Valdžia nedidina vairuotojų iš trečiųjų šalių kvotos. Ar Lietuvoje pasikartos Didžiosios Britanijos scenarijus?
Mes jau rašėme apie vairuotojų iš trečiųjų šalių kvotos klausimą su viltimi, kad ji bus padidinta. Bet laikas eina, o vežimas savo vietoje. Kaip pažymėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Bėgti dabar ir skubėti priimti sprendimą, kuris 15 tūkst. žmonių migrantų atvežtų į Lietuvą, aš nebūčiau pasiruošusi. Todėl laukiame iš Susisiekimo ministerijos faktais paremtos pozicijos. Klausimai, kodėl tiek žmonių, kodėl šitam laikotarpiui, ar negalime sistemiškai nuo naujų metų spręsti, lieka neatsakyti“ (daugiau informacijos – čia, čia ir čia).
Kitaip tariant, situacija su vairuotojais autotransporto sektoriuje yra aiški, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai reikia kažkokios detalios analizės iš Susisiekimo ministerijos, kai Užimtumo tarnybos duomenys jau viską parodė, o jos pagalba, dėl kurios buvo sutarta, situacijos iš esmės nekeičia. Šiame kontekste susidaro įspūdis, kad valdžia tiesiog nenori didinti tos kvotos – galimai dėl politiškai nepatrauklaus vežėjų įvaizdžio (kurį dar labiau sustiprino nepagarbus „Linavos“ prezidento Romo Austinsko pasisakymas apie vairuotojus – ir todėl formalistiškai vilkina šio klausimo sprendimą.
Čia – „Linavos“ pozicija.
Birželio 23 d. pasirodė Susisiekimo ministerijos pozicija. Pasak susisiekimo ministro patarėjos Gabrielės Vasiliauskaitės, ministerija kvotų nenustato ir netvirtina. Tačiau šiems metams nustatyta 11,6 tūkst. vilkikių vairuotojų kvota neužtikrina vežėjų poreikių, todėl šiam verslui trūksta darbuotojų. „Susisiekimo ministerija pasisako už faktais paremtą kvotų didinimą trumpuoju laikotarpiu, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu – už kvotų formulės peržiūrėjimą ir papildomų alternatyvų generavimą“, – rašoma ministerijos komentare. Tuo pat metu ji pabrėžia, kad sprendimas dėl tolimųjų reisų vairuotojų kvotų turi būti priimtas kuo greičiau.
Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas teigė, jog ministerija gavo Susisiekimo ministerijos raštą (jį galima paskaityti čia), ir bus priimti atitinkami sprendimai.
„Pateikėme faktus, skaičiavimus ir pagrindimus, kuriuos patvirtino ir atsakingos valstybės institucijos. Į šiuos pateiktus pagrindimus argumentuotų atsakymų, kodėl kvotos dydžio klausimas lieka įšaldytas, verslas iki šiol iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesulaukė. Ministerijos neveiksnumas ir atsakomybės kratymasis tokiu svarbiu klausimus kelia didelę nuostabą ir nusivylimą. Transporto bendruomenė nėra sulaukusi racionalių paaiškinimų, kodėl sprendimas didinti kvotą yra vilkinamas – galbūt tai lemia valdininkų kompetencijos stoka. Iš kai kurių viešų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybės pasisakymų galima daryti prielaidą, kad kvotos didinimas laikytinas nepopuliariu sprendimu. Sunku pasakyti, kokios priežastys stabdo priimti ryžtingus sprendimus, nes ekonominiai vertinimai ir darbo rinkos analizės aiškiai rodo, kad kvotos didinimas labai reikalingas verslui“, – pažymėjo TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas.
Liepos 1 d. pasirodė žiniasklaidos pranešimas: „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išnagrinėjusi vežėjų prašymą peržiūrėti užsieniečių įdarbino kvotas, raštu vežėjus yra informavusi, kad atsižvelgiant į pandemijos metu išaugusį nedarbo lygį ir situaciją darbo rinkoje, kvotos didinti nenumato“.
Reaguodama į tai „Linava“ parašė: „Transporto įmonės tai vertina kaip sąmoningą vieno didžiausių verslo sektoriaus žlugdymą. Kritiškai trūkstant tolimųjų reisų vairuotojų, negalėdamos vykdyti užsakymų klientams ir dengti finansinių įsipareigojimų bankams, įmonės nuostolius skaičiuoja dešimtimis milijonų eurų, kurie kasdien tik didėja“. „Tam ypač priešinasi socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas [tas pats, kuris rašė „Cargonews“ redakcijai, kad kvota bus peržiūrėta], kuris negirdi verslo argumentų, ignoruoja kai kurias vežėjus atstovaujančias organizacijas“, – pasakė Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas (tuo tarpu LPSA tinklapyje rašoma: „Dėkojame viceministrui Vytautui Šilinskui už norą bendradarbiauti“). Pasak jo, papildomam kvotų skyrimui pritaria ir Užimtumo tarnyba.
Kaip teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sprendimas padidinti kvotą yra atsakingas ir turi būti tinkamai išdiskutuotas: „Visų pirma, siūlome transporto sektoriaus darbdaviams kartu su profesinėmis sąjungomis, o prireikus ir su Vyriausybe, aptarti veiksmus, kurių reikėtų imtis, siekiant pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Jau kitą savaitę numatomas pasitarimas dėl vairuotojų darbo sąlygų“. Anot jos, darbdaviai darbuotojų poreikio klausimą gali spręsti trūkstamų profesijų užsieniečiams įsigyjant leidimą dirbti Lietuvoje ar sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, leidimo laikinai gyventi gavimo atveju.
Reaguodamaas į tai, TTLA paprašė premjerės Ingridos Šimonytės spręsti situaciją dėl užsieniečių įdarbinimo kvotos, teigdamas, kad „SADM politinė komanda nėra tinkamai informuota apie kvotų nustatymo tikslus ir jų tikslinimo tvarką“. Įdomu tai, kad LVS kreipėsi į ministrę pirmininkę dėl tos pačios priežasties dar š. m. gegužės 6 d., bet tik neseniai gavo ne jos, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakymą, kuris, anot LVS – „puikiausias biurokratinio atsirašinėjimo pavyzdys, tuščias, be jokių argumentų raštas, liudijantis ministerijos vadovybės nenorą matyti vairuotojų trūkumo problemą ir ją spręsti“.
Liepos 21 d. pasirodė informacija, kad SADM iškėlė sąlygą – kvota galėtų būti didinama, jei būtų pagerintos vairuotojų darbo sąlygos. Tačiau konkrečių pasiūlymų dėl vairuotojų darbo sąlygų gerinimo darbdaviai iš SADM nesulaukia, todėl sprendimas dėl kvotos dydžio toliau lieka įšaldytas. „Kokiais konkrečiais veiksmais turi būti gerinamos vairuotojų darbo sąlygos nei profesinės sąjungos, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal savo kompetencijos ribas nepateikė. Išgirdome tik abstrakčias problemų formuluotes, nesusijusias nei su vairuotojų darbo sąlygomis, nei su ministerijos kuruojama sritimi“, – pasakė P. Drižas. Tuo tarpu verslas, pasak jo, pateikė siūlymus, kaip padėti gerinti vairuotojų darbo sąlygas. Kartu jis pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija yra parengusi kompleksinį pasiūlymų planą, kuriame numatyti profesionalių vairuotojų darbo sąlygų gerinimo veiksmai.
LPSA pateikė savo pasiūlymus, kaip gerinti vairuotojų darbo sąlygas. Juos galima rasti – čia.
„Linavos“ generalinis sekretoriaus Z. Buivydas irgi pažymėjo: „Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas nuolat aptakiai siūlo gerinti darbo sąlygas vairuotojams, taip preziumuodamas, kad visi 77 tūkstančiai sektoriaus darbuotojų esą dirba nepakankamai kokybiškomis sąlygomis. Tiesa, kur konkrečiai slypi blogis, viceministras neįvardija, o ir idėjų, ką konkrečiai reiktų gerinti, nepateikia. Nepasako ir kada jau pagerinimas būtų pakankamas, kad sektoriui ir vėl būtų leista įkvėpti oro. Nutyli minėtas politikas ir tą faktą, kad įmonės nieko neskatinamos rūpinasi savo darbuotojais, nes tai jų svarbiausias kapitalas ir jį išsaugoti verslui gyvybiškai svarbu. Naujausias vilkikų parkas Europoje, kelis tūkstančius eurų per mėnesį siekiančios vairuotojų pajamos, papildomos motyvacinės priemonės – visa tai jau seniai tapę įprastu reiškiniu Lietuvoje“.
„Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas pabrėžė, jog nuolat iš valstybinių institucijų girdi kaltinimus, neva, vežėjai turi gerinti darbo sąlygas, tačiau kaip – niekas neatsako. Anot jo: „Šiuo metu mes jaučiame, kad kvotų klausimas tarsi šantažo priemonė, derybinis svertas. Tačiau taip tikrai neturėtų būti, negalima taip žaisti su verslu, kuris į valstybės biudžetą įneša didelį indėlį“.
Užimtumo tarnyba informavo, kad Lietuvos transporto ir logistikos įmonėms nuo gegužės 20 dienos iki rugpjūčio 31 dienos suteikta 11,75 tūkst. leidimų dirbti tarptautinių vilkikų vairuotojais. Tačiau rugsėjo pradžioje šalies darbo rinkoje nustatyta 9,2 tūkst. laisvų darbo vietų tolimųjų reisų vairuotojams, o ieškančių dirbti šį darbą registravosi vos 67 žmonės. Pasak P. Drižo, vilkikų vairuotojų trūkumas yra pasiekęs kritinį tašką. „Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai vilkinant sprendimą dėl kvotos dydžio, užsieniečių įdarbinimas tapo pernelyg ilgas. Tokia situacija lemia, kad turime „butelio kakliuko“ efektą – laisvų darbo vietų skaičius auga daug sparčiau nei verslas spėja sutvarkyti įdarbinimo formalumus“, – pareiškė P. Drižas. Be to, anot jo, vežėjai iš ministerijos pasigenda aiškumo ir dėl kvotos dydžio 2022 metams – verslas negali tinkamai planuoti veiklos, tenka darbinti vairuotojus per filialus Lenkijoje, Čekijoje, kitose šalyse.
„Linavos“ skaičiavimais, nuo gegužės iki dabar transporto įmonės į valstybės biudžetą už 11754 leidimus sumokėjo 1,410 mln. eurų. Dalį šių lėšų verslas išleido be pagrindo, nes darbo vietos liko neužimtos dėl pernelyg sudėtingų įdarbinimo procedūrų. „Taip nemokamos kvotos nuo gegužės tapo mokamomis. Visgi didžiausia problema yra tai, kad tokia kvotų sistema – neveiksminga. Labai dažnai nutinka taip, kad darbdaviai būna palikti ant ledo ir nesulaukia darbuotojų, atvykstant iš svetur, nors jau būna sumokėję už leidimus atvykti jiems dirti į Lietuvą. Dėl pernelyg sudėtingų įdarbinimo procedūrų mūsų šalyje ir kol baigiami tvarkyti formalumai, užsienio šalių piliečiai susiranda darbus kitų šalių įmonėse, kur įdarbinimo procedūros paprastesnės ir greitesnės“, – pažymėjo Asociacijos generalinis sekretorius Z. Buivydas. Taip pat, pasak jo, įmonės skaičiuoja nuostolius dešimtimis milijonų eurų dėl to, kad negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų klientams ir turi mokėti baudas bei delspinigius, o užsakovai, negaudami laiku paslaugų, vis dažniau nutraukia sutartis su vežėjais. „Neatmetame, kad gali kartotis Jungtinės Karalystės scenarijus, kai ims trūkti kai kurių būtinų prekių pristatymai, o kai kurių sutrikimus pradedame pastebėti ir dabar“, – pabrėžė Z. Buivydas.
Susisiekimo ministras M. Skuodis šiame kontekste pažymėjo: „Kvotos yra išnaudotos, ir mano asmenine nuomone, jos galėtų būti padidintos. Tikiuosi, kad vežėjai su profesinėmis sąjungomis pasieks sutarimą, dėl kurio yra diskutuojama jau pernelyg ilgai. O tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galėtų žengti tą žingsnį, kurį mes palaikytume“. Pasak jo, su vairuotojų trūkumu susiduria ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija ar Jungtinė Karalystė. „Lietuvos išskirtinumas tas, kad mūsų transporto sektorius yra toks didelis, kad Lietuvos vairuotojai, Lietuvos gyventojai niekada neužpildys visų tų darbo vietų“, – sakė M. Skuodis, bet ne nuo jo viskas priklauso (plačiau – čia ir čia). Čia – profsąjungos reakcija į vežėjų skundus.
Spalio pradžioje P. Drižas pareiškė, kad prioritetine valstybės ekonominės politikos kryptimi turi tarpti migracijos ir įdarbinimo procedūrų supaprastinimas, pritraukiant vairuotojus iš kitų šalių. Tam reikia reformuoti imigracijos politiką, įtraukiant atsakingas šalies institucijas. Į darbo rinką įlieti naujus profesionalius vairuotojus galėtų padėti valstybinės subsidijos 95 kodo pirminio vairavimo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo dokumentams įgyti. Ši subsidijavimo programa galėtų būti orientuota siekiant į darbo rinką pritraukti jaunimą, moteris ar perkvalifikavimo siekiančius asmenis, registruotus bedarbius.
Žemiau diskusija apie besiklostančią situaciją, o čia ir čia – analitiniai straipsniai apie ją.
Kaip spalį pažymėjo vienas vežėjas: „Taigi šiuo metu padėtis tokia – prisipirkti vilkikų ir važiuoti mes galėtume, tačiau nėra kas važiuoja, nėra kas juos vairuoja. Tiesą sakant, jei imsime darbinti lietuvius ir važiuoti mūsų kryptimis, geriau tada iš viso nedirbti, nes neišgyvensime. (…) Man pagalbos nereikia, iš tiesų – kad tik nebūtų kasmet kuo daugiau iššūkių. Su Baltarusija situacija vargu ar pasikeis, bet likę du veiksniai galėtų. Jei leistų įdarbinti kitų šalių vairuotojus ar leidimų gavimas palengvėtų, būtų labai reikšminga“.
Spalio pabaigoje „Linava“ organizavo diskusiją „Kodėl deficitinei profesijai taikomos kvotos?“ Joje dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, tačiau Asociacijos pranešime apie renginio rezultatus kažkodėl nėra jo nuomonės… Bet yra „Linavos“ generalinio sekretoriaus Z. Buivydo spalio 30 d. straipsnis apie situaciją Lietuvos sunkvežimių vairuotojų rinkoje. Lapkričio viduryje TTLA generalinis sekretorius P. Drižas pažymėjo, kad, remiantis „Sodros“ duomenimis, per šių metų dešimt mėnesių transporto ir saugojimo įmonėse įsidarbinusių buvo 4,8 tūkstančio daugiau negu atleistųjų, tačiau vežėjų verslas, pasak jo, vis tiek susiduria su gilėjančia darbuotojų trūkumo problema, kurios masto ir galimų neigiamų pasekmių vyriausybė iki šiol nenori pripažinti. „Transporto sektorius su nerimu laukia 2022-ųjų, kadangi nuo naujųjų metų reikšmingai išaugs verslo sąnaudos komandiruojamiems vairuotojams“, – konstatavo P. Drižas.
Lapkričio 24 d. pasirodė straipsnis, kuriame teigiama, kad vežėjai iki šiol nežinioje – ar nuo kitų metų bus taikomos kvotos, ar išvis nebus kvotuojama ši deficitinė profesija. Ir štai gruodžio 1 d. atėjo žinia, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina iki 15-16 tūkst. padidinti palengvinto įdarbinimo kvotas vairuotojams iš trečiųjų šalių, tačiau vežėjai tvirtina, jog tai per mažai, kad sumažėtų darbuotojų trūkumas. Be to ministerija siūlo tobulinti kvotos nustatymo užsieniečiams tvarką.
Žiūrėsime, kas bus toliau.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.