Trečiųjų šalių vairuotojų reikšmė Lietuvos vežėjų rinkai (I)
Lietuvoje jau seniai jaučiasi sunkvežimių vairuotojų trūkumas, ir vežėjai masiškai samdo trečiųjų šalių piliečius. Tokiu būdu, pastarieji tampa vis svarbesniu faktoriumi šalies transporto rinkoje. Tačiau situacija yra dviprasmiška ir vertinama įvairiai. CargoNews.lt nusprendė išryškinti esminius šio klausimo aspektus.
Mūsų tinklapis jau ne kartą rašė apie iškeltą problemą (pavyzdžiui, tokia publikacija ir tokia). Kaip redakciją informavo vežėjų asociacija „Linava“, nemažai transporto įmonių toliau skundžiasi tolimųjų reisų vairuotojų trūkumu. Jos skaičiavimais, per metus būtų galima įdarbinti 7-8 tūkstančius vairuotojų – tuomet jų paklausa sumažėtų, bet poreikis (tik gerokai mažesnis) vis tiek liktų. Krovininio autotransporto profesinės sąjungos (KAPS) „Solidarumas“ duomenimis, rinkai trūksta beveik 5000 vairuotojų.
Todėl nenuostabu, kad šios sferos darbuotojų imigracija jau tapo tendencija bei didžiuliu darbo jėgos resursu Lietuvos transporto sektoriui, kuriam trūksta vietinių vairuotojų dėl demografinės krizės, nedidelio susidomėjimo profesija ir geresnių sąlygų Vakarų Europoje, kur (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose) paklausa šios srities specialistams didžiulė. Pagrindinės šalys, kurios „tiekia“ sunkvežimių vairuotojus Lietuvos vežėjams, pasak visų CargoNews.lt respondentų, yra Ukraina ir Baltarusija (kur irgi jau pradeda jaustis didelis jų trūkumas).
Trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas
Kaip redakciją informavo Lietuvos Darbo birža (LDB), nuo 2007m. sausio 1 d. užsieniečiams, kurie įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą (sąraše, sudarytame 2017 m. II pusmečiui, yra ir tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesija), buvo supaprastinta leidimų dirbti išdavimo tvarka – jiems nebereikia kreiptis į darbo biržą dėl leidimų dirbti, o darbdavys, įdarbinęs tokį užsienietį, privalo registruoti darbo sutartį teritorinėje darbo biržoje per 1 mėnesį nuo nacionalinės vizos gavimo dienos arba per 2 mėnesius nuo leidimo laikinai gyventi gavimo dienos. Tai, anot LDB, leidžia trečiųjų šalių vairuotojams dažniau ir lengviau keisti darbovietę.
Nacionalinės vizos „D“ prioritetinių profesijų atstovams išduodamos iki 4 mėnesių trukmės laikotarpiui. Dokumentus gauti nacionalinę vizą „D“ iki 12 mėnesių trukmės laikotarpiui jie gali pateikti be 90 dienų pertraukos, išdirbę Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius ir turėdami šį faktą patvirtinančius popierius iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir/arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“).
Tuo pat metu pažymėtina, kad, prieš kurį laiką įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio pakeitimams, buvo praplėstas atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų sąrašas. Jame atsirado papildomi reikalavimai užsieniečiui ir darbdaviui, susiję su dokumentų klastojimu ir fiktyvumu (pavyzdžiui, sudaryta fiktyvi santuoka ar priimančioji Lietuvos įmonė yra fiktyvi), mokesčių nemokėjimu ir kitų finansinių įsipareigojimų nevykdymu, baudomis darbdaviui už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir taip toliau (naują įstatymo redakciją lietuvių kalba galima rasti čia).
Trumpai sakant, Lietuva siekia sudaryti palankesnes sąlygas užsieniečiams įsidarbinti ir apsigyventi šalyje, ypač jeigu jų turimų profesijų specialistų trūksta mūsų valstybei. Tuo pat metu stengiamasi, kad šis procesas būtų kontroliuojamas, ir užsienio darbuotojai bei vietiniai darbdaviai nepiktnaudžiautų nustatyta tvarka. Jei pamėgintume išvesti analogiją su didžiųjų Vakarų Europos valstybių politika šiuo klausimu, tai ten panašus procesas laikomas „socialiniu dempingu“, tad vargu ar kitų šalių vairuotojai galėtų tikėtis kažkokių lengvatinių įdarbinimo sąlygų…
„Linavos“ pozicija
„Linava“, komentuodama savo požiūrį į trečiųjų šalių vairuotojus, nurodė: „Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau bendrai įvertinus, požiūris yra teigiamas, ir tai atspindi skaičiai – Lietuvoje įdarbinta apie 10 tūkstančių trečiųjų šalių piliečių, kurie dirba tolimųjų reisų vairuotojais. Yra asociacijos narių, kurie itin patenkinti trečių šalių piliečių darbu. Reikia suprasti, kad transporto sektoriaus atveju trečiųjų šalių piliečiai nekonkuruoja su lietuviais, o užima laisvas darbo vietas, kurių negali užpildyti Lietuvos darbo rinka. Tai leidžia tik išlaikyti esamas pozicijas sektoriui ir konkuruoti su užsienio vežėjais“, – konstatavo „Linava“.
Tuo pat metu asociacija pabrėžė: „Ir lietuviai, ir trečių šalių piliečiai gauna tokias pačias pajamas, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, pervežimų geografiją, patirtį (pasiūlius prastesnes darbo sąlygas, vairuotojas pakeistų įmonę į tą, kuri siūlo standartines). Taip pat jie, mokėdami mokesčius Lietuvoje, gauna visas socialines garantijas, kuriomis paprastai nesinaudoja – būna išvykę į reisus arba atostogauja savo šalyse, tad valstybei jie iš esmės nieko nekainuoja, bet atneša didžiulę naudą“.
Todėl „Linava“, akcentuodama trečiųjų šalių vairuotojų svarbą nacionalinei transporto rinkai ir visai ekonomikai, intensyviai dirba su Lietuvos valstybės institucijomis, kad jos dar labiau palengvintų užsieniečių įdarbinimo procesą.
Kaip pastebėjo Migracijos departamentas: „Asociacija „Linava“ ne kartą kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydama spartinti nacionalinių vizų ir leidimų gyventi išdavimą vairuotojams. Šiuo metu didžiausia problema – žmogiškųjų išteklių trūkumas. Dėl žymiai išaugusio prašymų išduoti nacionalines vizas ir leidimus laikinai gyventi skaičiaus Migracijos departamentas nespėja visų sprendimų priimti per nustatytus terminus. Šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimai, kurie leistų paspartinti nacionalinių vizų išdavimą. Kartu ieškoma IT sprendimų. Tikimės, kad šių priemonių visuma padės išspręsti problemą“
Beje, visai neseniai „Linava“ pranešė, kad nuo rugsėjo 7 d. VRM skyrė du papildomus darbuotojus darbui nacionalinių daugkartinių vizų išdavimo trečių šalių piliečiams srityje. Taip pat pažymėtina, kad, asociacijos iniciatyva, išnagrinėjus visus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojo pažymėjimo keitimą, nuspręsta, kad, jeigu trečiųjų šalių piliečiai gavo vizą arba leidimą laikinai gyventi darbo sutarties pagrindu, jie neprivalo keisti savo vairuotojo pažymėjimo į lietuvišką (jeigu gautas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje arba viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje gauti ne darbo sutarties pagrindu, teisių keitimas vis dar būtinas).
Kartu asociacija glaudžiai bendradarbiauja su šalies diplomatais. Pavyzdžiui, Ukrainoje trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi 4 mėnesių nacionalinę vizą „D“, be išankstinės registracijos gali kreiptis į Lietuvos ambasadą dėl metinės nacionalinės vizos „D“ išdavimo, ir tokių pareiškėjų dokumentai bus nagrinėjami pagreitinta tvarka. Kaip CargoNews.lt informavo Lietuvos komercijos atašė Ukrainoje Rimantas Šegžda: „Besikreipiančių dėl nacionalinių vizų padaugėjo. Dažnai Lietuvos kompanijos teiraujasi Ukrainos kompanijų, užsiimančių vairuotojų paieška, kuriems kiek galiu padedu. „Linava“ ambasada pasitiki ir visada stengiasi padėti, kai kreipiasi ar tarpininkauja, Lietuvos vežėjams kreipiantis dėl vizų išdavimo vairuotojams. Paskutiniu metu, po „Linavos“ atstovų susitikimo su ambasados vadovais negirdėjau, kad yra kokių tai problemų dėl to“.
Bendrai paėmus, asociacija dėkoja valdžios įstaigoms, kurios išgirsta prašymus ir liberalizuoja trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą Lietuvoje, tačiau pastebi – reikia ryškaus kokybinio pokyčio, nes yra daugybė administracinių barjerų, kurie turėtų būti panaikinti (pavyzdžiui, prašoma pateikti dokumentus, kuriuos valstybinės institucijos ir taip turi savo duomenų bazėse, o tam tikrus dokumentus tenka pateikti po kelis kartus skirtingoms institucijoms, todėl reikėtų kuo greičiau pereiti prie elektroninio duomenų pateikimo ir užtikrinti efektyvesnę skirtingų valdžios institucijų komunikaciją).
Tokiu būdu, galima teigti, kad Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ teigiamai vertina trečiųjų šalių vairuotojų atėjimą į šalies rinką, aktyviai stengiasi pagreitinti bei palengvinti šį procesą ir svarsto galimybę sistemiškai organizuoti jų įdarbinimą nacionalinėse vežėjų įmonėse, prieš tai patikrinant pretendentų kvalifikaciją. Tuo pat metu redakcijai buvo įdomu sužinoti konkrečių vežėjų poziciją šiuo klausimu.
Vežėjų nuomonė
Ji, kalbant apie užsieniečių samdymą, yra įvairi. Viena vertus, sakoma, kad patogiau įdarbinti savo šalies pilietį, kadangi jo atveju procesas vis dar yra paprastesnis, greitesnis ir reikalauja mažiau kaštų. Be to, ieškoti bei atrinkti užsienio vairuotojus dažniausiai tenka nuotoliniu būdu, kas reiškia, jog iš karto nepavyks patikrinti jo vairavimo įgūdžių (o būna taip, kad realiai kandidatas negali vairuoti sunkvežimio) ir sudėtingiau tikrinti jo pateiktą biografinę informaciją. Taip pat pažymėtina, kad užsieniečius kartais būna sunku įtikinti, jog su jais bus elgiamasi pagal įstatymus, kadangi jie (kas suprantama ir pagrįsta) yra labai atsargūs, rinkdamiesi darbo vietą, o „vairuotojų radijas“ nevisada pateikia objektyvią informaciją apie darbdavius. Pagaliau, aktualus ir kalbų žinojimo klausimas.
Ieškoti trečiosios šalies vairuotojo įmonė gali savarankiškai (pavyzdžiui, specializuotuose darbo paieškos tinklapiuose) arba per tarpininkus Lietuvoje ar atitinkamoje šalyje. Tik reikia turėti omenyje, kad dėl tarpininkų (ypač nelietuviškų), kurie pirmiausiai siekia naudos sau ir kurių vaidmuo kartais būna nevisai skaidrus, gali kilti nesusipratimų, komplikuojančių vėlesnį tiesioginį darbuotojo ir darbdavio bendradarbiavimą.
Todėl nenuostabu, kad „Linava“ teigia, jog „darbdavys dažnu atveju prioritetą teiks Lietuvos piliečiui, nes tuomet gerokai paprastesnė įdarbinimo procedūra ir savo šalies darbuotojo atsakomybė“, o kartu, kaip minėta, svarsto galimybę susisteminti trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimo Lietuvoje procesą, kurio metu būtų atliekamas ir kvalifikacinis kandidatų patikrinimas. Tačiau toliau įsijungia kainos-kokybės ir paklausos faktoriai, dėl kurių užsienio vairuotojų skaičius lietuviškose transporto įmonėse (ypač didelėse, kurios net pasiryžusios papildomai apmokyti naujokus), auga smogiamaisiais tempais.
Kaip CargoNews.lt papasakojo „Baltic transline“ kompanija, trečiųjų šalių vairuotojai sudaro joje maždaug du trečdalius vairuotojų kolektyvo. Didžioji jų dalis yra iš Ukrainos ir Baltarusijos, tačiau taip pat dirba kazachai, gruzinai, armėnai ir net filipiniečiai. „Mus kaip transporto įmonę verčia samdyti užsieniečius maža vietinės darbo jėgos pasiūla, t.y. trūksta lietuvių vairuotojų. Todėl, norint konkuruoti su kitomis transporto įmonėmis, esame priversti dairytis vairuotojų iš kitų šalių. Taip pat, siekdami plėsti savo veiklą, darbuotojų trūkumo problemą galime išspręsti tik įdarbinant užsieniečius“, – konstatavo „Baltic transline“. Kartu, komentuodama trečiųjų šalių vairuotojų darbo kokybę, įmonė pažymėjo: „Vieniems sekasi geriau, kitiems lėčiau, tretiems reikia ilgiau pagalbos iš mūsų kaip administracijos pusės, kol įsivažiuoja. Tačiau, galime pasidžiaugti, kad visi tikrai stengiasi ir nori kuo greičiau perprasti darbo niuansus ir tapti stipria mūsų įmonės dalimi“.
„Hegelmann Transporte“ direktoriaus Tomo Jurgelevičiaus teigimu: „Hegelmann Transporte – tarptautinė kompanija, tad, turėdami padalinius skirtingose Europos šalyse (tokiose kaip Vokietija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Rumunija, Ispanija), neskirstome darbuotojų pagal tautybes. Esame įdarbinę skirtingų tautybių vairuotojus, ir jų tarpe yra tiek trečiųjų šalių, tiek Europos Sąjungos piliečių. Plėsdami transporto priemonių parką, nuolat priimame vairuotojus. Pirmiausiai vertiname jų patirtį ir profesines žinias, ir kaip įmonė reguliariai investuojame į darbuotojus, organizuodami mokymus“.
Tokiu būdu, trečiųjų šalių vairuotojai Lietuvos vežėjams yra labai patrauklus darbo jėgos šaltinis: juos nėra lengva surasti, patikrinti ir įdarbinti, bet jie – kol kas vienas iš svarbesnių konkurencinio įmonių pranašumo išsaugojimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje garantų.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.