Už šešėlinių prekybininkų slepiasi šešėlinės transporto įmonės?
Nuo gegužės 1 d., įsigaliojus teisės aktų reikalavimui pajamų iš prekybos maisto produktais apskaitymui naudoti elektroninius kasos aparatus, verslininkų apskaityti pardavimai per keletą mėnesių padidėjo keliasdešimčiai procentų. Kiti turgaus prekeiviai, prekiaujantys ne maisto produktais – kol kas atrištomis rankomis. Tarptautinių krovinių gabenimo bendrovės „Simatra“ vadybininkas Sigitas Žilius sako, kad čia slypi ne tik transporto sektoriui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai skaudi problema: turgaus prekeiviai savo prekes gabena, naudodamiesi šešėlinių transporto bendrovių paslaugomis.
UAB „Simatra“ ilgą laiką dirbusi su smulkiomis ir vidutinėmis prekybos įmonėmis, jau kurį laiką veiklą vykdo kitaip: seniau jų vilkikų puspriekabėse buvo galima rasti daugiau kaip 20 skirtingų klientų krovinių, o dabar klientai stambesni – vienas užsakovas veža didesnį kiekį savo krovinių.
„Kai pridėtinės vertės mokestis (PVM) buvo padidintas nuo 18 iki 21 proc., tai prekybininkai atėjo ir pareiškė: mes su jumis nedirbsime. Buvo nemažai tokių, kurie pasakė, jog tie trys procentai jiems sudaro 12 tūkst. Lt už kuriuos jų šeima gali atostogauti, pavyzdžiui, Graikijoje. Taigi leido suprasti, kad daugiau oficialiai nebeveš. Nuo to laiko situacija gerokai pasikeitė: vieni išvis nebevežė naudodamiesi legaliai veikiančių kompanijų paslaugomis, kiti – oficialiai veža tik vieną kartą per metus, kad galėtų turėti dokumentus“, – situaciją analizuoja S. Žilius.
Dabar bendrovė savo krovinius struktūruoja kitaip: veža krovinius tonomis. „Beveik nebeateina smulkių klientų, kurie norėtų gabenti 100-300 kg krovinių. Tai tam tikra prasme nėra gerai, nes mažas klientas sukuria didesnę pridėtinę vertę – jis brangiau moka už transporto paslaugas. Taigi padidinus PVM, mūsų pelningumas krito“, – dėsto S. Žilius.
Paanalizuokite situaciją detaliau: kaip prekybininkas gali vežti prekes oficialiai tik vieną kartą per metus. S. Žilius atskleidžia visą šešėlinio verslo schemą: „Mano žiniomis, žmonės iš Lietuvos regionų, kurie turi parduotuves, iš didesnių prekybininkų perka tik apie 10 proc. prekių, kurios atvežtos legaliai. Taigi jiems užtenka vieną kartą per metus atsivežti prekių, kad ir pasinaudojus mūsų įmonės paslaugomis, o visa kita – veža naudodamiesi šešėlinėmis transporto bendrovėmis. Mane buvo pakvietę mokesčių inspektoriai, reikalavo mokėti daugiau mokesčių. Sakė: didinkite darbuotojams atlyginimus. Aš jiems pasakiau – pinigai nebe pas mus, pinigų mes mokame tiek, kiek priklauso. Mes negalime mokėti vairuotojams daugiau, nes mes „iškrisime“ iš rinkos, mes negalime mokėti mažiau, nes darbuotojai išeis, vadinasi, mes mokame tiek, kaip nustatyta valstybės. Aš juos informavau apie šešėlinius prekių gabenimus“.
Anot S. Žiliaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) pareigūnai klausė, kaip rasti tuos, kurie dirba šešėlyje. „Jie niekur neregistruoti, jie neturi pavadinimų, patalpų. Kaip pagauti? Labai paprastai – tereikia turgaus prekeiviams, prekiaujantiems ne maisto produktais, irgi padaryti privalomus kasos aparatus. Jei taip būtų ir kontrolę VMI pareigūnai atliktų reguliariai, tai tie prekybininkai, kurie gabena savo didelius prekių kiekius nelegaliai, legalizuotųsi – vėl pradėtų naudotis legaliai veikiančių transporto bendrovių paslaugomis“, – apžvelgia S. Žilius.
Pasak verslininko, ištraukti prekybininkus iš šešėlio ir leisti daugiau uždirbti legaliai veikiančioms transporto bendrovėms nėra sunku: jei pardavimai bus apskaityti kasos aparatais, matysime, kiek prekių parduota ir kiek legaliai atsivežta. Jei duomenys nesutaps, vadinasi, dirbama šešėlyje. „O dabar išeina taip, kad tas žmogus, kuris prekes atsivežė legaliai, mokesčių surinkėjų yra puolamas – va, išlindai, tai dabar mokėk – pasistengsime iš Tavęs „išlupti“ daugiau mokesčių“, – savo nuomonę dėsto S. Žilius.
Yra dar ir kitas šešėlinio verslo kontrolės būdas. Pasak S. Žiliaus, tereikia nueiti kad ir pas kokį nors prekybininką ir paprašyti parodyti prekių įsigijimo dokumentus. „Jei įsigijimo dokumentų nėra, arba jie yra metų senumo, arba matome, kad parduodamų prekių kiekis yra gerokai didesnis negu nurodyta gavimo dokumentuose, kažkas yra negerai. Prekyba, mano galva, neturi turėti galimybės verstis asmenys su verslo liudijimais, tuo verstis turi tik įmonės, mokėdamos visus priklausančius mokesčius. Verslo liudijimai – tik smulkiems gamintojams“, – kalba S. Žilius.
Darbas Turkijos rinkoje
Pasak S. Žiliaus, turinčio ilgametę darbo Balkanuose patirtį, dirbti šiose rinkose nelengva: visų pirma būtina išmanyti šalies kultūrą, suprasti žmonių mentalitetą. Pasiteiravus verslininko apie ekonominius sunkumus Turkijos rinkoje, jis informuoja, kad krizės metu Turkijos rinka stipriai smuko. „Nepaisant to, ši šalis sugebėjo atsitiesti maždaug per metus. Dabar galime drąsiai sakyti, kad ryšiai, kurie yra tarp Baltijos regiono ir Turkijos – stabilūs. Nepastebime, kad būtų augimas“, – informuoja S. Žilius.
Verslininkas per artimiausius penkerius metus sako nematantis jokių teigiamų poslinkių transporto verslo skatinime.
„Mes rašėme projektą – norėjome kurti informacinį centrą, verslo inkubatorių, kuris skatintų Lietuvos gamintojus eksportuoti prekes į Balkanų šalis. Mes būtume paskatinę Lietuvos gamintojus atrasti Balkanų rinką. Tai, žinoma, būtų prisidėję prie spartesnių logistikos procesų ta kryptimi. Būtume organizavę dalyvavimą parodose, pristatymus, padėję įmonėms atsidaryti ofisus, atlikti rinkos tyrimus. Deja, finansavimo negavome“, – apibendrina S. Žilius.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.