Transporto sektoriuje – didžiausias augimas per pastaruosius penkerius metus

4858_13536c6dac74081f1c92eb2dca82199d

Šie metai Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui ypač sėkmingi – lyginant šių ir praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatus, šalies transporto paslaugų eksportas išaugo 22,7 proc., transporto paslaugų pajamos – 17,7 proc., sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė (BPV) padidėjo beveik 10 proc. Tai didžiausiais augimas per pastaruosius penkerius metus, nuo 2012 m.

„Šie rodikliai bei gerėjantys krovinių vežimo ir krovos rezultatai leidžia kalbėti apie subalansuotą augimą ir Lietuvos konkurencinių pranašumų užsitikrinimą per esminių logistikos mazgų – uosto, oro uostų, geležinkelio, kelių – efektyvumą, diegiamų inovatyvių sprendimų ir infrastruktūros kokybę“,– sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Sparčiai augant eksportui į ES šalis, pirmą kartą didžiausia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka tapo Vokietija, aplenkusi iki šiol didžiausią rinkos dalį sudariusią Rusiją. Šių metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, transporto paslaugų eksportas į Vokietiją išaugo 36 proc., į Austriją – 41,7 proc., Prancūziją – 40,8 proc., Italiją – 38,6 proc. Be to, pirmą kartą nuo abipusių ES ir Rusijos įvestų sankcijų pastebimai išaugo ir transporto paslaugų eksportas į Rusiją (21,2 proc.).
Išankstiniais duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėn., palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, krovinių vežimas sausumos transportu padidėjo 12 proc. (iki 94,4 mln. t), iš jų kelių transportu – 15 proc. (56,1 mln. t) ir geležinkelių transportu – 8,2 proc. (38,3 mln. t). Augantys kelių transporto rodikliai rodo didėjantį Lietuvos vežėjų konkurencingumą, sėkmingą jų įsitvirtinimą Vakarų Europos rinkose bei atsigaunantį krovinių vežimą į Rusiją. Didesnius geležinkelių transportu vežamų krovinių kiekius lėmė išaugę tranzitinių krovinių srautai į Klaipėdą (trąšų, metalų, rūdos) ir Kaliningradą (kietojo mineralinio kuro, naftos ir jos produktų), padidėję atitinkamai 9 proc. ir 27 proc.
Pirmus devynis šių metų mėnesius toliau gerėjo krovos rezultatai Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale. Iš viso buvo krauta 38,7 mln. t krovinių, t. y. 5,3 proc. daugiau nei atitinkamu 2016 m. laikotarpiu. Krova Klaipėdos uoste pasiekė 31,4 mln. t (5,0 proc. daugiau), Būtingės terminale – 7,3 mln. t (6,7 proc. daugiau). Krovinių analizė rodo, kad Klaipėdos uosto rezultatams daugiausia įtakos turėjo augusi trąšų (13,6 proc.), konteinerių (3,4 proc.) ir metalo laužo (114 proc.) krova.

Minėtas laikotarpis buvo sėkmingas ir Lietuvos oro uostams. Palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, oro transportu pervežta 8,7 proc. daugiau krovinių, didžiausias – 34,8 proc. – augimas pasiektas Kauno oro uoste. Keleivių srautas šalies oro uostuose šių metų sausio–rugsėjo mėn. padidėjo 7,4 proc. (nuo 3,62 mln.  iki 3,89 mln.). Keleivių pasiskirstymui tarp šalies oro uostų didelės įtakos turėjo liepos–rugpjūčio mėn. Vilniaus oro uoste vykusi lėktuvų kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija, kai visi skrydžiai buvo perkelti į Kauną. Sostinės oro uoste bendras keleivių skaičius sumažėjo 7,2 proc., tačiau 74 proc. augimas pasiektas Kauno oro uoste ir 37 proc. augimas – Palangos oro uoste.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

dyzel

Finansų ministerija nepritaria daliniam kuro akcizų grąžinimui

Finansų ministerija nepritaria siūlymui sukurti ir įgyvendinti dalinio gazolių akcizų grąžinimo sistemą Lietuvoje, nes tai neatitiktų aplinkosauginių tikslų, o kartu sumažintų ir valstybės finansinius išteklius, būtinus šalies saugumui užtikrinti. 

2025-04-04 2
0
kiaule

Centrinėje Europoje gyvulių ligos protrūkis – ribojimai vežėjams

Norime perspėti vežėjus, kad Centrinėje Europoje – gyvulių ligos protrūkis. Dėl to gali būti ribojamas sunkvežimų važiavimas per sieną, taikomos dezinfekcinės priemonės. Problema liečia tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Austrija. Patariame įvertinti situaciją, vykstant į šias šalis.

2025-04-04 9
0
scania_girteka

Tvaresnė ateitis jau čia: įsigijo pirmąjį Lietuvoje elektrinį sunkvežimį „Scania“

Lietuviai jau pripranta prie asmeninių elektromobilių, tačiau mūsų šalies gatvėse išvysti elektrinį sunkvežimį – vis dar retenybė. Vis dėlto tokia padėtis greitai keisis – savo akis ir ausis prie itin tylaus ir visiškai netaršaus sunkvežimio pratins kauniečiai ir miesto svečiai. Čia veikianti logistikos bendrovė pirmoji Lietuvoje nusipirko elektrinį sunkvežimį „Scania“.

2025-04-04 5
0
pesciuju-pereja-panevezyje

Sukurtas žemėlapis, leidžiantis įvertinti realią Lietuvos kelių ir tiltų būklę

Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje, rašoma „Via Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

2025-04-03 25
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 13
0