TTLA siūlo patvirtinti maksimalią užsieniečių įdarbinimo kvotą (PAPILDYTA šokiruojančiu SADM pasiūlymu ir diskusija šiuo klausimu)
Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA) siūlo 2025 metams patvirtinti maksimalų užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį. Tokį siūlymą aljansas pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms atsakingoms valstybės institucijoms.
Anot TTLA vadovo Povilo Drižo, nuo kitų metų įsigaliojus naujai kvotinei sistemai, nustatytas kvotos vienetų skaičius bus baigtinis, kurį išnaudojus darbinti trečiųjų šalių vairuotojus praktiškai nebeliks.
„Transporto įmonių ir jose dirbančių vairuotojų sukuriama vertė stiprina Lietuvos ekonomiką ir finansus. Sprendimas dėl 2025 m. kvotos dydžio turėtų būti priimtas atsakingai – pasvėrus nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominius argumentus“, – pažymi P. Drižas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja leidimų gyventi užsieniečiams darbo pagrindu išdavimo tvarka. Remiantis ja nuo kitų metų užsieniečių pateikti prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu bus nagrinėjami pagal vieną kalendoriniams metams nustatytą kvotą.
Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Skaičiuojama, kad ši kvota kitiems metams galėtų siekti apie 40 tūkst. Skirtingai nuo ankstesnių metų, nustatyta kvota bus taikoma visoms ekonominėms veiklos rūšims bendrai.
P. Drižas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais transporto sektoriaus darbuotojams buvo reikšmingai gerinamos darbo sąlygos, augo jų sukuriama pridėtinė vertė, o taip pat ir transporto sektoriaus indėlis į šalies finansus.
TTLA duomenimis, krovininio kelių transporto įmonių išlaidos darbuotojams 2023 m., palyginti su 2022 m., išaugo 42,5 proc., iki 2,48 mlrd. eurų. Pagal šio rodiklio augimą krovininio kelių transporto įmonės kasmet pastebimai viršija šalies vidurkį, kurio augimas pernai sudarė 18 proc.
„Krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio“, – pažymi P. Drižas.
2014-2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. eurų arba 3,6 karto. Per tą patį laikotarpį vairuotojų skaičius didėjo 42,7 tūkst. arba 1,9 karto. Atitinkamai nuolat augo ir vienam vairuotojui per metus tenkanti eksporto dalis, šiuo metu siekianti beveik 70 tūkst. eurų.
Transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai kiekvienais metais auga ir sudaro apčiuopiamą visų sumokamų mokesčių dalį. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. sektorius sumokėjo 867 mln. eurų mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. eurų. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą, o 2025 galėtų pasiekti 1,2 mlrd. eurų.
„Transporto ir logistikos sektorius, sukuriantis reikšmingą bendrojo vidaus produkto dalį, yra vienas svarbiausių šalyje. Po ekonominio sąstingio atsigaunant didžiosioms ES valstybėms, kartu ir tarptautinio transporto rinkai, mūsų šalies verslas turi visas galimybes didinti paslaugų eksportą, atitinkamai papildyti valstybės biudžetą didesne sumokamų mokesčių dalimi, taip prisidedant prie spartesnio šalies ekonomikos augimo. Tam reikalingas racionalus atsakingų valstybės institucijų požiūris užtikrinant trūkstamų darbuotojų iš užsienio pritraukimą“, – pastebi P. Drižas.
***
SADM siūlo pusantro karto sumažinti užsieniečių įdarbinimo kvotą, verslas žada investicijas kreipti į kitas šalis.
Socialinė apsaugos ir darbo ministerija kitiems metams siūlo patvirtinti beveik pusantro karto mažesnę užsieniečių įdarbinimo kvotą – 24 830. Jeigu bus patvirtintas drastiškai sumažintas kvotos dydis, verslas bus priverstas darbo vietas kurti ir investicijas kreipti į kitas šalis.
Tokią poziciją valdžios institucijoms išplatino Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), siūlęs 2025 metams patvirtinti maksimalią pagal teisės aktus leistiną užsieniečių įdarbinimo kvotos dydį – 40 tūkst.
„Lietuvos tarptautinio transporto įmonės susiduria su dideliu vairuotojų trūkumu. Tam, kad vykdyti įsipareigojimus klientams ir užtikrinti reikiamą transporto operacijų poreikį, neturėsime kitos išeities, kaip vairuotojus darbinti svetur. Įmonės tam ruošiasi – analizuojamos plėtros galimybės Lenkijoje, Latvijoje ir kitur“, – teigia Povilas Drižas, TTLA vadovas.
Skirtumas tarp galimo maksimalaus ir siūlomo kvotos dydžio – apie 15 tūkst. darbuotojų. TTLA skaičiavimais, toks skaičius tarptautinio transporto vairuotojų per 2025 metus valstybės biudžetą galėtų papildyti 112 mln. eurų.
P. Drižas primena, kad krovininio kelių transporto įmonės nuolat ieško palankesnių jurisdikcijų verslo plėtrai. 2020 metais dėl nepalankios mokestinės politikos transporto įmonės verslo investicijas perkėlė į Lenkiją, kurioje įregistravo 7 tūkst. transporto priemonių ir įdarbino apie 11 tūkst. vairuotojų.
Pasak P. Drižo, pastaraisiais metais transporto sektorius susiduria su virtine verslo suvaržymų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ribojimai apimantys griežtą kvotos mechanizmą, bet ir kitus sugriežtinimus, kurie taip pat stabdys vairuotojų iš užsienio pritraukimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Be to, pasigendama argumentų dėl verslą ribojančių priemonių tikslingumo, teigia P. Drižas.
Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija skelbia informaciją apie užsieniečių, įskaitant ir atvykstančių darbo pagrindais, srautus mažinančių griežtinamųjų priemonių teigiamą poveikį. Tačiau verslas pasigenda išaiškinimo ir argumentuoto įvertinimo, ar poveikis yra teigiamas visais atžvilgiais ir ar taikomi apribojimai yra proporcingi siekiamiems tikslams.
„Nacionalinis saugumas yra esminis valstybės prioritetas ir verslas palaiko siekius užkardyti kylančias grėsmes. Transporto sektoriuje dirba didžiausia dalis trečiųjų šalių piliečių – atitinkamai mums tenka ir didžiausia atsakomybė spręsti kylančius iššūkius. Esame pasirengęs rodyti iniciatyvą, tačiau ribojantys sprendimai grindžiami nekonkretizuojant nei kylančių grėsmių pobūdžio, nei reikalingų sprendimų“, – teigia TTLA vadovas.
Pagal naują užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakciją, nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Skaičiuojama, kad ši kvota kitiems metams galėtų siekti apie 40 tūkst. Skirtingai nuo ankstesnių metų, nustatyta kvota bus taikoma visoms ekonominėms veiklos rūšims bendrai.
TTLA vertinimu, užsieniečių įdarbinimo kvotos dydis turėtų būti priimtas kompleksiškai, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo, darbo rinkos, verslo konkurencingumo ir ekonominių argumentų visumą. Krovininio kelių transporto eksporto apimtys, sudarančios trečdalį viso šalies paslaugų eksporto, tiesiogiai priklauso nuo galimybių pritraukti vairuotojus iš užsienio. 2014-2023 m. krovininio kelių transporto eksportas išaugo nuo 1,6 mlrd. iki 5,8 mlrd. eurų arba 3,6 karto, o vairuotojų skaičius didėjo 42,7 tūkst. arba 1,9 karto.
Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2023 m. transporto ir saugojimo sektorius sumokėjo 867 mln. eurų mokesčių, o vien per 2024 m. pirmuosius tris ketvirčius – beveik 792 mln. eurų. TTLA prognozuoja, kad 2024 m. transporto ir saugojimo sektoriaus sumokami mokesčiai perkops 1 mlrd. eurų ribą, o kitais metais galėtų sunešti 1,2 mlrd. eurų mokesčių.
***
Čia (nuo 33 minutės) – diskusija šiuo klausimu, kurioje dalyvavo SADM, vežėjų ir vairuotojų atstovai. Galbūt, vežėjai turės išimtį – kada nors…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.