Užsienio vežėjų kontrolės Lietuvoje problema – vežimas stovi vietoje
Prieš kurį laiką mes jau rašėme apie užsienio vežėjų veiklos Lietuvoje problemas. Akivaizdu, kad savo veiksmais jie ne tik iškraipo konkurenciją šalies rinkoje, bet ir daro didelę žalą jos biudžetui. Tačiau kontroliuojančios institucijos kažkodėl neskiria situacijai reikiamo dėmesio. Dabar atsirado proga sugrįžti prie to klausimo ir pažiūrėti, ar kažkas pasikeitė šia kryptimi.
Neseniai prie Lietuvos susisiekimo ministerijos buvo sukurta Patariamoji transporto taryba. Jos darbe dalyvauja vežėjų ir valstybės institucijų, nuo kurių priklauso užsienio vežėjų klausimo sprendimas, atstovai, ir minėtas klausimas buvo iškeltas jau antrame jos posėdyje. Paaiškėjo, kad problema niekur nedingo, ir Lietuvos vežėjai, kaip ir anksčiau, nepatenkinti nepakankamu kontroliuojančių šalies institucijų aktyvumu šioje srityje. Norėdami sužinoti jų pretenzijų ir pasiūlymų esmę, mes pasikalbėjome su Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) transporto politikos sekretoriumi Gintautu Ramaslausku.
Pasitikėk ir netikrink
Pasak G. Ramaslausko, vežėjų iš trečiųjų šalių aktyvumas Lietuvoje yra gana didelis, ir vienas iš pagrindinių Lietuvos vežėjų priekaištų kontroliuojančioms šalies institucijoms susijęs su tuo, kad jos netinkamai tikrina, kaip užsienio vežėjai vykdo reikalavimus, susijusius su leidimų kroviniams vežti naudojimu.
Taip pat Lietuvos vežėjai nepatenkinti tuo, kad užsienio kolegos iš trečiųjų šalių (visų pirma iš Vidurinės Azijos) tiesiog perka krovinines transporto priemones Lietuvoje ar kitoje ES šalyje ir iš karto – be visų reikiamų dokumentų, leidžiančių vykdyti komercinę krovinių gabenimo veiklą – pasiima joms krovinius Lietuvoje ir netrukdomai bei už mažesnę kainą išveža juos iš šalies (daugiau apie šią problemą – čia). Žemiau pateikiama „Regitros“ statistika, kiek užsieniečiai pastaraisiais metais Lietuvoje (išskyrus tuos, kurie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi šalyje) pirmą kartą ir pakartotinai užregistravo N3 kategorijos sunkvežimių ir O4 kategorijos priekabų.
2016 m. | 2017 m. | 2018 m. | 2019 m. | |
N3 kategorija | ||||
Pirmą kartą įregistruotos transporto priemonės (užsieniečiai) | 9239 (121) | 10397 (343) | 12611 (425) | 12754 (274) |
Prieš tai Lietuvoje jau registruotų transporto priemonių registracija (užsieniečiai) | 7460 (113) | 7239 (157) | 7245 (166) | 7127 (274) |
O4 kategorija | ||||
Pirmą kartą įregistruotos transporto priemonės (užsieniečiai) | 8084 (221) | 11279 (719) | 14255 (954) | 14140 (969) |
Prieš tai Lietuvoje jau registruotų transporto priemonių registracija (užsieniečiai) | 4669 (122) | 5444 (236) | 4718 (214) | 4952 (235) |
Be to, LVS atstovas pasakė apie būtinybę intensyviau ir griežčiau kontroliuoti užsienio vairuotojų darbo ir poilsio režimą bei jų transporto priemonių svorį ir gabaritus, tikrinti, ar jie sumokėjo kelių mokestį ir laikosi kabotažo taisyklių, ir taip toliau.
Kitaip tariant, probleminių momentų visa krūva. O kaip su patikrinimais? Jų statistika (pateikta žemiau esančioje lentelėje), kurią LVS ne be sunkumų gavo iš LTSA, kelia daug klausimų. Pirma, kodėl 2019 m. užsienio vežėjų patikrinimų skaičius ženkliai sumažėjo visose kategorijose? Antra, kodėl LTSA tikrina Lietuvos vežėjus dažniau nei užsienio, nors Europoje – ypač Vakarų Europoje – šiandien yra labai aktyviai tikrinami būtent užsienio vežėjai, siekiant apsaugoti nacionalinę transporto rinką nuo jų, kaip manoma, nesąžiningos konkurencijos? Pavyzdžiui, Vokietijoje Transporto inspekcija (BAG) pirmąjį šių metų pusmetį atliko 54216 transporto priemonių patikrinimų, ir užsienio vežėjų dalis juose sudarė 65%, o Lietuvoje užsienio vežėjų patikrinimų procentas, jeigu remtis LTSA lentelės duomenimis, įskaitant tik jų pervežimų leidimų patikrą, nuo 52% 2018 m. sumažėjo iki 39% 2019 m.
Paprastai tariant, jeigu remtis nacionaline patikrinimų statistika, problemų su užsienio vežėjais Lietuvoje nėra. Tiksliau, jų, žinoma, yra, tačiau padėtis stabili, toli gražu ne kritinė ir kontroliuojama. Kaip pažymėjo G. Ramaslauskas, jiems taip sakoma – ypatingų problemų nėra, situacija normali. Tačiau Lietuvos vežėjai taip nemano ir turi eilę pasiūlymų, kaip galima pakeisti situaciją.
Pavyzdžiui, nustatyti pervežimų leidimų pildymo tvarką; skaitmenizuoti leidimus ir sukurti jų bazę, kuri būtų prieinama ir muitinei, kad muitinės procedūra negalėtų būti užbaigta, nepatikrinus joje leidimo numerio, bei sujungta su kelių mokesčio mokėjimo sistemą; bendrai griežčiau tikrinti užsienio vežėjus vidiniuose muitinės postuose; ženkliai padidinti LTSA patikrinimų skaičių; sugriežtinti bausmes už įvairius pažeidimus (įskaitant krovinio ir transporto priemonės sulaikymą).
Pastaruoju atveju, kaip mums buvo pasakyta „Linavoje“, konkurencijos nesąžiningumas pasireiškia ir tuo, kad baudos užsienio vežėjams Lietuvoje ir Lietuvos vežėjams užsienyje kardinaliai (ne procentais, o kartais) skiriasi. Todėl Asociacija paruošė Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą, kuriuo užsienio šalių vežėjams siūloma didinti sankcijas už Lietuvoje padarytus pažeidimus. Be to, svarbūs ne tik baudų dydžiai, bet ir atsakomybės neišvengiamumas, o šiandien baudų išieškojimo sistema Lietuvoje, „Linavos“ nuomone, tikrai nėra tobula, ir neretai pasitaiko situacijų, kai net paskyrus baudą, trečiųjų šalių vežėjai vengia ją sumokėti.
O ką valdžia? Kaip teigė G. Ramaslauskas, jos atstovai Patariamojoje taryboje tarsi sutinka ir su tuo, kad reikia kažką daryti, ir su atskirais vežėjų pasiūlymais, bet galiausiai viskas lieka kalbų lygyje. Todėl didelių vilčių, kad artimiausiu metu kažkas pasikeis į gerąją pusę, G. Ramaslauskas neturi. Šiandien vežėjai džiaugiasi jau tuo, kad gali pristatyti valdžios institucijoms savo problemas, ir veikia pagal principą „lašas po lašo ir akmenį pratašo“ – galbūt, iš dešimto karto kažkas pavyks.
Nepaisant to, mes nusprendėme patikslinti, ar LTSA, muitinė ir Susisiekimo ministerija ketina kažką daryti, reaguojant į vežėjų pretenzijas ir pasiūlymus.
LTSA: „Užsienio šalys visada yra mūsų prioritetinė sritis“
Muitinė iš karto atsakė, kad dėl Patariamosios tarybos posėdyje priimtų sprendimų geriau kreiptis į Susisiekimo ministeriją. Pastaroji pateikė mūsų redakcijai tokį komentarą: „Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija svarsto galimybę [išskirta redakcijos] tobulinti valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą ir numatyti, kad užsienio šalies vežėjas, įvažiuodamas į Lietuvos Respubliką ir įsigydamas elektroninę vinjetę, sistemoje įvestų Lietuvos kelionės leidimo, skirto vykdyti tarptautinius vežimus, numerį. Tai būtų viena iš priemonių, be fizinės kontrolės keliuose, kuri gali prisidėti prie kontrolės stiprinimo. Šį pasiūlymą posėdžio metu pateikė Susisiekimo ministerija (ne vežėjai, kaip rašoma jų pranešime). Taip pat svarstoma galimybė [išskirta redakcijos] pereiti prie elektroninių kelionės leidimų, skirtų vykdyti tarptautinius vežimus. Kadangi tam turi būti abiejų šalių, su kuriais keičiamasi leidimais, sutikimas, pirmame etape tai bus daroma su Kazachstanu, kuris išreiškė tokį norą“.
Taigi, džiugina tai, kad Susisiekimo ministerija jau svarsto konkrečias užsienio vežėjų kontrolės stiprinimo priemones. Ir šiuo atveju net nesvarbu, kas jas pasiūlė – svarbiausia, kad jos būtų praktiškai įgyvendintos ir kuo greičiau (nes svarstyti galimybę galima amžinai).
Po kreipimosi į LTSA (taip pat su prašymu pakomentuoti aukščiau pateiktą jos statistiką) mes gavome tokį atsakymą: „ES teisės aktai sako: sankcijos ir taisyklės turi būti nediskriminuojančios, o tai reiškia, kad ir vykdoma priežiūra negali būti paremta tik transporto priemonės registracijos šalimi (Direktyva 2000/30/EB). Norime, kad lietuvių vežėjai suprastų, kad bet koks patikrinimų didėjimas didins ir lietuvių patikrinimą, o bet koks patikrinimas yra našta verslui. Tikrinamų lietuvių vežėjų didėjimą iš esmės nulėmė piliečių skundai dėl tik Lietuvoje važinėjančio transporto, ypač dirbančio statybų sektoriuje. Bet bendrame skaičiuje Lietuvos ir užsienio vežėjai pasiskirsto po lygiai“. Aukščiau pateiktos statistikos kontekste, skamba keistai, tačiau LTSA pažymėjo: „LTSA nuolatos keliuose daro tam tikros srities prevencines akcijas, kai tikrinamas visas pravažiuojančių transporto priemonių srautas. Tokių akcijų rezultatai į šią [aukščiau pateiktą] statistiką nėra įtraukti“.
Svarbiausia, LTSA atsakyme pasakyta: „Stebėsena vyksta nuolatos. Vykdant patikrinimus yra vertinama ne tik viešumoje besisukanti informacija, tačiau yra remiamasi ir LTSA rizikos vertinimo sistema. Užsienio šalys visada yra mūsų prioritetinė sritis, ir kelyje jei pareigūnai dirba, prioritetas yra jоms, tačiau, kaip buvo minėta anksčiau – yra visokių faktorių, nulemiančių vienokį ar kitokį sprendimą pasirinkti, ką tikrinti. LTSA manymu, pas dirbančius tarptautiniuose pervežimuose, žvelgiant į nustatomus trūkumus ir pažeidimus, problemos yra tos pačios. Problema yra didesnė su vietiniais pervežimais“.
Pagaliau, LTSA pažymėjo: „Krovininio transporto kontrolę pagal kompetenciją keliuose atlieka ne tik LTSA, bet ir policija, muitinė, tam tikra dalimi VSAT. Todėl, siekiant susidaryti objektyvų ir detalų vaizdą šalyje, reikėtų kreiptis ir į šias institucijas“.
O dabar LTSA atsakymas paprastai. Užsienio vežėjų kontrolė yra jos prioritetas, tačiau kažkokių ypatingų problemų, institucijos nuomone, su jais nėra (viskas kaip Lietuvos kolegų atveju), ir apskritai – daugiau problemų su vietiniais pervežimais. Jei vis dėlto padidinti užsienio vežėjų patikrinimų skaičių, padidės ir vietinių vežėjų patikrinimų skaičius – kitaip bus diskriminacija, kurią draudžia ES. Tuo tarpu, kaip pažymėjo „Linavos“ krovininio transporto tarybos narys Viktoras Monkevičius: „Išanalizavus užsienio vežėjų naudojamų leidimų skaičių, matosi, kad jų Lietuvos keliuose yra daugiau nei vietinių. Atitinkamai, ir kontrolė turėtų būti proporcinga, o užsieniečių patikrinimų skaičius mažėja. Ir tai nepaisant to, kad 2019 m. LTSA ir kitoms kontroliuojančioms struktūroms buvo pateiktas didžiulis kiekis informacijos apie užsienio vežėjus-pažeidėjus. Kas dėl Direktyvos 2000/30/EB, tai joje kalbama apie techninę, o ne apie leidimų kontrolę“.
Taip pat įdomu tai, kad padidinti patikrinimų skaičių Lietuvoje dėl piliečių skundų galima, tačiau kai skundžiasi vietiniai vežėjai – „jums patiems bus blogiau“ ir „diskriminacija“, nors Vokietijoje, kaip buvo parodyta aukščiau, užsienio vežėjai tikrinami dažniau, ir valstybės lygmeniu ten kalbama ne apie diskriminaciją, o apie nacionalinės transporto rinkos apsaugą (ir tai jau nekalbant apie Vakarų Europos prastumtą „Mobilumo paketą“, kuris akivaizdžiai pažeidžia vežėjų iš periferinių ES šalių interesus). Galiausiai, „kodėl dėl visko kalta LTSA?“ – juk dar yra policija, muitinė, pasieniečiai? Tik visi jie, kaip parodė ankstesnis mūsų straipsnis (ir paskutinis muitinės atsakymas), vengia užsienio vežėjų temos. Tokiu būdu, tikėtis, kad LTSA staiga suras ir nubaus visus užsienio vežėjus-pažeidėjus, neverta (ir kam ieškoti, jei „problemos nėra“).
***
Apibendrinant, galima užfiksuoti keletą momentų. Pirma, užsienio vežėjų (ypač iš trečiųjų šalių) veiklos ir jos kontrolės situacija Lietuvoje ir toliau kelia vietos vežėjams rimtą susirūpinimą – tame tarpe dėl mažo LTSA (kuri keisti savo pozicijos, matyt, neketina, nes esą tam nėra jokio pagrindo) aktyvumo. Antra, negalima sakyti, kad apskritai nieko nedaroma – Susisiekimo ministerija svarsto efektyvias užsienio vežėjų kontrolės stiprinimo priemones. Kitas klausimas – kiek laiko ji jas svarstys, nes imtis jų reikėjo jau vakar. Bendrai paėmus, situacija faktiškai nepajudėjo iš mirties taško, ir Lietuvos kelių transporto sektorius toliau kenčia nuo nesąžiningos užsienio kolegų (pirmiausiai iš Rytų) konkurencijos, o Lietuvos biudžetas negauna didelių pajamų. Šiame kontekste belieka tik tikėtis, kad kada nors principas „lašas po lašo ir akmenį pratašo“ vis tik suveiks.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.