Transporto savaitė (vasario 8 -14 d.)
Mūsų vežėjams atrodęs tikru stebuklu laisvas prekių, kapitalo, paslaugų ir asmenų judėjimas po visą Senąjį žemyną, atsirado viso labo prieš dešimtmetį, kai Lietuva prisijungė prie Šengeno sutarties. Nors tokia laiko atkarpa iš tiesų yra nedidelė, dauguma vairuotojų jau spėjo pamiršti vėžį varančią gaišatį pasienio punktuose. Praėjusią savaitę buvo keletas įvykių, privertusių prisiminti senus laikus bei pasvarstyti, kaip greitai svarbiausi Europos laimėjimai gali virsti istorija.
Grįžta sienų kontrolė
Garsiuoju Oresundo tiltu, jungiančiu Kopenhagą su Malme, iš Danijos sostinės pervažiavus į Švedijos uostos prieigas dabar visiems be išimties stabtelėti reikia ne prie rinkliavos terminalo, o prie policijos užkardos. Pareigūnai patikrina visų keliaujančių asmens dokumentus ir jei juose kas nors patraukia dėmesį, automobilis statomas šalikelėje detalesnei patikrai.
Taip yra todėl, kad 2015-aisiais Švedija sulaukė daugiau nei 150 tūkstančių prieglobsčio suteikimo prašymų. Kasdien Oresundo tiltą, jungiantį Kopenhagą su Malme ir Lundu, kerta apie 20 tūkstančių žmonių. Švedija kartu su Vokietija yra vienas pagrindinių migrantų kelionės tikslų ir priima daugiausia imigrantų, vertinant pagal šalies gyventojų skaičių. Siekiant pristabdyti nekontroliuojamą pabėgėlių srautą buvo atsisakyta tiesioginių reisų iš pagrindinės Kopenhagos geležinkelio stoties į Švediją. Dėl pokyčių prie įprastos 40 minučių kelionės trukmės prisidėjo dar apie 30 minučių.
Sprendžiant iš naujienų agentūrų pranešimų panašūs vaizdai tampa įprasti ten, kur visai neseniai transportas judėjo nestabtelėdamas. Akivaizdu, kad kai kurių šalių valdžios institucijos, baksnodamos į nelegalų problemą, imasi visai kitų uždavinių sprendimo. Antai Belgijos tarnybos paskelbė ketinimus sustiprinti sunkvežimių kontrolę, ypatingą dėmesį skiriant kabotažiniams pervežimams. Žadama tikrinti užsienyje registruotų sunkvežimių būklę ir vairuotojų darbo trukmės reikalavimų laikymąsi. Tai greičiausiai susiję su pablogėjusia situacija, kurioje atsidūrė Belgijos vairuotojai. Per praėjusius 5 metus šioje šalyje darbo neteko maždaug 5 tūkstančiai vairuotojų ir transporto darbuotojų. Belgai tikina, kad tokią situaciją sudarė žemesnėmis kainomis dirbantys vežėjai iš Rytų.
Eilės Baltarusijos pasienyje
Praėjusią savaitę iki seniai regėtų mastelių išaugo krovininių automobilių eilės visuose Lietuvos ir Baltarusijos sienos perėjimo punktuose. Iš anksto neužsiregistravusieji čia turėjo laukti daugiau nei parą, tačiau kai kuriems vežėjams gaišti teko net 4 paras.
„CargoNews“ žiniomis, dauguma prie sienos laukiančiųjų sunkvežimių yra su Rusijos valstybiniais numeriais. Pagrindinės eilės susidarymo priežastys dvi: įstrigusios Lenkijos ir Rusijos derybos dėl tarptautinių krovinių gabenimo leidimų bei Baltarusijos muitininkų sprendimas griežčiau tikrinti į šios šalies teritoriją įvažiuojančius sunkvežimius. Kadangi pasienio postų pralaidumas liko koks buvęs, iš Lenkijos-Baltarusijos pasienio plūstelėję Rusijos vežėjai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje patys ir apsunkino kolegų iš kitų šalių gyvenimą.
Blokada Ukrainoje
Praėjusią savaitę vežėjai pakliuvo į dar vienus politinių intrigų spąstus Ukrainoje. Vasario 12 dieną čia buvo paskelbta neformali akcija „Meškos blokada“, kurios metu pradėtas blokuoti Rusijos sunkvežimių, bandančių patekti į Europą apvažiuojant Lenkiją, judėjimas.
mukachevo.net
Keletas visuomeninių organizacijų ( „Pravyj sektor“, „Avtomaidan Ukrayny“ ir Donbaso karinių veiksmų dalyvių sąjunga) stabdė sunkvežimius su Rusijos valstybiniais numeriais, atvykstančiais į „Mokrany-Domanovo“ pasienio punktą iš Baltarusijos pusės, ir vertė juos grįžti atgal. Be to, blokuojami kai kurie magistraliniai keliai.
Dalis rusų vairuotojų nesiginčydami apsisuko, kiti bandė ieškoti savo teisybės ar prasiveržti pro improvizuotas protestuotojų užkardas. Pastarieji sunkvežimiai buvo pasivyti ir, sprendžiant iš kai kurių užuominų, „paauklėti“.
Akcijos „Meškos blokada“ tikslas – protestas prieš Ukrainos teritoriją okupuojančią ir agresiją vykdančią Rusiją. Jų rengėjai siekia, kad tokia iniciatyva pasklistų po visą Vakarų Ukrainą. Pranešama, kad akcija vyks tol, kol Ukrainos valdžia „nustos bendradarbiauti su okupantais“ ir uždraus Rusijos tranzitą (Ukraina Rusijai išdavė leidimus tranzitui ir nereguliariems keleivių pervežimams, siekdami laikytis tarptautinės prekybos teisės principų).
Šio konflikto įkaitais tapo ir tie Lietuvos vežėjai, kurie bandydami pergudrauti protekcionistinę Rusijos politiką, dalį transporto bendrovių registravo Kaliningrado srityje bei kituose Rusijos regionuose.
Verslumo egzaminas
Minėtas Rusijos vežėjų bandymas pasiekti Europą nevažiuojant per Lenkiją tapo rimtu galvosūkiu Klaipėdos uostui ir keltų kompanijai „DFDS Seaways“. Prie Jūrų perkėlos terminalo buvo susiformavusi maždaug 2 kilometrų ilgio vilkikų su rusiškais registracijos numeriais eilė, kuri per dieną sutrumpėdavo tik simboliškai: staiga išaugusiam vilkikų srautui niekas nebuvo pasiruošęs.
Tačiau klaipėdiečių garbei reikia pasakyti, kad nejuokingus mastus įgavusi problema (vienas vairuotojas po keleto dienų laukimo netgi nusižudė) buvo operatyviai išspręsta. Uosto direkcija pasirūpino biotualetais, šiukšliadėžėmis, vandeniu ir maistu uosto prieigose stovėjusiems vilkikų vairuotojams. Svarbiausias dalykas – „DFDS Seaways“ rado būdų, kaip perkelti sunkvežimius į Kylį ir papildomai uždirbti.
Komentarai
Ar tikrai varo vezi stovejimas pasienio punktuose? gal Jus daktaras? Arba issireiskimas "varo", kazkokios blevyzgos ir tokios sapaliones panasu i bobuciu kalbas sauleta diena ant suolelio prie penkiaaukscio laiptines, o ne i rimto zurnalisto rasliavas.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.