Trečiųjų šalių vairuotojų reikšmė Lietuvos vežėjų rinkai (II)
Kaip buvo rašoma pirmoje straipsnio dalyje, Lietuvoje vienareikšmiškai trūksta sunkvežimių vairuotojų, ir „Linava“ kartu su valstybės institucijomis stengiasi pagreitinti bei palengvinti užsieniečių įsidarbinimo mūsų šalyje procesą, nes vežėjų paklausa jiems didžiulė. Tačiau ar negali būti taip, kad problemų su trečiųjų šalių vairuotojais daugiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir kainos-kokybės santykis iš tiesų yra ne jų naudai? Be to – ar jų ne per daug Lietuvos rinkai?
Viename vairuotojų forume teko perskaityti tokią nuomonę: „Baltarusiai ir ukrainiečiai vairuotojai su savo pigia darbo jėga užpuolė Europą. Jų pilna mašinose su LT, PL, LV valstybiniais numeriais. Mūsų darbdaviai „atsiveža“ pigią darbo jėgą iš trečių šalių, „padaro“ leidimus dirbti. Tuo metu mes, lietuviai vairuotojai, netenkame darbo, nes nesutinkame dirbti už sumažintą algą. Daugybė baltarusių ir ukrainiečių neturi jokio supratimo apie vairuotojų darbo ir poilsio režimą, tai „mūsų“ vadybininkai juos gali vaikyti kaip šuniukus. Jau atėjo laikas imtis priemonių, kad pristabdytume svetimšalių įdarbinimą. Galbūt yra teisiškai apsišvietusių vairuotojų, kurie galėtų surašyti peticiją, o mes ją pasirašytume. Manau, kad yra nemažai nukentėjusiųjų dėl svetimšalių įdarbinimo į mūsų darbdavių firmas“. Ir tai žmogus parašė praeitų metų pabaigoje.
Šiame kontekste CargoNews.lt nusprendė kreiptis į Krovininio autotransporto profesinę sąjungą (KAPS), siekiant išsiaiškinti, ar aukščiau pateikta pozicija yra individuali ar išreiškia bendrą Lietuvos vairuotojų nuomonę.
Ką sako vairuotojų profsąjunga
KAPS atsakė taip: „Iš tikrųjų trūksta ne vairuotojų, o pigios darbo jėgos. Jei darbdaviai mokėtų padorius atlyginimus, būtų didesnė pagarba vairuotojui, trūkumas sumažėtų daugiau nei per pusę. Darbdaviai žada mokėti 70-80 eurų už dieną, o kai ateina atlyginimo mokėjimo diena, prasideda visokie atskaitymai už kuro pereikvojimą, įvairius nuostolius ir panašiai. Todėl vairuotojai ir emigruoja, o jų vietas užima ukrainiečiai ir baltarusiai, kurie dirba už mažesnius atlyginimus, sutinka (dažniausiai net nežinodami) pažeidinėti darbo-poilsio režimą ir taip toliau“.
KAPS nuomone: „Pozityvios konkurencijos nėra. Pavyzdžiui, lietuviai turi mokytis, kad gautų 95 kodą, kuris pažymimas vairuotojo pažymėjime, o ukrainiečiams užtenka tiesiog atskiro 95 kodo lapo, jo nepažymint ant vairuotojo pažymėjimo. Vieša paslaptis, kaip tie pažymėjimai išduodami, kai žmogus nemoka lietuvių kalbos ar dirba viename mieste, o „mokosi“ kitame. Blogiausia, kad atvykėliai mažina darbo užmokestį, ne tik sutikdami dirbti už mažiau, bet vien dėl įstatymų, savo teisių nežinojimo. Į mus buvo kreipęsis ne vienas ukrainietis dėl darbdavio grasinimų susidoroti, gąsdinimų neišleisti iš šalies ir taip toliau“.
Pastaruoju atveju pažymėtina, kad „Linavos“ prezidiumo narys ir socialinių klausimų komiteto pirmininkas Artūras Telmentas išreiškė viltį, jog profsąjungos kartu su asociacijos atstovais eis į ministerijas ir Seimą, reikalaudamos, kad Ukrainos ir Baltarusijos vairuotojai galėtų lengviau atsivežti į Lietuvą savo šeimas, nes dabar vežėjai susiduria su problemomis, kai minėtų šalių vairuotojai padaro nuostolius ir grįžta namo, kur išvengia atsakomybės (A. Telmentas pateikė pavyzdį, kaip vienas baltarusis padarė Lietuvos įmonei nuostolių už 17 000 eurų ir grįžo į Baltarusiją, bet teismas nieko negalėjo padaryti, nes pagal Baltarusijos įstatymus, negalima konfiskuoti jo žmonai priklausančio namo). Manoma, kad, jeigu trečiųjų šalių vairuotojų šeimos gyventų Lietuvoje, jų padarytus nuostolius būtų galima išieškoti lengviau.
Turbūt svarbiausia KAPS mintis apie lietuviškų darbdavių požiūrį į užsienio vairuotojus yra ši: „Darbdaviai rėkia, kad jais pasitikėti negalima, kad pridaro daug nuostolių ir pabėga iš šalies, bet vis tiek jie vertinami kaip pigi darbo jėga. Patikrinus didžiąsias Lietuvos bendroves, pamatytume, kad didžioji dalis vairuotojų yra ukrainiečiai. Tai matyt, mažesnės išlaidos atlyginimams atperka vairuotojų pridaromus nuostolius. Mūsų žiniomis, jei į tą pačią darbo vietą kandidatuoja lietuvis ir ukrainietis, dažniau pasirenkamas ukrainietis“ (taip pat todėl, kad, gaudamas pastebimai didesnį atlyginimą, nei gimtinėje, jis labiau brangina savo darbo vietą).
„Mes ne prieš imigraciją iš kitų šalių, nes šio proceso nesustabdysi. Yra visokių kalbų – ir gerų, ir blogų, bet mes manome, kad darbo kokybė nuo tautybės nepriklauso. Tačiau valdžia turi griežtai laikytis pozicijos, jog darbo sąlygos turi būti vienodos tiek lietuviams, tiek atvykėliams. Vairuotojai turi gauti atlyginimus, o ne vokelius“, – konstatavo KAPS.
Pastaruoju atveju įdomu tai, kad prieš kurį laiką Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimų projektą, pagal kurį užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo. O jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą metinį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį (projekto tekstą lietuvių kalba galima rasti čia).
Tokia tvarka gali sumažinti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo Lietuvoje patrauklumą (t.y. pagelbėti vietiniams profesijos atstovams), bet parlamentas, prieš patvirtindamas atitinkamas pataisas, turi suprasti, kokį poveikį jo sprendimas turės vežėjų sektoriaus konkurencingumui.
Mįslė
Lietuvos migracijos departamentas tikslios statistikos, susijusios su trečiųjų šalių vairuotojų atvykimu į mūsų šalį, pateikti negalėjo, bet pažymėjo, kad šiais metais apie 8500 tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų kreipėsi dėl nacionalinių vizų išdavimo ir apie 3800 – dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Praeitais metais, departamento duomenimis, leidimų laikinai gyventi Lietuvoje prašė 6450 darbuotojų užsieniečių (neskaičiuojant aukštos kvalifikacijos darbuotojų), iš kurių daugiau nei pusė buvo vairuotojai; nacionalinių ilgalaikių vizų 2016 m. iš viso išduota kiek daugiau nei 17 tūkstančių, ir didžioji dalis – vairuotojams.
2014-2016 metų statistiniai Lietuvos Darbo biržos (LDB) duomenys rodė, kad per pirmus devynis 2016 metų mėnesius į Lietuvą legaliai atvyko dirbti 170 procentais daugiau migrantų, nei per visus 2014 metus (14525 žmonės, lyginant su 5382 žmonėmis 2014 metais), ir pastaruosius trejus metus tolimųjų reisų vairuotojai stabiliai sudarė apie 80 procentų visų įdarbintų Lietuvoje užsieniečių (iš jų – beveik 60 procentų ukrainiečių ir apie 30 procentų baltarusių). Iš viso, LDB teigimu, 2016 m. įdarbinti 15973 užsienio vairuotojai (2017 m. sausio-vasario mėnesiais – 1346).
Kam ir šių įspūdingų skaičių maža, pateikiame Lietuvos Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) statistiką apie vairuotojo liudijimus, išduodamus vežėjams, turintiems teisę verstis tarptautiniu krovinių gabenimu ir įdarbinusiems vairuotojus, kurie nėra nei Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, nei jų ilgalaikiai gyventojai (dokumentas išduodamas laikotarpiui, neviršijančiam vairuotojo turimos profesinės kvalifikacijos galiojimo laikotarpio, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams): 2014 m. vairuotojų liudijimų buvo išduota 6715 vienetų, 2015 m. – 6959 vienetų, 2016 m. – jau 9866 vienetų, o 2017 m. (sausio-rugsėjo mėn.) – 15108 vienetų (pasikeitus vairuotojo ir/ar vežėjo duomenims, liudijimą privalu pakeisti, todėl į metinę statistiką patenka ir pakartotinas išdavimas, bet kritinės įtakos nusimačiusiai tendencijai šis momentas neturi turėti).
Dėmesio, klausimas (!) – jei „Linava“ ir KAPS sako, kad lietuviškai vežėjų rinkai trūksta 5-8 tūkstančių vairuotojų, o šalies valdžios institucijų duomenys rodo, kad Lietuvoje jų įdarbinama dvigubai daugiau, ką daro ta antroji pusė?
Kaip pažymėjo aukščiau minėtas vairuotojų forumo lankytojas: „Kol dosnioji LT valdžia lengvabūdiškai dalina jiems leidimus dirbti Lietuvoje, neva Lietuvoje nebeliko lietuvių vairuotojų, tai tie svetimšaliai po pusę metų ramiausiai dirba Vokietijoje, Prancūzijoje. Jie vairuoja LT registruotus sunkvežimius, o sunkvežimių savininkai (lietuviai darbdaviai) įdarbina tuos sunkvežimius į Vakarų šalių ekspedijavimo kompanijas“.
Be to, trečiųjų šalių vairuotojai, galimai, naudojami ne tik vietinių darbo vietų užpildymui, bet ir tarptautinės įmonių veiklos (pirmiausiai, Vakarų Europos valstybėse, kur irgi jaučiasi vairuotojų trūkumas ir kurios, matyt, pagrįstai skundžiasi dėl rytinio „socialinio dempingo“) plėtrai. Ir šiame kontekste jau ne taip įtikinamai skamba Lietuvos vežėjų kalbos apie tai, jog jie vos suduria galus su galais.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad sunkvežimių vairuotojų Lietuvos vežėjams trūko, trūksta ir, greičiausiai, trūks (nors, sprendžiant iš jų imigracijos tendencijos, po kurio laiko situacija gali stabilizuotis). Tas trūkumas galėtų būti mažesnis, jeigu, kaip aiškina vietiniai vairuotojai, darbdaviai mokėtų jiems daugiau pinigų ir pagarbiau žiūrėtų į žmogų (jau nekalbant apie nedidelį lietuvių susidomėjimą šia sudėtinga profesija). Tačiau įmonėms reikia išlaikyti konkurencingumą, todėl kol mūsų šalies vairuotojai važiuoja į jų laukiančią Vakarų Europą, Lietuvą „užkariauja“ ukrainiečiai ir baltarusiai, kuriuos sudėtingiau įdarbinti ir kurie nevisada rodo gerą darbo rezultatą, bet kurie sutinka su mažesniu atlyginimu ir brangina savo darbą, nes Tėvynėje dar blogiau. Tuo pat metu „Linava“ aktyviai stengiasi palengvinti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimą Lietuvoje, kas pavyksta ir dar labiau skatina Lietuvos vežėjus rinktis užsieniečius. Tokiu būdu, pastarųjų reikšmė nacionaliniam transporto sektoriui artimiausiu metu tik didės, nes mažesnės jų išlaikymo išlaidos atperka patiriamus nuostolius.
Kaip pažymėjo vienas baltarusių vairuotojas, šiuo metu dirbantis Lietuvoje: „Jeigu man nusibos dirbti ten, ir Baltarusijoje pasitaikys darbas su normaliu atlyginimu, galimai dirbsiu Baltarusijoje. O po to, jeigu kažkas nepatiks, visada galėsiu nuvažiuoti į Lietuvą ar Lenkiją ir įsidarbinti bet kurioje įmonėje“ (daugiau jo minčių apie darbą mūsų valstybėje galima rasti čia). Štai tokie laikai atėjo. Tiesa, Lietuvos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva dėl lietuvių ir užsieniečių darbo užmokesčio išlyginimo, jeigu jai bus pritarta parlamente, gali pakoreguoti situaciją vietinių vairuotojų naudai. Tačiau vežėjai, turbūt, lengvai nepasiduos.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.