Vežėjai perspėja dėl nuostolių cunamio
Vien per keturis pastaruosius mėnesius ekonominis karas tarp Rusijos ir ES nurėžė apie 200 mln. eurų vežėjų pajamų. Tiek negavo vien „Linavai“ priklausančios transportininkų įmonės (asociacijai priklauso 1000 – t.y. mažiau nei trečdalis visų šalyje veikiančių vežėjų bendrovių), todėl realus praradimų mastas neabejotinai yra dar didesnis.
Vežėjų yra per daug?
„Linavos“ prezidiumo nariai, susitikime su žiniasklaidos atstovais įvardiję didžiausias pastarojo meto vežėjų problemas, teigė, kad užsiveriant Rusijos rinkai dalis įmonių neišvengiamai bankrutuos. Erlandas Mikėnas patikino, kad asociacija nekvestionuoja politikų sprendimų ir viso labo ieško būdų prisitaikyti prie kintančios situacijos, tačiau kai kurių naujai atsiradusių kliūčių įveikti neįmanoma. Antai vien dėl detalios Lietuvoje registruoto transporto patikros (mūsiškiai priskiriami „padidintos rizikos grupei“), lėmusios prastovas pasienyje, per minimą laikotarpį vežėjai patyrė apie 20 mln. eurų nuotolių.
„Kai kurios įmonės specializavosi dirbti Rusijos kryptimi, o priverstos veiklos ieškoti Vakaruose atrado, kad ten rinka perpildyta ir jiems tiesiog nėra vietos“, – konstatavo E. Mikėnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad po pernai rudenį vežėjus užgriuvusių bėdų bankai ir lizingo kompanijos sutiko atidėti įvairius mokėjimus, tačiau jų kantrybė neabejotinai turi ribas. E. Mikėnas prognozavo, kad visas embargo „grožis“ bus matomas pavasarį, kai užsakymų negavę transportininkai privalės arba rasti naujų pajamų šaltinių, arba atsisveikinti su savo technika.
„Kadangi transporto sektoriuje sukuriama apie 13 proc. šalies BVP, vežėjų problemos sukels grandininę reakciją – dalies užsakymų neteks ir logistikos terminalai, ir krovos kompanijos, ir servisai. Biudžetas negaus tikrai labai daug mokesčių“, – prognozavo E. Mikėnas.
Bėda Nr. 2
Kitas „Linavos“ prezidiumo narys Dainius Abramavičius atkreipė dėmesį ir į naujas problemas, susijusias su vasario 24 d. Rusijoje pradėjusio galioti įstatymo „Dėl valstybinės kontrolės įgyvendinant tarptautinius automobilių pervežimus ir dėl atsakomybės už jų vykdymo tvarkos pažeidimus“. Šiuo teisės aktu įvedama nauja „trečiosios šalies krovinio“ sąvoka, dėl to iš esmės gali keistis ir nusistovėjusi leidimų naudojimo tvarka.
„Prieš 5-6 metus buvo susitarta, kad Lietuvoje pakrautas ir Rusijoje iškrautas krovinys yra „dvišalio“ bendradarbiavimo dalykas. Leidimų tokiai veiklai galėjo gauti visi, kurie tik norėjo ir kiek tik reikėjo. Tuo tarpu „trišalių“ leidimų, skirtų bet kurioje kitoje valstybėje pagamintų prekių gabenimui, visada trūko. Pervežimų rūšį nustatant ne pagal pakrovimo vietą, o pagal krovinio kilmę – su leidimų deficitu susidursime praėjus porai mėnesių nuo jų skirstymo pradžios“, – būgštavo D. Abramavičius.
Rinkimų rebusas
Kol kas „Linavos“ prezidiumo nariai neturi aiškių atsakymų ne tik į klausimus apie darbą Rusijos rinkoje ar analogišką protekcionizmo dvoką turinčiose Vokietijos reikalavimuose mokėti minimalią 8,5 eurų algą ar Prancūzijos ir Belgijos užmojuose priversti vairuotojus ilsėtis tik viešbučiuose. Rimantas Martinavičius, kuriam drauge su dar vienu prezidiumo nariu Julium Misiūnu patikėta dalintis asociacijos prezidento kėde po Algimanto Kondrusevičiaus atsistatydinimo, taip ir nesugebėjo paaiškinti ar tikrai gegužės 15 d. vyksiančiame kongrese bus renkamas naujas „Linavos“ vadovas.
Norint taip padaryti, reikia regioniniuose vežėjų susirinkimuose iškelti kandidatus, tačiau toks klausimas kažkodėl nėra traukiamas į darbotvarkę.
„Kol kas jokio sprendimo nėra, nes paties A. Kondrusevičiaus pozicija neaiški. Jo atsistatydinimas „neįvykęs“, nes po šio pareiškimo jis susirgo. Save ir kolegas gerbiantis vadovas turėjo pasielgti kitaip. Mes tokio jo sprendimo lig šiol nesupratom, todėl regionuose klausimas apie naujus rinkimus nebuvo keliamas“, – dėstė R. Martinavičius.
Tuo tarpu dabartinei „Linavos“ prezidiumo daugumai oponuojantis Mečislavas Atroškevičius tokiuose kolegų veiksmuose įžvelgia norą vietoj demokratinių rinkimų į svarbiausią asociacijos postą pasiskirti savus žmones. Jo teigimu, asociacijos įstatai aiškiai nustato, kad „prezidiumo nariui atsistatydinus ar netekus įgaliojimų, vietoje jo artimiausiame kongrese renkamas kitas prezidiumo narys, atstovaujantis tam pačiam regionui, kuriam atstovavo buvęs prezidiumo narys“.
Artimiausias kongresas numatomas gegužės 15 dieną. Kandidatai į asociacijos prezidento postą turi būti keliami ir kituose šalies regionuose, tačiau rinkimų klausimo neįtraukiant į darbotvarkę.
„Vadovas asociacijoje yra renkamas, o ne paskiriamas kaip atsitiko dabar, todėl sieksime demokratiškų ir atvirų rinkimų organizavimo“, – pareiškė M. Atroškevičius, kolegas apkaltinęs siekiu uzurpuoti valdžią.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.