Ukrainietiško transporto verslo ypatumai
Kaip karas pakoreguoja kasdienybę? Ar sproginėjant artilerijos sviediniams įmanoma išvengti nuostolių? Apie verslo aplinką ir rūpesčius, kuriuos kasdien priversti spręsti Ukrainos transportininkai cargonews.lt skaitytojams pasakoja šio šalies nacionalinės vežėjų asociacijos ASMAP generalinis direktorius Piotras Glavackis.
Pristatykite jūsiškę asociaciją: kiek Ukrainos vežėjų priklauso ASMAP, kokias paslaugas ji teikia?
Ukrainos nacionaline vežėjų asociacija ASMAP dirba nuo 1991-ųjų ir koordinuoja tarptautinių pervežimų rinkoje dirbančių įmonių veiklą. Žinoma, viena pagrindinių misijų – užtikrinti TIR sistemos funkcionavimą. Taip pat mūsų asociacija gina vežėjų teises, rūpinasi juridinėmis konsultacijomis transportininkams, ryšiais su visuomene ir kitomis institucijomis, tarpininkauja gaunant vizas vairuotojams.
Šiuo metu Ukrainos ASMP yra viena pačių didžiausių nevyriausybinių ir nekomercinių organizacijų mūsų šalyje. Asociacijai priklauso beveik 3,5 įvairių verslo struktūrų, tiekiančių paslaugas krovinių ir keleivių vežėjams, dirbantiems tarptautiniuose maršrutuose. Bendras mūsų įmonių transporto parkas – daugiau nei 36 tūkst. įvairių mašinų.
Asociacijos specialistai dalyvauja tarptautinių organizacijų veikloje, patys inicijuoja ir rengia įvairius verslo forumus ir seminarus, padedančius vežėjams pasinaudoti užsienio kolegų patirtimi, efektyviau taikyti Tarptautinę muitų konvenciją. Kasmet rengiame šiems dalykams skirtą tarptautinę konferenciją.
Kaip įvykiai Kryme ir Rytų Ukrainoje paveikė kasdienes vežėjų darbo procedūras – krovinių paiešką, terminalų darbą, muitinės procedūras, mokesčių surinkimą ir t. t.?
Šiuo metu visa transportininkų veikla organizuojama remiantis rugsėjo 27-ąją įsigaliojusiu įstatymu dėl „Specialios laisvosios ekonominės zonos „Krymas“ sukūrimo ir ekonominės veiklos vykdymo laikinai okupuotoje Ukrainos teritorijoje“. Šis teisės aktas mūsų vežėjams leidžia dirbti vežant krovinius į Krymą iš Ukrainos ir atvirkščiai. Veikla, žinoma, tapo labiau sudėtinga, nes dabar reikia naudoti valstybinių garantijų sistemą, paisyti specialaus teisinio režimo „Krymo“ laisvojoje ekonominėje zonoje. Iš esmės darbas komplikavosi tiek, kiek visuomet tampa komplikuotu, kai tenka atlikti muitinės procedūras ir įveikti skirtingų valstybių sienas. Paprastas krovinių gabenimas persikėlė į importo-eksporto dimensiją. Prekės dabar gali judėti tik per Chersono ir Zaporožės sričių bei Krymo autonominės respublikos sienos perėjimo punktus. Visi kiti keliai (taip pat ir jūrų, keltų bei aviacijos) jungę Ukrainą ir Krymą šiuo metu uždaryti. Šie dalykai labai svarbus visiems dirbantiems tarptautinių pervežimų rinkoje.
Kalbant apie atskirus Donecko ir Luhansko sričių rajonus, kuriuos šiuo metu kontroliuoja ginkluotos separatistų grupuotės ir Rusijos kariuomenės daliniai, padėtis yra tokia: visų rūšių krovinių gabenimas čia iš esmės paralyžiuotas.
Ukrainos vežėjai, kurie nespėjo iš minėtų regionų išsiųsti savo technikos, nebeturi realių galimybių užsiimti įprasta ūkine veikla. Kitos transporto įmonės atsisako sudaryti sutartis su krovinių siuntėjais-gavėjais, jei jie reziduoja separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse, nes tai kelia didžiulę grėsmę vairuotojų gyvybei, nekalbant apie galimą krovinio ir sunkvežimių praradimą.
Kaip pasikeitė TIR knygelių pardavimai 2013 ir 2014 metais?
Lyginant Ukrainos vežėjams parduotų TIR knygelių skaičių per 2014-ųjų pirmuosius 10 mėnesių su analogiškų praėjusių metų laikotarpiu akivaizdu, kad šiais metais statistika mažiausiai dvigubai kuklesnė.
Pagrindinė tokio drastiško sumažėjimo priežastis – Rusijos federalinės Muitinės tarnybos sprendimas vienašališkai nutraukti TIR konvencijos galiojimą visiems tarptautiniams kroviniams, keliaujantiems į Rusijos teritoriją. Vežėjai privalo naudotis tik nacionaline garantijų sistema.
Kokios bendros krovinių gabenimo tendencijos Ukrainoje šiais metais? Ar yra pozityvių permainų?
Gerų naujienų yra. Tam tikra atsvara sumažėjusiam krovinių srautui į Rusiją tapo pastebimai išaugę pervežimai į Europą. Visų pirma tai susiję su Ukrainos sprendimu pasirašyti Asociacijos sutartį su ES ir europinių rinkų atvėrimą ukrainietiškoms prekėms, žemės ūkio bei kitai produkcijai. Per pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į ES išaugo beveik 15 proc., lyginant su tuo pačių praėjusių metų laikotarpiu.
Be to, pastaruoju metu išaugo užsakymų transportininkams skaičius Baltarusijos kryptimi.
Ukrainoje buvo įvestas „karo mokestis“ – 1,5 proc. nuo pajamų. Ar transportininkams atsirado kokių nors naujų prievolių?
Minėtas mokestis, kuriuo siekiama užtikrinti Ukrainos gynybinių pajėgumų ir antiteroristinės operacijos finansavimą apibrėžtas specialiu įstatymu „Dėl finansinės katastrofos išvengimo ir prielaidų Ukrainos ekonomikos augimui sukūrimo“. Papildoma visuotinė rinkliava, pakrikštytas „karo mokesčiu“, bus privaloma iki 2015-ųjų sausio 1-osios.
Šio mokesčio dydis iš tiesų yra 1,5 proc. nuo fizinių asmenų pajamų – darbo užmokesčio, premijų, kompensacijų ar kitų įplaukų, susijusių su darbo santykiais ar juridinėmis sutartimis. Taip pat apmokestinti loterijų laimėjimai.
Kiek technikos prarado vežėjai dėl karinių veiksmų?
Kalbant apie transporto priemones, kurios užregistruotos Ukrainos ASMAP, tai galiu pasakyti tik tiek, kad esame gavę prašymų perregistruoti sunkvežimius, atsidūrusius antiteroristinės operacijos zonoje ir Kryme, į kitus mūsų šalies regionus. Apie praradimus tikslios statistinės informacijos kol kas neturime.
Kokios pozicijos laikosi didžioji dalis transportininkų: padeda Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms savanoriškai ar, galbūt, yra kokie nors susitarimai su valdžios struktūromis dėl bendradarbiavimo?
Transportininkai, savaime suprantama, geranoriškai padeda tiek Ukrainos armijai, tiek pasieniečiams, tiek visiems, dalyvaujantiems antiteroristinėje operacijoje. Jie suteikia galimybę kariškiams naudotis savo sunkvežimiais, remontuoja karinę techniką (automobilius), pristato degalų, dyzelinių generatorių. Taip pat finansuoja tokių dalykų, kaip maisto produktai, miegmaišiai, neperšaunamos liemenės ir ryšio priemonės įsigijimą. Vežėjai padeda viskuo kuo gali ir gydant sužeistuosius.
Oficialiai karinė padėtis visoje Ukrainoje nėra paskelbta, todėl nėra teisinio pagrindo nacionalizuoti ar nusavinti ar privačių įmonių technikos valstybės reikmėms. Tačiau teko girdėti, kad kai kurie vežėjai prarado savo sunkvežimius. Ar galėtumėte tai pakomentuoti?
Dar 1993-aisiais Ukrainoje buvo priimtas įstatymas „Dėl pasirengimo mobilizacijai ir mobilizacijos“. Jame numatyta karo transporto prievolė, nukreipta į įmones bei organizacijas, taip pat piliečius, turinčius transporto priemones.
Šiame įstatyme numatyta, kad ypatingais atvejais patys įvairiausi automobiliai galėtų būti panaudoti kariškių reikmėms. Jei įgyvendinat šią prievolę technika apgadinama ar visiškai prarandama, jų savininkams kompensuojami visi patiriami nuostoliai. Šiuo metu taikomas kiek pakoreguota ir dabartinėms sąlygoms pritaikyta minėto įstatymo redakcija.
Kaip jau minėjau, kol kas neturime tikslios statistikos, kiek automobilių vežėjai neteko dėl karinių veiksmų, nes dar nėra gauta prašymų atlyginti nuostolius. Galima tik konstatuoti, kad tokių netekčių yra ne viena ir ne dvi. Kaip šios problemos bus sprendžiamos, mes svarstėme viename asociacijos susirinkimų, į kurį buvo pakviestas Gynybos ministerijos nacionalinio saugumo valdybos viršininko pavaduotojas. Jie aiškino, kokie dokumentai kaip turės būti užpildyti.
Be to, reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurios transporto įmonės pačios padovanojo šalies gynėjams savo technikos. T. y. jie tikrai nesiskųs ir nereikalaus sumokėti kompensacijų, net jei automobilių niekada neatgaus.
Apskritai, vežėjai palaiko glaudžius ryšius su Ukrainos Gynybos ministerija ir jos teritoriniais padaliniais. Beje, reiktų atkreipti dėmesį, kad abi šalys puikiai supranta, kuo rizikuojama, todėl „Euro 4“, „Euro 5“ ar „Euro 6“ standartus atitinkanti technika į karinių veiksmų zoną nėra siunčiama.
Ar Ukrainos ASMAP vyksta procesai, kuriuos būtų galima pavadinti liustracija? T. y. ar iš vadovaujančių struktūrų traukiasi (yra atstatydinami) žmonės, demonstravę lojalumą buvusiam prezidentui V. Janukovičiui?
Įstatymas dėl „Valdžios apvalymo“, kuriuo numatyta Ukrainos valstybės tarnautojų liustracija, buvo priimtas spalio 4-ąją. Pirmi konkretūs sprendimai priimti tik praėjusią savaitę (spalio 17-ąją), tačiau jie tikrai nepalietė Ukrainos ASMAP – mes ne vyriausybinė organizacija.
Be to, po Maidano valdžios struktūrose pasikeitė beveik visi žmonės. Pavyzdžiui, transporto sektorių kuruojančioje ministerijoje poste liko tik vienas viceministras. Pasikeitė ir Ukrainos valstybinės kelių transporto inspekcijos vadovas, dar keletas pareigūnų. T. y. realiai nelabai yra kam taikyti liustracijos įstatymo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.