Vairuotojas Amerikoje: apie darbą, finansus, mokesčius
Toliau tęsiame vilkiko vairuotojo, dirbančio Amerikoje istoriją. Vairuotojas atvirai pasakoja savo darbo ypatumus, vietinių požiūrį į tai, kad esi emigrantas, atlyginimą, ir santykius su policijos institucijomis.
Jau 5 mėnesius važinėju Amerikos keliais. Apvažiavau ir pamačiau visas Jungtines Valstijas. Kaitinausi Amerikos saulėje, pajutau slėgio pokyčius, stebėjau uraganų ir liūčių pasekmes… Nors čia skiriasi klimatas, žmonių mentalitetas, bet galiu pasakyti, kad vairuotoju Amerikoje dirbti galima.
Kai susiduri su Amerikos policija
Pirmiausiai, norėčiau pasidalinti istorija apie tai, kaip mus pasitiko vietiniai ekspeditoriai. Kai pastatėme tris savo vilkikus į bendrą aikštelę vietos joje ženkliai sumažėjo – ir tai akivaizdžiai supykdė kaimynus. Pirmiausiai, pasigedome dviejų mūsų priekabos padangų. Patikrinę vaizdo kamerų įrašus –nustebome. Nieko neradome. Vagys žinojo, kur tiksliai kybo kameros, todėl liko neužfiksuoti. Kreipėmės į policiją.
Pareigūnas mus patikino, kad policija padarys viską, kad vagį surastų. Skyriaus vadovas pradėjo aiškinti, kad vagys buvo mažiausiai du, nes nuimti dvi padangas nuo priekabos vienam beveik neįmanoma. Pareigūnas vardu Taileris užpildė reikiamus dokumentus, sėdo į savo 4 litrų darbinio tūrio Cruiser‘į, kurio variklis veikė visas 30 pokalbio minučių, ir išnyko tolumoje. Prieš tai išgavome iš pareigūno pažadą, kad lankysis mūsų aikštelėje kelis kartus per naktį.
Už visus nuopelnus – bemieges naktis ir didelį darbo krūvį, gavau vairuoti naują vilkiką. Darbas tapo lengvesnis arba dėl to, kad užsitarnavau vadovo pasitikėjimą, arba, kad atsirado naujokas, kurį užkrauna darbu, kaip mane anksčiau. Be to, per tas tris mėnesius aš apsipratau čia, sutariau su dispečeriais (ekspeditoriais) ir išmokau naudotis log-book‘u, kas yra labai svarbu, jei nenori atiduoti savo dienos uždarbio policininkams.
Policininkai irgi būna skirtingi: kai kurie žiūri į tave supratingai, kai mato, kad krautas vilkikas didina greitį prieš kalną, o kiti su neapykanta žiūri, prie ko galima prisikabinti, kai pamato, kad tu imigrantas. Tokie policininkai dažniausiai pasitaiko valstijose, kurios ribojasi su Kanada arba Meksika, t. y. ten, kur daugiausia imigrantų. Išgirdęs akcentą policininkas suklūsta ir taip „įklimsti“ mažiausiai 45 minutėms.
Už baudas atsakingas tik vairuotojas
Kitas pastebėtas eismo Amerikoje ypatumas – griežtos baudos už leistino svorio viršijimą ir kelių ženklų, ribojančių vilkikų judėjimą, nepaisymą. Jei leistinas svoris (bendras vilkiko, priekabos ir krovinio svoris 80 000 svarų) viršija bent 1 svarą, nė vienas policininkas to neatleis. Baudos suma priklauso nuo valstijos ir bendro antsvorio. Jei antsvoris neviršija 100 svarų, bauda gali sieti kelių šimtų dolerių, tačiau jei antsvoris sudaro iki 100 svarų, baudos suma gali būti keli tūkstančiai dolerių, jei virš 1000 svarų – teismas ir kai kuriais atvejais kalėjimas.
Ta pati situacija su keliais: jei ženklas riboja tam tikro svorio vilkikų judėjimą, bauda priklauso nuo pravažiuoto atstumo. Sumokėti reikės už kiekvieną pravažiuota pėdą. Vėl gi, bauda priklauso nuo valstijos. O už baudas atsakingas vairuotojas, ir tik jis. Džiaugiuosi, kad šį faktą , sužinojai tai ne iš savo klaidų.
Pakalbėkime apie finansus.
Jei kalbėtume apie pinigus, jų visada mažai. Mūsų vyrai stengiasi važiuoti po 4000 mylių per savaitę dirbdami be savaitgalių. Už vieną mylią mokama $0.38 – $0.40. Už prastovas išsikraunant krovinį pridedama dar $150-$200.
Žinoma, viskas ne taip paprasta. Finansai priklauso nuo tokių faktorių kaip oras, rinka. dispečeris… Amerikoje augiausiai ir dirba tie vairuotojai, kurie tiesiog nori užsidirbti ir išvažiuoti. Jie įprastai nenuomoja būsto ir gyvena sunkvežimiuose. Arba, kaip aš, nuomojasi kartu su kažkuo. Tie, kas jau apsigyveno Amerikoje su šeimomis ir neplanuoja grįžti, nevažinėja po 4000 mylių per savaitę, jiems užtenka 2000-2500. Tokie vairuotojai už vieną nuvažiuotą mylią gauna keletu centų daugiau, ir tik dėl to, kad seniai vairuoja.
Mokestinė sistema
Mokestinė sistema Amerikoje labai paini. Kiekvieną savaitę gaunu čekį už kurį nei aš, nei mano viršininkas nemoka jokių mokesčių. Metų pabaigoje, kai ateina laikas suskaičiuoti mokesčius, privalau nurodyti, kiek pinigų gavau per metus. Iš šios sumos aš turiu sumokėti 15 proc. mokestį už socialinę apsaugą ir medicininį aptarnavimą (Social Security & Medicare) ir federalinį mokestį priklausomai nuo uždarbio sumos. Jis skaičiuojamas taip:
$0 – $8,700 = 10%
$8,700 – $35,350 = 15%
$35,350 – $85,650 =20%
$85,650 – $178,650 =28%
$178,650 – $388,350 =33%
$388,350 – ir daugiau =35%
Įprastai, kiek aš nurodysiu, tiek ir reikės sumokėti. Ar valstybė tikrina mokėtojų nurodytų pajamų teisingumą? Tikrina, jei banko sąskaitoje nurodyta viena suma, o pajamų ataskaitoje –kita. Štai kur atsiskleidžia žmogaus mentalitetas!
Taip ir pradedi suprasti, kodėl policininkai taip atidžiai tikrina, jei kalbi su akcentu ir, kodėl senas vairuotojas su kaubojiška skrybėle iš Teksaso taip nedraugiškai nusiteikęs neperstato savo vilkiko, kad tu galėtum pravažiuoti, nes jam dabar „kavos pertrauka“. Jis, žinoma, galėtų perstatyti savo vilkiką ir toliau mėgautis kava, tačiau išgirdęs akcentą 90 proc., kad to nepadarys.
Vairuotoju dirbti Amerikoje geriau
Vis tik galėčiau pasakyti, kad dirbti vairuotoju ir užsidirbti Amerikoje įmanoma. Naivu ir kvaila manyti, kad darbas čia lengvas. Pinigai ant kelio nesimėto. Kiekvienas darbas turi savo trūkumų, bet vilkiko vairavimas Amerikoje turi savo privalumus palyginus su tuo pačiu darbu Europoje ir NVS šalyse. Amerikoje yra galimybė vairuoti visą parą, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais. Vilkikai čia komfortiškesni ir saugesni, keliai saugūs, o stovėjimo aikštelės turi visus patogumus. Būtent su šita mintimi aš kiekvieną diena sėdu už vairo ir grožiuosi Amerikos gamtovaizdžiais…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.