Vežėjai kaltina profsąjungą gviešiantis pinigų: ši su darbuotojais ruošiasi kreiptis į teisėsaugą
„Vlantanos“ valdybos pirmininkas Vladas Stončius sako, kad vairuotojus atstovaujantis Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas (LPSA) reikalauja sumokėti 800 tūkst. eurų per metus, arba po 30 eurų už kiekvieną darbuotoją kas mėnesį. Profsąjunga tai vadina absurdu: tenorėjo derybų dėl kolektyvinės sutarties, geresnių sąlygų darbuotojams, o prie derybų stalo niekas nė nesėdo. Kol „Vlantanos“ vadovas kalba apie rūpestį darbuotojais, prokuratūrai profsąjunga ruošia skundą, įtraukiant 102 įmonės darbuotojus ir 72 lapus kasos išlaidų orderių.
V. Stončius norėjo „Delfi“ papasakoti savą versiją apie vairuotojų darbo sąlygas, bendravimą su jų atstovais. Jis tikina, kad sektoriaus veikla yra nušviesta neobjektyviai: „nebuvo net pilkos zonos, nes buvo viskas tik juoda“.
Jis persiuntė įmonei 2020 metų pabaigoje LPSA siųstus laiškus, kuriuose pridėtas kolektyvinės sutarties projektas – tai V. Stončius pavadino reikalavimu už kiekvieną dirbantį vairuotoją mokėti po 30 eurų mėnesinį mokestį: „susitikimo metu buvo išsakyta profsąjungos pozicija „jei atsisakys įmonės pasirašyti šias sutartis, bus apie tai pranešta klientams ir spaudai apie atsisakymą bendradarbiauti ir bus rimtų pasekmių“.
„Mums tai tikrai atrodo nelabai jau šiuolaikiniai XXI amžių atitinkantys reikalavimai, kai iš kompanijos reikalaujama susimokėti tokius pinigus. Paskaičiavus, gaunasi virš 800 tūkst. eurų per metus turėtume sumokėti pasirašę tokią sutartį. Na kažkaip tai kvepia 90-aisiais metais“, – kalba V. Stončius. Paklaustas, ar bandyta derėtis dėl kolektyvinės sutarties sąlygų ir įkainių, jis pripažįsta, kad pasiūlymus ignoravo.
„Mes diskutavome su „Linava“ ir tokio pobūdžio spaudimą gavo visos didžiosios įmonės – tokio pobūdžio reikalavimus pasirašyti tokias sutartis. Buvo viduje diskusija ir buvo nutarta, kad kažkaip tai nelabai galima kviesti prie stalo, ir sakyti, na ne 30 eurų, o gal už 25 eurus, kai tokie reikalavimai atsiunčiami į priekį. Pirmiausia nori ne kalbėtis, bet iškart atsiunčia pasirašyt tokią sutartį ir mokėti pinigus“, – stebisi V. Stončius.
Verslininkas tikina, kad ta pati sutartis primygtinai siūlyta kelis kartus. „Darbuotojas, į kokią profesinę sąjungą stoja, pasirenka dėl daugybės aplinkybių ir ne viena profsąjunga yra rinkoje, ne dvi ir ne trys. Tai jis pasirenka, kurią nori, dėl reputacinių, atstovavimo dalykų, ar kitų priežasčių. Pasirenka ir pats moka nario mokestį, o šioje vietoje gaunasi, kad realiai mes jums duosime stogą už 800 tūkst. eurų per metus“, – piktinosi „Vlantanos“ vienas savininkų.
Jis apskritai abejojo profesinės sąjungos nauda darbuotojams. „Vairuotojai susimoka virš 200 eurų, kad juos atstovautų profsąjunga darbo ginčuose. (…) Ta pati profsąjunga turbūt kiekvieną suranda ir sako, mes jums išieškosim pinigų – nes jie patys pasiima pinigų pakankamai daug nuo vairuotojų. Bet kai pralaimi, gaunasi priešingai, daug atsiliepimų turiu labai neigiamų. Jie visuose ginčuose taiko tą pačią metodologiją, nieko kitokio ten nėra, šabloniniai reikalavimai, kurie faktiškai darbo ginčuose peržiūrimi ir faktiškai yra netenkintini“, – tikino V. Stončius.
Jis skaičiuoja, kad jo įmonė 2019 metais turėjo 21 darbo ginčą ir, jo teigimu, visi darbuotojų reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Įmonėje dirba 2250 darbuotojų. „2020 metais turėjome 61 ginčą ir du ginčai buvo dalinai tenkinti, nes buvo padaryta buhalterinė klaida“, – sako V. Stončius. Jis įtarinėja, esą sektorius buvo apjuodintas dėl to, kad nesutiko su LSPA siūlymu.
Cuzanauskas paaiškino, ko iš tiesų bijojo verslininkai
Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas, LSPA vadovas Audrius Cuzanauskas visišku absurdu vadina „Vlantanos“ vadovo interpretacijas. Pasak jo, verslininkams rūpi ne tiek pats įkainis, nors dėl jo nė nepradėjo derėtis, kiek kolektyvinėje sutartyje siūlomos garantijos vairuotojams. „Profsąjunga pagal savo esmę visą laiką ir siekė kolektyvinės sutarties, kaip ginti ir kaip įpareigoti darbdavius rūpintis darbuotojais. Ir dabar mūsų darbdaviai, vėlgi, parodo savo išsilavinimo ir supratimo lygį Vakarams ir tai pačiai Lietuvai. Kada profsąjunga ateina ir pradeda kalbėti apie tai, pateikia juodraštinį variantą, jie išsirenka kelis aspektus ir pasako, pasižiūrėkit, čia yra reketas“, – pyksta A. Cuzanauskas.
Jis teigia, kad dėl besitęsiančio šmeižto, užsakomųjų straipsnių, nukreiptų prieš asociaciją, svarstoma kreiptis ir į teismą. „Jie netgi nekalba apie tai, kas buvo siūloma kolektyvinėje sutartyje. Pirmas dalykas yra tai, ką jie patys deklaruoja. Kad būtų mokamas ne mažesnis atlyginimas nei 2000 eurų. Taip ir įrašėme kolektyvinėje sutartyje – tiek turi būti mokama be kažkokių papildomų aiškinimų. Antras aspektas – turi nelikti neapmokamų atostogų darbuotojams. Darbdavys yra stipresnioji darbo santykių pusė, ir kai darbuotojai jų paprašo, kabutėse, kartais tai būna 4-6 mėnesiai per metus. Per tą laiką darbuotojas praranda stažą, neturi absoliučiai jokio socialinio draudimo“, – aiškina A. Cuzanauskas.
Profsąjunga siūlo visu darbo sutarties galiojimo laikotarpiu mokėti ne mažesnį kaip minimalų atlyginimą. O trečias pagrindinis reikalavimas – kad visos išskaitos iš atlyginimų būtų atliekamos tik per draudimo kompaniją ir tai būtų oficialu, kadangi dabar, anot A. Cuzanausko, įprasta atlyginimus nurėžti žodžiu, nepateikus jokių dokumentų. „Ir štai kada pamatė tuos tris punktus, darbdaviai automatiškai suprato, kad turbūt jiems tai visiškai totaliai nepriimtina – jiems gerai, kaip yra. Po to galima labai paprastai apkaltinti profesinę sąjungą – pasižiūrėkite, jie dar kalba apie kažkokį nario mokestį ir dar reikalauja visko“, – sako A. Cuzanauskas.
Pasak jo, vežėjai nė nebandė kalbėtis, ar tai būtų 15, 20 ar 30 eurų – pasaulinė praktika, kad profsąjungai tik jos nariai, o ne visi darbuotojai, įprastai moka 1 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio. Kad 1 proc. praktika yra įprasta, „Delfi“ patvirtino kitų nesusijusių profesinių sąjungų atstovai. „Derybų klausimas, ar mokėjimas būtų per buhalteriją, ar kiekvienas narys pats turėtų mokėti. Profsąjunga negali reikalauti už visus darbuotojus ir niekas net nereikalauja – tai yra narystė, kaip ir pati „Vlantana“ yra tam tikrose asociacijose“, – sako A. Cuzanauskas. Jis pabrėžė, kad su „Vlantana“ jau ilgiau nei dvejus metus vyksta teisminiai ginčai ir dėl šios bendrovės kreipėsi virš 102 darbuotojų.
„Puikiai supranta, kad reikia pulti tą, kas atstovauja darbuotojų teises. Vežėjų asociacijos lobizmas yra didžiulis“, – atsiduso A. Cuzanauskas. Jis paaiškino, kad 89 proc. vairuotojų yra užsieniečiai ir labai maža dalis jų gali apsiginti patys, neišmanydami vietos teisės aktų ir nemokėdami kalbos. „Bandydami bent kažkiek gerinti pačią situaciją transporto sektoriuje, mes tiesiog išsiuntėme juodraštinį kolektyvinės sutarties variantą keliolikai įmonių. Ir mes gavome tokį vat atsakymą“, sako A. Cuzanauskas.
Jis patikino, kad profsąjunga tarp narių turi virš 4,1 tūkst. vairuotojų, per dieną tenka konsultuoti apie 30-60 asmenų.
„Vlantanos“ vadovas įrodinėja rūpestį darbuotojais – jų trūkumas didžiulis
Antra pokalbio dalis su „Vlantana“ valdybos pirmininku V. Stončiumi daugiausia sukosi apie vairuotojų darbo sąlygas ir „Laisvės TV“ atliktą tyrimą „Fūrų vergai“. Jis neigė bene visas pagarsėjusias galimo darbuotojų išnaudojimo praktikas.
„Vien tiktai juoda turbūt niekur nebūna gyvenime. Dabar visas sektorius – vien juodas: visur blogai, vairuotojai mušami, engiami. Padaryta milžiniška reputacinė žala visam sektoriui ir tai, be abejonės, turės didelių pasekmių tarp Vakarų Europos klientų. Nes 90 proc. paslaugų yra parduodamos Vakarų Europoje“, – vertina V. Stončius.
Jis paaiškina, kad rinkoje esamas „vairuotojų trūkumas yra begalinis“ visoje Europoje, ne tik Lietuvoje – pvz., vien Jungtinėje Karalystėje trūkumas siekė apie 70 tūkst. vairuotojų. „Mes turime orientuotis į darbuotojus ir laikytis su visų susitarimų, gerbti, ir skatinti, kad jie tik dirbtų, mielai dirbtų mūsų įmonėje. 5 metus iš eilės Europoje buvome pripažinti geriausiu sausumos transporto paslaugų tiekėju“, – sako verslininkas. Pasak jo, dėl Rytų Europos ir trečiųjų šalių vairuotojų konkuruoja visos valstybės, o jau šiuo metu vairuotojų amžiaus vidurkis siekia virš 50 metų. „Lietuvoje visiškai ne prestižas tapti vairuotoju. Faktiškai jaunų lietuvių vairuotojų dalis tikrai yra labai maža. Visi nori būti programuotojais, dar kažkuo. O iš aplinkinių kaimyninių šalių tai šį darbą vertina, jiems įdomus darbas ir tėvai atsiveda dažnai sūnus išmokę“, – pasakoja V. Stončius.
Tačiau tuo pat metu prokuratūrai bus teikiamas skundas dėl 102 „Vlantanos“ darbuotojų, informavo profsąjungos atstovas.
1. Tikina, kad iš vairuotojų už kurą, žalą nenuskaito, „bačkų nerenka“
V. Stončius patikina, kad kalba tik už savo įmonę, tačiau jokios nuskaitymų nuo atlyginimų praktikos neegzistuoja. „Kas buvo diskutuojama apie kažkokių „bačkų“ rinkimą – tai jokiu būdu neegzistuoja mūsų įmonėje, ta prasme, niekados neegzistavo. Ir mes laikomės visų teisės aktų. Dėl kuro nuskaičiavimo, ar normos nustatymo – mūsų įmonėje kuro nustatymas apskritai neegzistuoja. Vilkikų kompiuteriuose užfiksuota, gamintojo nustatyta, kokią kuro normą vilkikas vartoja. Ir jei yra didelių neatitikimų, siunčiamas į autorizuotą servisą, kad nustatytų, kur yra problemos, galimai techninės“, – vardija V. Stončius.
Jis patikina, kad visas transporto priemonių parkas apdraustas ne tik civilinės atsakomybės, bet ir pilnu Kasko draudimu, atsiradus žalai, ją padengia draudimas. „Vairuotojai taip pat apdrausti kelionės draudimu ir atsitikus bet kokiai sveikatos problemai vairuotojai atsiduria gydymo įstaigose bet kurioje ES šalyje. Ir jie tikrai dėkoja, turime tokių atvejų, kad netgi šuntavimo operacijos atliktos Italijoje. Skiriame didžiulį dėmesį vairuotojų sveikatai, vairuotojų nuomonei, nuotaikai“, – kalba V. Stončius.
2. Ilgos atostogos atsirado dėl mobilumo paketo ir pačių darbuotojų norų
V. Stončius patikina, kad visi Lietuvos vairuotojai o taip pat ir dauguma trečiųjų šalių piliečių nori po kelių savaičių komandiruotės ilgesniam laikui grįžti namo. O grąžinti vairuotojus namo privaloma ir pagal mobilumo paketą. Pernai įsigaliojo nuostata, kad vairuotojas kas 3–4 savaites turi grįžti namo. „Jie nori vykti namo. Pirmiausia išnaudojamos visos turimos apmokamos atostogos. Bet jie grįžta kas keturias savaites ir po tų keturių savaičių darbo, visi nori važiuoti namo. Ir jie sako, kad neužtenka kelių dienų parvažiuoti, nori ilgiau pabūti. Mes tikrai neturime jokių galimybių tam prieštarauti. O mums iš tiesų ir labai nenaudinga, nes mes turime daugiau vairuotojų pritraukti, kad mūsų parkas važiuotų, nestovėtų“, – sako V. Stončius.
Jis paaiškina, kad apmokamų atostogų paprasčiausiai nepakanka. „Jei po kiekvieno grįžimo mažiausiai dvi savaites nori praleisti namuose – tai skaičiuokime: mėnesį dirba, dvi savaitės namuose. Padaugini iš 12 mėnesių, ir kiek tų savaičių gaunasi? O atostogų yra tiek, kiek yra“, – sako V. Stončius.
3. Tikina, kad palaiko atsiskaitymus pavedimais
Priešingai nei „Linavos“ išsakomas rūpestis dėl galimybės darbuotojams mokėti atlyginimus grynaisiais, „Vlantanos“ valdybos pirmininkas tikina palaikąs tokį sprendimą – jiems dar paprasčiau, o sunkiau esą bus darbuotojams. „Mes pritariame siūlymui. Šiais 2021 metais mes išmokėjome 9,3 mln. eurų atlyginimų vairuotojams, įskaitant dienpinigius ir komandiruotpinigius – grynais išmokėjome 11 tūkst. eurų. Tai mažiau nei 0,02 proc. Taip darome pačiais sudėtingiausiais atvejais, kai, pvz., vairuotojai itin prašo. Jei pakeis, mums blogiau nebus, gal net geriau, bet tik apsunkinsime vairuotojams padėtį“, – sako V. Stončius.
Jis piktinasi, kad pati profsąjunga renka pinigus grynaisiais iš vairuotojų ir taiko dvigubus standartus. „Jei įstatymu priims, kad mokėti tik pavedimais, mes tiktai už, galėsime įstatymą darbuotojui padėti ir sakyti, kad net geriausiais norais, mums tai draudžia įstatymai“, – sako V. Stončius. Jis pasvarstė, kad vien dėl šios priežasties darbuotojai gali nuspręsti palikti darbą.
4. Sako, kad vairuotojų nevežioja – bet palaiko tokią praktiką
Viešai išsakyta ir kritika dėl prastų sąlygų vežiojant vairuotojus į darbą per visą Europą. „Mes tikrai vairuotojų netransportuojame, pas mus vairuotojai keltais ir vilkikais važiuoja, bet sunku man apie tai komentuoti. Iš paprastos žmogiškosios pusės vertinant, kai važiuoja žmonės braškių ar apelsinų skinti, tai turbūt jiems čia apelsinų neatveža. O dabar juos nuveža prie vilkikų, kur jie pasikeičia, ir toks neigiamas požiūris, kaip ten juos veža. Faktiškai į darbo vietą vairuotojai patys turi nuvažiuoti, ar tai nelogiška? Jei jūs norite į darbą, tai jūs važiuojate į darbo vietą, ar ne taip yra“, – kalba V. Stončius.
Jis sako, kad vežėjų įmonės kiekvienam vairuotojui privataus lėktuvo neužsakys. „Deda pastangas, nuveža, o ištransliuoja taip, lyg gyvūnų narvuose vežami. Taip, dabar COVID-19, bet ar paklausė kas nors, ar įmonės patikrina vairuotojus, kad jie sveiki? Tuomet gali mašinoje važiuoti daugiau žmonių, ne kelių metrų atstumų laikantis“, – tvirtina V. Stončius.
5. Tikina, kad parūpina viešbučius
V. Stončius patikina, kad „Vlantana“ nuomoja patalpas daugelyje Europos vietų, kur vairuotojai gali ilsėtis nepertraukiamai 45 valandas. „Jei, tarkime, baigėsi laikas, ir nebegali atvažiuoti, tada privalo eiti ilsėtis į viešbutį, jokiu būdu negali būti taip, kaip kalbama, kad vairuotojams čekiai nuperkami, bet vairuotojai nemiega viešbučiuose. Gal kažkur taip ir yra, negaliu neigti“, – aiškina V. Stončius. Pasak jo, ir vilkikuose vairuotojams „yra puikiausios sąlygos poilsiui, išskyrus tualetą ir dušą“, tačiau tai užtikrinama visose stovėjimo aikštelėse.
6. Patikina, kad palaiko dialogą su darbuotojais
Verslininkas taipogi tikina be jokių abejonių palaikąs dialogą su profesinėmis sąjungomis. „Mes tikrai už dialogą, kalbėti, spręsti, mūsų įmonėje taipogi yra veikianti profesinė sąjunga – bet darbuotojai patys pasirenka, ar jiems stoti į tą profesinę sąjungą. Yra komisija, kur galima kelti visus klausimus ir spręsti ginčus, jei jie kyla – be darbo ginčų komisijos kažkokių nagrinėjimų tyrimų, bet vietoje išsispręsti. Mes tik už dialogą“, – aiškina V. Stončius.
Tačiau atmetė LPSA kolektyvinės sutarties pasiūlymą. „Mes visada už dialogą, bet už sveiką dialogą. Kai jums sako, duok pinigų 30 eurų – ar mes turime kalbėti, kad negalime mokėti 30 eurų? Praėjusių metų mūsų apyvarta sudarė 186 milijonus eurų, ir 1,35 mln. eurų pelno turėjome. Tai iš kur mes galime sumokėti profsąjungai 800 tūkst. eurų?“ – klausė V. Stončius.
2020 metų pelno „Delfi“ patikrinti neturi galimybės, tačiau 2019 metais „Vlantanos“ grynasis pelnas sudarė 4,5 mln. eurų, daugiau nei perpus mažiau, lyginant su 2018 m. pelnu (10,1 mln. eurų). Įmonės pajamos tuo pačiu laikotarpiu augo 23 proc., nuo 190 mln. eurų 2018 metais, iki 234 mln. eurų 2019-aisiais, rodo Registrų centro duomenys.
7. Sako, kad jei čia būtų blogiau, vairuotojai išlėktų į kitas šalis
„Vlantanos“ vadovas patikinam, kad konkurencija vyksta visame regione, ir lietuviai čia ne vieninteliai žaidėjai. „Tam, kad sumokėtume didesnį atlyginimą, reikia jį susirinkti iš klientų. Ir šiais metais dalyvavome 40 konkursų, maršrutų laimėjome tik dviejuose. Nes konkurencinės sąlygos, kaimyninėse šalyse, Višegrado šalyse, Rumunijoje, Bulgarijoje yra ženkliai palankesnės, patrauklesnės“, – sako V. Stončius. Jis tikina, kad visose aplinkinėse šalyse mokestinė bazė dar palankesnė nei Lietuvoje. „Lenkija, Slovėnija, Čekija, Rumunija, Bulgarija, Latvija, Estija – visur yra palankiau aplink mus. Mūsų privalomo atlyginimo vidurkis yra visai šalia Vokietijos. Ta suma, kurią privaloma mokėti, padauginus minimalų iš 1,65, yra gerokai virš 1000 eurų atlyginimo“, – sako V. Stončius.
Atitinkamai sąlygos darbuotojams, anot jo, negali kitose valstybėse būti geresnės. „Jei ten sąlygos skirtųsi ir būtų geresnės, taigi laisvas pasaulis, laisva Europa – kur nori žmonės, ten žmonės ir dirba. Jei jiems būtų geriau Bulgarijoje nei Lietuvoje, tai visi važiuotų į Bulgariją. Jei Ukrainos vairuotojams būtų geriau Vengrijoje – tai juk šalia Vengrija, kam važiuoti į Lietuvą dirbti? Viską reguliuoja darbo rinka“, – tikina V. Stončius.
Jis patikina, kad labai vertina darbuotojus – jie yra pagrindinė verslo dalis, jiems tarnauja 300 biuro darbuotojų: „Kad jie visada būtų pailsėję, kad jie visada galėtų atlikti užduotis ir žinotų iki smulkmenų, kaip tas užduotis atlikti“.
Jis įspėjo, kad įsigaliojus mobilumo paketui, įmonės steigs kompanijas kitose valstybėse, kad nebereikėtų vilkikų varinėti į Lietuvą, kaip bus privaloma nuo kitų metų. Paklaustas, kokia įmonėje darbuotojų kaina, V. Stončius pateikė du nesutampančius skaičius – apie 3-6 proc. per mėnesį, arba 15 proc. per metus, įmonė kas mėnesį samdo apie 30 naujų vairuotojų.
Antrąkart dėl vairuotojų kreipiasi į teisėsaugą
LPSA vadovas A. Cuzanauskas patikina, kad šiltnamio sąlygų vairuotojai neturi ir tą bandys antrą kartą įrodyti teisėsaugai. „Kalbant apie „Vlantaną“ – su jais teisminiai santykiai trunka jau virš dviejų metų. Todėl kad pas mus yra virš 102 darbuotojų, kurie kreipėsi. Jau nekalbu apie įvairias konsultacijas, kada vairuotojai konsultuojasi dėl išskaitų ir taip toliau“, – sako A. Cuzanauskas. Jis patikina, kad ginčai Darbo ginčų komisijoje yra „amžini“, taip pat ir teisminės bylos.
2020 m. gegužę LPSA kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „Vlantana“ atsakingų asmenų atžvilgiu, kadangi šie 12-ai vairuotojų pateikė pasirašyti kasos išlaidų orderius, nenurodydami dokumentų turinio, kurių suma siekė 37 454 eurų, tačiau tokios lėšos esą nebuvo išmokėtos, nurodo asociacija. Tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūra nenustatė, kad UAB „Vlantana“ atsakingi asmenys būtų atlikę veiksmus, kurie apimtų BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, informacija pasidalijo LPSA. Prokuratūros atsakyme teigiama, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Vlantana“ atsakingi asmenys būtų apgaule savo ar kitų naudai įgiję didelės vertės svetimą turtą.
Dabar ruošiamas antras skundas, kuris apims kone šimtą vairuotojų. „Šiandieną duodamas skundas dėl ikiteisminio tyrimo. Pradžioje ikiteisminiam tyrime buvo kalbėta apie 37 tūkst. eurų sumą, bet tik vos 12-ai darbuotojų. Dabar prisideda dar 90 darbuotojų – dar yra rengiami dokumentai, bet ten jau sumos yra keli šimtai tūkstančių eurų, kurios darbuotojams neva buvo sumokėtos grynaisiais“, – sako A. Cuzanauskas. Tiesa, pateiktame skunde kol kas nurodomi 72 papildomi vairuotojai. A. Cuzanauskas paaiškino turįs įrodymų, kad Darbo ginčų komisijoje (DGK) Lietuvoje daugiau nei 100 posėdžių metu „Vlantanos“ atstovai teikdavo melagingą informaciją.
„Jeigu DGK buvo teigiama, kad komandiruotės įsakymų nėra, o teisme jie atsiranda, kaip tą reikėtų vertinti“, – sako A. Cuzanauskas ir patikina, kad visais atvejais dešimtys vairuotojų tai gali paliudyti. Jis taip pat priminė Norvegijoje vykstantį teismą su „Vlantana Norge“. „Norvegijoje vairuotojų advokatai kreipėsi į mus, kad būtume liudytojai, parodydami schemas, kokios yra vykdomos Lietuvoje, kaip, kabutėse, yra dirbama su vairuotojais Lietuvoje“, – sako A. Cuzanauskas.
Jau skelbta, kad vairuotojų problemos sulaukė dėmesio Seime – skubiai registruota Darbo kodekso pataisa, kuria numatoma riboti atlyginimų išmokėjimą grynaisiais – mokėjimai pavedimais taptų privalomi.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.