Valstybė nesuinteresuota gelbėti vežėjų?

Rolandai Žukauskai, teisingai samprotauji, visai kaip aš. Tikrai, jei būtume išrinkti mes, tvarka būtų kaip bažničioje. Linavoje tikrai nebūtu betvarkės.

Gerb. Michail Keikovskij jus rasote, kad kol asociacija "Linava" nebenradarbiaus su Seimo nariais, Finansų ministerijos atsakingais darbuotojais, Vyriausybės atstovu -atsakingu už transportą ir t.t., vežėjai palankių permainų tikrai nesulauks. man irgi idomu ka veikia naujasis prezidiumas - ar tik rinkimus žaidžia ar dirbti susirinko? Kol kas aišku, kad tik rinkimai jiems įdomu, o vežėjai antrame plane. Reikia pareikalauti kiekviename regione - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje atasakaitos ką jie padarė vežėjų labui

Vežėjai jau seniai tapo tikrais draudikų vergais. Ši vergija metai iš metų tik stiprėja. Tai atsitiko todėl, kad asociacija "Linava" visai neskyrė dėmesio draudimo bendrovių savivalei apriboti. Valstybė uždėjusi vežėjams prievolę (privalomasis draudimas)drausti visas transporto priemones, o be to tik Lietuvoje. Tai žinodami draudikai stengiasi iš vežėjų išlupti net ir paskutinį jų sunkiai uždirbtą litą. Todėl valstybė privolo ir kontroliuoti draudikų darbą, susijusį su transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomoju draudimu. Tačiau valstybė vežėjų problemomis visai nesirūpina ir šią problemą palikusi savieigai. Tai atsitiko todėl, kad LR Transporto priemonių draudikų biuras (asociacijos "Linava" atitikmuo) dirba kryptingai ir veiksmingai gindamas (pastoviai lankosi Seime, Finansų ministerijoje, Vyriausybėje ir t.t.) draudimo bendrovių interesus. Kol asociacija "Linava" nebenradarbiaus su Seimo nariais, Finansų ministerijos atsakingais darbuotojais, Vyriausybės atstovu -atsakingu už transportą ir t.t., vežėjai palankių permainų tikrai nesulauks. Draudikai drastiškai pakėlė kainas už puspriekabių draudimą. Jie sugebėjo įtikinti visas valdžios struktūras, kad ir Lietuvoje labai perspektyvus Vokietijoje taikomas vilkiko ir puspriekabės savininkų solidarus atsiskaitymas su nukentėjusiu asmeniu. Tai atviras "makaronų kabinimas," norint smarkiai pasipelnyti, nes Lietuvoje greičiausiai virš 95% vežėjų yra vilkikų ir puspriekabių savininkai. Todėl Lietuvoje tokia praktika yra visai nepriimtina. Asociacijai "Linava" jau seniai reikėjo paruošti pretenziją tokiai primygtinai peršamai puspriekabių draudimo tvarkai. Ar tai daroma? Ką veikia geras algas gaunantys juristai? Draudikai jau įsidrąsino ir suįžulėjo taip, kad vežėjams pradėjo siųsti pasiūlymus apdrausti vilkikus (metinis privalomasis draudimas) net už 30-50 tūkst. litų. Tokie draudikų veiksmai morališkai žlugdo vežėjus , nekalbant jau apie finansines pasėkmes (beveik garantuoti įmonių bankrotai). "Linava" gindama vežėjų interesus privalėtų bent vieną draudimo bendrovę paduoti į teismą už vežėjams padarytą moralinę žalą. Tada jiems tikrai praeitų noras atvirai žeminti ir tyčiotis iš mūsų. Nieko neveikdami ir toliau skinsime savo aplaidumo ir neveiklumo vaisius. TODĖL PAKARTOTINAI ASOCIACIJOS "LINAVA" VADOVYBĖS PRAŠOME NEPALIKTI BĖDOJE VIENŲ VEŽĖJŲ.

Noriu pridurti, kad mano nuomone, kai kurie SVVA siūlomi žingsniai, deja, nebus rezultatyvūs. Valstybėje nėra teisinio mechanizmo, pagal kurį piliečiai ar tam tikra visuomenės grupė galėtų pareikšti nepasitikėjimą Seimo nariu ar reikalauti atšaukti Seimo narį iš pareigų. Tokie reikalavimai tolygūs mitingavimui su plakatais prie Seimo, tačiau kas iš to? Galima paklausti priešingai: o kuriais Seimo nariais visuomenė pasitiki ir kiek tokių susidarytų iš 141? Lietuviai niekada nebus prancūzais, kurie sugeba prispausti valdžią drastiškomis priemonėmis ir savo išsireikalauja – tiesiog kitoks mūsų tautos mentalitetas (prancūzai analogiškoje situacijoje tikriausiai vieningai užblokuotų sostinės gatves tūkstančiais vilkikų ir nesitrauktų tol, kol nepasiektų norimo rezultato). O lietuviškas mentalitetas diktuoja: „geriau tyliai patūnosiu, palauksiu, kol kiti už mane pakovos ir jeigu tie kiti kažką pasieks – tuomet ir aš pasinaudosiu jų darbo vaisiais, o jeigu jie nieko nepasieks ir nukentės – tuomet aš būsiu nieko dėtas ir liksiu nenukentėjęs“. Tokia yra karti tiesa, todėl jeigu ką ir pasieksime, tai tik teisinėmis priemonėmis ir neeikvodami laiko iš anksto žinomai nerezultatyviems žingsniams.

Manau, daugeliui vežėjų aktualu sužinoti apie SVVA pasiūlytas TPVCAPD įstatymo pataisas. Gal galėtumėte konkretizuoti, ką siūlote keisti šio įstatymo 10 ir 11 straipsniuose? Turiu pagrįstų abejonių, kad tai nebūtų betikslis laiko švaistymas, kadangi TPVCAPD įstatymo 10 straipsnyje „Draudimo sutarties galiojimo teritorija“ tikrai nėra ir įstatymiškai negali būti nieko keistino, o dėl 11 straipsnio „Draudimo sumos ir įmokos“ – manau, būtų tikslinga siūlyti papildyti šio straipsnio 4 dalį, numatant tam tikras išlygas ir apribojimus draudimo kompanijų nustatomoms draudimo įmokoms, nes šiuo metu draudimo kompanijų laisvė nustatyti įmokas yra absoliuti, o bet kokios laisvės suabsoliutinimas tam tikrai visuomenės grupei pažeidžia kitų visuomenės grupių ar netgi visos visuomenės interesus. Papildydama savo ankstesnį komentarą, noriu pridurti: kiekvienas asmuo gali ginti savo teises remdamasis Konstitucija. Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta ūkinės veiklos teisinio reguliavimo kryptis: ŪKINĖ VEIKLA TURI TARNAUTI BENDRAI TAUTOS GEROVEI. Kaip jau minėjau ankstesniame komentare: „Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; taigi valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Būtent šios teisinio reguliavimo priemonės draudimo rinkoje ir yra reikalingos, atsižvelgiant į susiklosčiusias tendencijas. Klausimas tik, ar valstybė tuo suinteresuota? Pamąstymui: atsakykime kiekvienas sau į klausimą: o kas bus, jeigu valstybė nieko nesiims? Transporto įmonėms metų bėgyje baigsis turimų TPVCAPD sutarčių galiojimas, ką jos darys toliau? Koks labiausiai tikėtinas scenarijus?...

SMULKIŲ IR VIDUTINIŲ VEŽĖJŲ ASOCIACIJA (SVVA) Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacija, padedant Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai, nuo 2010 metų daug kartų kreipėsi į Seimą dėl TPVCAPD įstatymo 10-to ir 11- to straipsnių pakeitimo (šias pataisas padėjo paruošti asociacijos "Linava" draudimo skyrius su juristės pagalba) bei kitų privalomojo draudimo klausimų sprendimo. Tai privalėjome daryti todėl, nes draudimo bendrovės piktnaudžiauja įstatymų netobulumu ir iš vežėjų nesąžiningai surenka nepamatuotai didelius mokesčius. Seimui išsiųsti raštai, visada patekdavo į Biudžeto ir finansų komitetą, kuriam vadovauja seimo narys Kęstutis Glaveckas. Iš gautų atsakymų, mūsų asociacijai susidarė tokia nuomonė, kad minėto Komiteto vadovui visai nerūpi vežėjų problemos, o tuo labiau jų galimybės kuo daugiau sumokėti pinigų į valstybės biudžetą. Visai kitoks Komiteto vadovo požiūris į draudimo bendrovių savivalę bei jų piktnaudžiavimą vežėjų atžvilgiu, nes raštuose visais būdais bandoma draudikus pateisinti. Todėl jo vadovaujamas Komitetas galimai gina tik draudikų interesus. Draudimo klausimais surinktą ir naujai paruoštą medžiagą mes ruošiamės greitu laiku siųsti į Seimą. Prašysime, kad ją peržiūrėtų Ekonomikos komitetas (jame dirba garbingi Seimo nariai J. Veselka, K. Daukšys ir t..t). Seimui naujas pataisas draudimo klausimais ruošia ir asociacijoje "Linava" suburtas kolektyvas, kuriam vadovauja Prezidiumo narys bei Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos Pirmininkas M. Atroškevičius. Todėl šiais metais teks daug bendradarbiauti su Seimu. Siūlome, visų vežėjų vardu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui K. Glaveckui pareikšti nepasitikėjimą ir jį nusiųsti Seimui. Nenorime, kad jo vadovaujamas Komitetas ir toliau galimai piktybiškai nespręstų vežėjams aktualių problemų. LAUKIAME VEŽĖJŲ PRITARIMO !!! P.S Dėkojame Ramunei už labai vertinga informaciją. Jeigu bus pritarta K. Glaveckui pareikšti vežėjų nepasitikėjimą, jam būtinai bus rekomenduota susipažinti su Jūsų pateikta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo medžiaga. SVVA vardu Sigitas Česnavičius

Nuo kada linava dirba vezejams?Kazkada dirbo,taip.Dabar gi savo piniginiu afioru liune sedi,niekaip neissrebia.Glavecka laikiau vienu is protingesniu,bet matomai isrinkus visus naujus,ir paliekant pries 4-5 metus nustatyta biudzeta,nuostoliu valstybe turetu maziau.Jus seimunai,AVINU GALVOS!!! jug tik kelios sritys lietuvoje paliko,kurios dar kazkaip laikosi, pagaliau pagalvokit kam dirbat! ir įdomu darosi,kaip galima bus surinkt mokesčius,iš bankrutavusių įmonių.O su draudimais tokia situacija,išeitis viena,draust visus,tiek vilkikus,tiek puspriekabes vienoje draudimo bendroveje.Tada tiek stipriai puspriekabiu draudimo kainos nesikandzioja.apsidraudziau po 150lt.

As tai siulau kuo greiciau firmas perkelti i Lenkija, Latvija, Kaliningrada. Nes LT jau greitai bus mires reikalas!!! Nes musu negina, nei istatymai, nei Seimas.

Nieko nuostabaus, kad gerb. Seimo narys akivaizdžiai parodo, kad laiko vežėjus (kaip ir apskritai didžiąją visuomenės dalį) „runkeliais“, užtat ir „atsišaudo“ štai tokiais atsakymais. Vežėjams, siekiantiems apginti savo teisėtus interesus tikrai nepadės laiškų rašymai įvairioms institucijoms, vieši „bėdavojimai“ ar apeliavimas į draudikų sąžinę. O gerb. K. Glaveckui, pasirašiusiam cituojamą atsakymą, rekomenduotina susipažinti su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimu byloje Nr. 36/2006-8/2009-49/2009. Galgi pasisems naudingų minčių... Žemiau pateikiama šio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo ištrauka. III sk. „8. Nustatydamas privalomojo draudimo pagrindus ir sąlygas, įstatymų leidėjas gali inter alia nustatyti maksimalias draudimo sumas. Nustatydamas tokias sąlygas, įstatymų leidėjas privalo užtikrinti, kad pareigos mokėti draudimo įmokas vykdymas netaptų per sunkia našta asmeniui, kuris pagal įstatymą privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo. 9. įstatymų leidėjas, reguliuodamas draudžiamojo žalos atlyginimo santykius, inter alia nustatydamas subjektų, kurie pagal sutartį įsipareigoja atlyginti kito asmens padarytą tam tikro dydžio žalą, teisinės padėties pagrindus, turi paisyti imperatyvų, kylančių iš Konstitucijos 46 straipsnio. 9.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę. 9.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. birželio 8 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai). 9.3. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta ūkinės veiklos teisinio reguliavimo kryptis: ŪKINĖ VEIKLA TURI TARNAUTI BENDRAI TAUTOS GEROVEI (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). 9.4. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; taigi valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies sąvoka "bendra tautos gerovė" suponuoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti įvairių asmenų interesų pusiausvyros. Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2003 m. kovo 17 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). 9.5. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, taip pat kitų Konstitucijos normų ir principų, gali įstatymu nustatyti tam tikras sąlygas ūkinei veiklai, inter alia draudimo veiklai, siekdamas užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visos visuomenės bei jos narių interesus.“ Be to, Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymi: „tam tikri transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių aspektai yra atskleisti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (EBTT) jurisprudencijoje. EBTT yra pažymėjęs, jog vienas iš būdų valstybėms narėms laikytis nustatytos pareigos užtikrinti, kad piliečiai apsidraustų transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, - "prižiūrėti, kad kiekvienas transporto priemonės savininkas galėtų apsidrausti tokiu draudimu už ne pernelyg didelį draudimo įmokos tarifą" (EBTT 2009 m. balandžio 28 d. sprendimas byloje C-518/06 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką, 77-78 punktai)“.

kartelis yra kartelis, neitiketina kai imi gilntis, pasidomejus kiek moka estai, latviai , olandai, lenkai uz privaloma, plaukai siausiaisi, dvigubai maziau.. pabandyk apsidraust kitoj kompanijoj uzsienio..lyg laisva europa, laisva prekyba, o draustis privalai lt. taigi cia ir persasi mintis, kad visos saknys nueina l toli, kas prastume tuos istatymus, kas balsavo cia sudirbta techniskai, nieko nepridursi. svarbiausia, kad cia gali siaustis kiek nori, visiems do lampocki. draudimo kompanijoms tik kaip ispest rubli ir daugiau nieko, tik ivykis-ir prasideda nonsensu nonsensai.. apie cmr draudimus apskritai patyliu, nusiperki brangiai lapeli, kad turetum parodytu ka uzsakovui, tipo kroviniai apdrausti.. o realybej? atskira tema-puspriekabes, butu juokinga jei nebutu liudna, pasirodo priekabos su varikliais , pacios vaziuoja. apie ta vokietija kreizeja kazkokias vapaliones, tfu. vobscem i celom kaip sakoma, kol nesukalens kalasnikovai, taip ir murkdysimes teisybes ieskodami..tegyvuoja draudimas.

Nesuprantu as musu valdzios. Nejaugi kas nors mano kad taip yra sunku uzregistruoti transporto imone Lenkijoje??? Arba jie galvoja kad del to kad Lietuvos imones taps brangesni rinka tai absorbuos ir klientai mokes daugiau??? Kainos liks tos pacios, tiesiog vez mums kiti, kas netingi - Lenkai, Estai, Slovaikai, arba tie kas atidarys greit imone Lenkijoje, pvz Suvalkose, ir ne tik musu uzdirbti pinigai keliaus i ju parduotuviu savininku kisenes, bet ir buvusiu Lietuvos vezeju mokesciai, iskaitant tokias nesamones kaip metinis LR registruotos transporto priemones mokestis....  

Įtariu kad tikroji banga, pasipiktinusių, paklils pasibaigus dar pernai sudarytų sutarčių terminui ir pamatys preliminarius naujus pasiūlymus. Dabar dauguma sėdi, "džiaugiasi" ,kad kol kas jų tai neliečia, ir laukia ką kiti , ne toki sėkmingi", nuveiks šio klausimu. Gal laikas keistis?

Manau, kad UAB "Binarda" ir kitoms vežėjų įmonėms, gavusioms tokius nerealius (iš UAB "Binarda" pareikalautas privalomasis mokestis 7,5 tūkst. litų už vilkiką per ketvirtį) draudikų pasiūlymus, reikėtų visą informaciją pateikti asociacijai "Linava" (atsakingas darbuotojas Gintaras Leščinskas). "Linava" vadovybė privalėtų padėti vežėjams apsiginti nuo draudimo bendrovių savivalės, nes tokie draudikų pasiūlymai pažeidžia protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Tai labai svarūs teisiniai argumentai. Todėl asociacijos "Linava" juristai turi gerai pagalvoti ir patarti vežėjams ką jiems reikėtų daryti, kad draudikai morališkai bei finansiškai mūsų nesužlugdytu. Lauksime skubios ir organizuotos pagalbos iš "Linava" juristų, NES SU DRAUDIKAIS ATSKIRAI KOVOJANČIOS VEŽĖJŲ ĮMONĖS TEIGIAMŲ REZULTATŲ TIKRAI NEPASIEKS.

Aiškiai yra palaikomos draudimo kompanijos , o kad valstybė nereguliuja neriboja įmonių pelno ar išlaidų galima diskutuot,bet gal pon. Glaveckas seimui pasiulytų priimt pataisas,kad ir mokesčių nereguliuot arba visai nemokėt?