksliai 60 proc. visų vežėjų rūpinasi vairuotojų kvalifikacija – sumoka už vairuotojų mokymus, derina ir domisi mokymo programa, įtraukia papildomų mokymų, kurie jiems yra aktualūs. Vežėjai pagaliau pradėjo suprasti teisingai ir kokybiškai atliekamų mokymų naudą. Žinoma, dar praeis laiko tarpas kol patys vairuotojai bus suinteresuoti mokytis, t.y. kelti savo kvalifikaciją – tai bendras vežėjų kaip vairuotojų vadovų ir mokymo įstaigų darbas“, – sako „Draiverio“ mokymo centro pardavimų vadovė.

Kelti kvalifikaciją užsuka ne tik jauni ir entuziastingi būsimieji sunkvežimių vairuotojai, bet ir vyresnio amžiaus darbuotojai, įveikę ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų prie vilkiko vairo.

Vairuotojai, turintys patirtį, yra priversti kelti kvalifikaciją pagal Europos direktyvos (2003/59 /EB) reikalavimus. Jie turi įgyti taip vadinamą „95 kodą“, kuris suteikia teisę vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.

„Į kvalifikacijos kėlimo mokymus ateina 35-50m. vyrai vairuotojai. Kai kurie dirbantys jau ne pirmą dešimtį metų vairuotojo darbą. Dėl pačių vairuotojų noro kelti kvalifikaciją klausimas yra diskutuotinas. Paprastai jie yra užtikrinti tomis žiniomis ką yra įgiję per savo darbinę praktiką ir nemano kad kažką papildomai gali išmokti. Tačiau tie, kurie išklauso ir pasigilina vienareikšmiškai teigia, kad kursai yra naudingi“ , – teigia pašnekovė.

Nors užsienyje prie vilkiko vairo dažnai sėda ir moterys, tačiau Lietuvoje tokia praktika labai reta.

Užsienio kompanijos moteris „medžioja“ ir visaip vilioja dirbti vairuotojo darbą. Ten darbdaviai jau seniai suprato, kad moteris yra atidesnė pildydama dokumentus, rečiau viršyja greitį ir pažeidžia kelių eismo taisykles, taip pat mažiau linkusi į priklausomybės ligas.

“Pasitaiko ir moterų, tačiau tai vis dar retas reiškinys Lietuvoje. Per visą mano 13 metų transporto specialistų mokymo patirtį moterų, besimokančių vežti krovinius, sutikau vos kelias dešimtis, galbūt kiek daugiau moterų yra vežančių keleivius”, – tvirtina Giedrė Valskienė.

Vairuotojo profesija visais laikais buvo paklausi. Kol kas kroviniai dažniausiai keliauja keliais ir artimiausiu metu situacija iš esmės keistis neturėtų, taigi vairuotojo profesija vis dar bus aktuali bent jau 20 metų.

Tobulėjant technologijoms, atsiranda kitų krovinių gabenimo būdų, kurie eliminuoja žmogiškąjį faktorių. Taigi, ateitis priklauso technologijoms, kurios po truputį išstums vairuotojus iš rinkos. Tačiau baimintis nėra ko – vairuotojai tiesiog virs technikos operatoriais. Ir dar ne greitai.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

dyzel

Finansų ministerija nepritaria daliniam kuro akcizų grąžinimui

Finansų ministerija nepritaria siūlymui sukurti ir įgyvendinti dalinio gazolių akcizų grąžinimo sistemą Lietuvoje, nes tai neatitiktų aplinkosauginių tikslų, o kartu sumažintų ir valstybės finansinius išteklius, būtinus šalies saugumui užtikrinti. 

2025-04-04 2
0
kiaule

Centrinėje Europoje gyvulių ligos protrūkis – ribojimai vežėjams

Norime perspėti vežėjus, kad Centrinėje Europoje – gyvulių ligos protrūkis. Dėl to gali būti ribojamas sunkvežimų važiavimas per sieną, taikomos dezinfekcinės priemonės. Problema liečia tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Austrija. Patariame įvertinti situaciją, vykstant į šias šalis.

2025-04-04 10
0
scania_girteka

Tvaresnė ateitis jau čia: įsigijo pirmąjį Lietuvoje elektrinį sunkvežimį „Scania“

Lietuviai jau pripranta prie asmeninių elektromobilių, tačiau mūsų šalies gatvėse išvysti elektrinį sunkvežimį – vis dar retenybė. Vis dėlto tokia padėtis greitai keisis – savo akis ir ausis prie itin tylaus ir visiškai netaršaus sunkvežimio pratins kauniečiai ir miesto svečiai. Čia veikianti logistikos bendrovė pirmoji Lietuvoje nusipirko elektrinį sunkvežimį „Scania“.

2025-04-04 5
0
pesciuju-pereja-panevezyje

Sukurtas žemėlapis, leidžiantis įvertinti realią Lietuvos kelių ir tiltų būklę

Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje, rašoma „Via Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

2025-04-03 25
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 13
0