Verta sunerimti: Lietuvos transporto sektoriaus nuotaikos panašėja į pandemijos pradžią
Nuotaikos Lietuvos transporto sektoriuje sparčiai blogėja. Tai rodo Lietuvos statistikos departamento paskelbtas Lietuvos verslo nuotaikų tyrimas, atliktas metų pradžioje. Analitikų teigimu, 2022 m. sausį transporto įmonių nuomonė apie dabartinę verslo padėtį blogėjo sparčiausiai nuo pat 2020 m. balandžio, t.y. COVID-19 pandemijos pradžios.
Transporto sektoriaus bendrovės – vienos labiausiai nusivylusių
Šių metų sausį Lietuvos sausumos transporto bendrovių segmente verslo padėties vertinimo indekso reikšmė siekė 31 punktą – paskutinį kartą tokia žema reikšmė buvo fiksuota 2021 m. gegužę. Per mėnesį, t.y. lyginant su 2021 m. gruodžiu, indekso reikšmė nukrito 13 punktų – dvigubai sparčiau nei gruodį ir labiausiai nuo 2020 m. balandžio.
Sausį pagal verslo optimizmo lygį Lietuvos sausumos transporto segmentas užėmė priešpaskutinę vietą tarp visų Lietuvos paslaugų sektoriaus segmentų, kurių nuomonę apie verslo padėtį stebi Statistikos departamentas. Sausį iš paslaugų sektoriaus segmentų blogiau verslo padėtį vertino tik kelionių agentūrų ir turizmo segmentas.
Specialistai pastebi, kad pastaruoju metu vis niūresnes transporto sektoriaus nuotaikas lemia keletas priežasčių.
Rusijos grėsmė ir santykių su Baltarusija blogėjimas
„Tikėtina, kad didelės įtakos transporto bendrovių optimizmo sumažėjimui turėjo geopolitiniai neramumai Rytų rinkose: Rusijos-Ukrainos konflikto eskalavimas bei Lietuvos santykių su Baltarusija pablogėjimas“, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak jo, Statistikos departamento duomenys rodo, kad visos šios rinkos užima itin svarbią dalį Lietuvos reeksporto, kurį aptarnauja logistikos sektorius, struktūroje. Pernai Rusija užėmė pirmą vietą Lietuvos reeksporto struktūroje, Baltarusijai ir Ukrainai atiteko atitinkamai 5-oji ir 7-oji vieta. Kartu sudėjus, Rusijai, Ukrainai ir Baltarusijai pernai teko 35 proc., t.y. daugiau nei trečdalis visų Lietuvos reeksporto apimčių.
A.Izgorodino vertinimu, nenuostabu, kad išaugus įtampai ir neapibrėžtumui Rytų rinkose, Lietuvos vežėjų nuotaikos pablogėjo, nes geopolitinė įtampa gali reikšti prekių iš ES į Rytų rinkas tranzito sutrikimus, o tai darys įtaką ir Lietuvos vežėjų pajamoms.
Darbuotojų trūkumas ir kliūtys įdarbinti
„Duomenys apie menką optimizmą mūsų sektoriuje atspindi realią situaciją. Šiuo metu Lietuvos transporto įmonėms trūksta apie 15 tūkst. vairuotojų, o norint įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių Lietuvoje tenka nueiti kryžiaus kelius. Kaip galime būti optimistiški? Lietuvos valdžiai metas imti pavyzdį iš kolegų Lenkijoje – supaprastinti vairuotojų įdarbinimo procedūras, kad nauji vairuotojai galėtų pradėti dirbti per keletą dienų. Tik taip lengviau pritrauksime darbuotojų iš trečiųjų šalių”, – sako Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Jis atkreipia dėmesį, kad vairuotojai gerai uždirba, tačiau jų surasti – iššūkis. Pasak Z.Buivydo, 2021 m. pirmą-trečią ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, vidutinis atlyginimas transporto sektoriuje augo 8,8 proc. Tai reiškia, kad vien 2021 m. atlyginimai transporto sektoriuje išaugo beveik dešimtadaliu ir jau 27 proc. viršija prieš COVID-19 pandemiją buvusį lygį.
„Tam įtakos turėjo tiek išaugusi krovinių apyvarta, tiek ir jaučiamas darbuotojų trūkumas Lietuvos darbo rinkoje bei bendras vairuotojų trūkumas“, – pastebi „Linavos“ atstovas.
Nesprendžiamos problemos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje
Pasak Z.Buivydo, neramina situacija ir Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, kai metų metais neišsprendžiama eilių problema. Pastaruoju metu vairuotojams pasienyje eilėse tenka laukti net iki dešimties dienų, o kai kuriais atvejais ir daugiau. Laukdami jie neturi normalių sąlygų nei išsimiegoti, nei pavalgyti, nei nusiprausti, todėl tikimasi, kad valdžios institucijos į šios problemos sprendimą pradės žiūrėti sistemiškai.
„Ne kartą kreipėmės į Muitinės departamentą, Finansų ministeriją ir kitas atsakingas šalies institucijas ragindami iš esmės spręsti eilių pasienyje problemą. Prašome ir vėl – būtina užtikrinti reikiamą darbuotojų skaičių pasienyje, geriau organizuoti darbą ir užtikrinti, kad patikros sistemos pasienyje nestrigtų – neveikiant pilnu pajėgumu vėluoja muitinės patikros procedūros“, – pabrėžia Z. Buivydas.
Siūlo sekti Vakarų pavyzdžiu kompensuojant degalus
Ekonomistas A.Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. pradžios toliau fiksuojamas žaliavų kainų augimas, kas lemia brangstančias prekių ir paslaugų, taigi ir pervežimo paslaugas. Tai, pasak jo, neabejotinai daro įtaką ir vėžėjų nuotaikoms. Pavyzdžiui, nafta sausio pradžioje kainavo 78 JAV dolerius už barelį, o sausio pabaigoje – jau 91 JAV dolerį už barelį. Vasario viduryje naftos kaina pasiekė 96 JAV dolerius už barelį ir pakilo iki aukščiausio lygio nuo pat 2014 m. rugsėjo mėnesio. Pasak jo, tvyrant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos, o Kinijai vis labiau skatinant savo lėtėjančią ekonomiką, naftos kaina aukštame lygyje, tikėtina, išsilaikys visą pirmąjį šių metų ketvirtį, o galbūt ir visą pirmąjį šių metų pusmetį.
„Mus liūdina, kad nesame girdimi. Dėl Lietuvoje smarkiai pabrangusių degalų esame priversti kurą piltis kaimyninėse šalyse ir tokiu būdu pildyti ne Lietuvos, bet kaimyninių šalių biudžetus. Jau kelis kartus valdžiai siūlėme taikyti Vakarų valstybėse pasiteisinusią praktiką, kai sunkiasvorių transporto priemonių savininkams kompensuojama dalis sumokėto akcizo už dyzelinį kurą“, – sako „Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas.
Jo teigimu, dalis Vakarų Europos valstybių užsienio šalių vežėjams, vykdantiems krovinių pervežimu, kurių svoris viršija 7,5 tonų, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelino kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina 0,2269 Eur už litrą, Prancūzija – 0,1571 Eur, Ispanija – 0,049 Eur, Italija, – 0,21418 Eur. V. Bučinskas pabrėžia, kad su šiuo pasiūlymu „Linava“ jau kelis kartus kreipėsi į premjerę, finansų ir susisiekimo ministrus, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką, todėl asociacija tikisi, kad vežėjų prašymai bus išgirsti.
Kas sugrąžintų sektoriaus optimizmą?
V. Bučinsko įsitikinimu, transporto sektoriaus optimizmą galėtų sugrąžinti valdžios noras kalbėtis ir įsiklausyti į verslininkų argumentus. Kaip pavyzdį jis pateikia be didelių diskusijų įstatymu įtvirtintą reikalavimą atlyginimus ir dienpinigius darbuotojams mokėti pavedimu – dėl neišvystytos bankomatų infrastruktūros Vidurio ir Rytų Europos šalyse, taip pat Azijoje vairuotojai dažnai neturi galimybės išsigryninti pinigus ir taip susiduria su sunkumais išvykę į užsienį.
„Jeigu valdantieji norėtų daugiau įsiklausyti, tyrimo dėl verslo optimizmo rezultatai būtų visai kitokie“, – įsitikinęs V. Bučinskas.
Tuo tarpu ekonomistas A. Izgorodinas prognozuoja, kad vasarį Lietuvos vežėjų nuotaikose optimizmo neturėtų padaugėti. Pasak jo, dėl tebetvyrančios įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos vežėjus ir toliau neramins neapibrėžta situacija visame regione, tačiau turėtų būti ir gerų naujienų.
„Naftos kaina dar kurį laiką liks aukšta, o tai Lietuvos vežėjams reikš didesnes kuro sąnaudas ir augančią įmonių biudžetų išlaidų eilutę. Spartus darbo kaštų augimas bei naujos Mobilumo paketo nuostatos vasarį taip pat ribos Lietuvos vežėjų nuotaikų atsigavimą. Kita vertus, optimizmturėtų įpūsti vis daugiau ES valstybių panaikinami COVID-19 apribojimai – tai reikš spartesnį vartojimo Europoje atsigavimą, o tai atitinkamai didins paklausą transporto sektoriaus paslaugoms bei toliau į viršų kelis Lietuvos transporto paslaugų eksporto apimtis“, – reziumuoja A. Izgorodinas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.