Vairuotojų Lietuvoje vis labiau trūksta
Statistika byloja, kad nedarbo lygis Lietuvoje siekia beveik 10 procentų. Tiesa, lyginant su 2014 m. kovo pradžia, bedarbių sumažėjo 1,8 proc., tačiau skaičius ir toliau įspūdingas – darbo neturi beveik 175 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Vis dėlto yra specialybė, kuri pastaraisiais metais yra itin paklausi, o geri darbuotojai – deficitas.
Lietuvos darbo biržos (LDB) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jankauskienė patikslino, kad ypač jaučiamas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų poreikis – jis nuolat auga.
2013 metais darbdaviai įregistravo 9,7 tūkst. laisvų darbo vietų šios profesijos atstovams, o 2014 metais šis skaičius siekė jau beveik 11 tūkst.
Šiais metais buvo įregistruota 2,2 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams, iš kurių – 905 yra aktyvios ir šiandien.
Daugiausiai laisvų darbo vietų LDB duomenų bazėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams pernai įregistravo darbdaviai, veikiantys Vilniuje. Sostinėje registruotų įmonių vežėjų skelbimai sudarė 40 proc. visų laisvų darbo vietų paieškų. Sunkiasvorę techniką galinčių žmonių ypač trūksta Šiauliuose (15 proc. visų laisvų darbo vietų) bei Kaune (beveik 10 proc. visų laisvų darbo vietų). Nors Klaipėda jungia Lietuvos jūrų transportą su sausuma, čia vairuotojų poreikis – mažesnis. Uostamiestyje, kaip ir Trakuose, tarp visų laisvų šios sferos darbo vietų ieškota po 5-6 proc. darbuotojų. Šalčininkų, Vilniaus ir Panevėžio rajonuose vairuotojų poreikis sudarė maždaug 2-3 proc. Lietuvos visų laisvų darbo vietų.
Kalbėti apie esmines permainas ar savotišką rinkos persiskirstymą nedera – šios tendencijos pastaraisiais metais išlieka beveik nepakitusios.
Apie tai, kokias finansines sąlygas vairuotojas siūlo darbdaviai, nutyli darbo sutarčių konfidencialumo straipsniai. Tačiau darbo skelbimuose dažniausiai nurodomas atlyginimas (be dienpinigių, kurie skaičiuojami darbuotojui esant užsienyje) sudaro apie 380 EUR.
Šiuo metu Lietuvos darbo biržoje registruoti 95 bedarbiai pageidauja dirbti C, CE kategorijų vairuotojais, tačiau daugelis jų neatitinka darbdavių reikalavimų – neturi darbo patirties, neturi atitinkamų sertifikatų (pavyzdžiui, ADR sertifikato, kuris reikalingas gabenti pavojingus krovinius tarptautiniais maršrutais).
Tačiau jei trūksta savų vežėjų, ar jų vietos neužims „importas“ – vairuotojai iš artimesnio ir tolimesnio užsienio, apie kuriuos kalbama, jog jie yra pigesnė ir ne tokia reikli darbo jėga. Darbo biržos duomenimis, trečiųjų šalių piliečiams išduodamų leidimų dirbti skaičius priklauso nuo situacijos darbo rinkoje. Čia irgi galioja įstatymų reglamentuota tvarka.
Leidimai dirbti trečiųjų valstybių piliečiams išduodami, kai teritorinė darbo birža negali pasiūlyti darbdaviui tinkamą profesiją turinčio darbo ieškančio asmens, kuriam nereikia leidimo dirbti. Darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas ir viešai skelbia kvalifikacinius reikalavimus pretendentams, siekiantiems jas užimti. Vykdoma tinkamų kandidatų į laisvą darbo vietą atranka, atsižvelgiant į darbdavio suformuotus reikalavimus turėti atitinkamą kvalifikaciją, gebėjimus, darbo patirtį ir pan.
Nesuradus tinkamo darbuotojo Lietuvoje, praėjus vienam mėnesiui nuo laisvos darbo vietos paskelbimo, darbdavys gali teikti prašymą dėl užsieniečio įdarbinimo. Darbdavys, kuris nori įdarbinti daugiau kaip penkis tos pačios profesinės kvalifikacijos užsieniečius, papildomai privalo prieš 3 mėnesius iki parašymo pateikimo dienos pateikti teritorinei darbo biržai informaciją apie užsieniečių įdarbinimo poreikį.
Siekdama patenkinti šios kvalifikacijos darbuotojų poreikį, 2014 metais Lietuvos darbo birža išdavė 4316 leidimų dirbti užsieniečiams iš trečiųjų šalių (80 proc. visų išduotų leidimų dirbti užsieniečiams), daugiausia Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos piliečiams. Darbo jėgos iš užsienio pas mus daugėja – 2013 metais buvo išduoti 3827 leidimai dirbti užsieniečiams iš trečiųjų šalių (76 proc. visų išduotų leidimų dirbti užsieniečiams), prieš dvejus metus daugiausia buvo Ukrainos ir Baltarusijos piliečių.
Darbdaviai renkasi darbuotojus iš minėtų kraštų galbūt todėl, kad darbuotojai turi gerai išmanyti darbo specifiką Europos, Rusijos bei Azijos rinkose. Daug įmonių palaiko verslo santykius su Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Uzbekistano įmonėmis. Joms yra patogiau dirbti su vairuotojais, turinčiais Kazachstano vizas. Kazachstano ar Uzbekistano vizas yra sudėtinga gauti Lietuvos piliečiams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.