Transporto savaitė (vasario 29 d.- kovo 6 d.)
Karas ar taika? Lyg piratai prie Kalė perkėlos siautėjantys nelegalai iš „Džiunglių“ pagaliau sulaukė Prancūzijos valdžios sankcijų. Ar tai išimtinis atvejis, ar pirmasis signalas, rodantis, kad valstybės bent kažkiek rūpinasi viešąja tvarka? Tas pats klausimas kyla Ukrainoje, kurioje vėl atnaujinta „Meškos blokada“, o šalies jėgos struktūros siūlo susimokėti už palydą, turinčią saugoti nuo blokadą vykdančių aktyvistų. Gal kažką panašaus galėtų pasiūlyti ir prancūzai?
„Džiunglės“ praretintos
Tie, kam pastarąjį pusmetį teko keltis per Lamanšą, turėjo susipažinti su „Džiunglėmis“ ir jų gyventojais. Tiesiai šalia kelio į Kalė perkėlą įsikūrusioje stovykloje glaudžiasi 3,5-5,5 tūkstančio (niekas nesugeba tiksliai suskaičiuoti) pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų rytų. Jų pagrindinis tikslas – patekti į Jungtinę Karalystę, kurioje tikisi gauti išskirtines šios šalies socialines garantijas. O tolimųjų reisų sunkvežimiai panaudojami kaip priemonė persikelti per sąsiaurį. Lėtai važiuojantys sunkvežimiai puolami pačiu brutaliausiu būdu, sustabdomi ir tuomet į juos ima ropštis dešimtys nelegalų. Patekę į priekabas, pabėgėliai jas išplėšia, sumaniai rinkdamiesi vertingesnes prekes.
Sekant spaudą ir žiūrint dešimtis į „Youtube“ vairuotojų patalpintų vaizdo įrašų, susidarė įspūdis, kad Prancūzijos valdžia labai atlaidžiai žiūrėjo į netramdomą pabėgėlių minios siautėjimą. Tačiau praėjusią savaitę ledai, atrodo, pajudėjo. Nekontroliuojamai plintanti stovykla buvo „apkarpyta“, iš jos iškeliant 800- 1 500 gyventojų. Kaip ir galima tikėtis, pastarieji valymo metu vėl bėgo į kelią, su ypatingu aršumu puldami pravažiuojančius sunkvežimius, bet juos ten pasitiko vandens patrankomis, elektrošokais ir baidančiomis granatomis ginkluoti specialieji policijos būriai. „Džiunglės“ sumažintos, o saugantis iš jų išvarytų imigrantų, netoliese esančiame belgų pasienyje vėl įvestą sienų kontrolė.
Ukrainos valstybinė paslauga – galima idėja prancūzams?
Kitame Europos gale kita valstybė savaip kovoja su jos keliuose vykstančiomis akcijomis. Tiesa, situacija čia – kitokia, tačiau, kaip ir Prancūzijoje, viešoji tvarka nėra garantuota. Visų pirma, patriotinių Ukrainos organizacijų atnaujinta „Meškos blokada“ nukreipta tik į aktyvią karinę agresiją vykdančios Rusijos vežėjus. Akcijos tikslas – uždaryti sunkiai susisiekiančios su Vakarų Europa Rusijos tranzitą per Ukrainą. Antra – kiek galima suprasti iš pateikiamos informacijos, ši akcija vyksta taikiai, apsiribojant „įtikinėjimu“.
Kaip šioje situacijoje elgiasi Ukrainos valdžia, įsipareigojusi Rusijai užtikrinti netrukdomą jų sunkvežimių judėjimą savo šalies teritorijoje? Ogi pasiūlė už nedidelį, maždaug 40 eurų mokestį, nusisamdyti lydintį policijos eskortą. Kaip teigia aukšti pareigūnai, policininkai turi „įgaliojimus derėtis su blokados organizatoriais“. Tai skamba gana neįtikinančiai, bet gal tvarkos negalinti užtikrinti Kalė miesto policija galėtų pasiūlyti panašią paslaugą? Jau šį pirmadienį pasirodė pranešimai, kad „Džiunglių“ gyventojų atakų nesugebantys atlaikyti britai vairuotojai masiškai traukiasi iš darbo. Jiems keliamos administracinės bylos už tai, kad jų automobiliuose aptinkami nelegalūs pakeleiviai, vežėjai patiria milžiniškus nuostolius už sugadintus krovinius. Ar tai gali tęstis dviejų galingų valstybių pasienyje?
Atlyžę graikai, septynių valstybių sutartis ir „Peterburgo“ „gedimas“
Kitos savaitės naujienos – geros arba keliančios šypseną. Graikų ūkininkai, tūkstančiais traktorių visą mėnesį blokavę šalies pasienio postus, pagaliau atsitraukė. Jeigu vyriausybė patenkins jų prašymus dėl geresnių pensijos sąlygų, galima tikėtis, kad atsitraukimas bus ilgalaikis.
Dar viena naujiena – septynios Europos šalys (Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ir Graikija) pasirašė bendrąją deklaraciją apie ketinimą statyti „Via Carpatia“ pavadintą transporto koridorių. Jis Klaipėdos uostą sujungtų su Konstanta prie Juodosios jūros, Turkijos pasieniu ir Salonikais prie Egėjo jūros. Kol kas tai – tik projektas, kurį nežinia net kas finansuos. Bet tikimasi, kad šią naštą prisiimtų Europos Sąjunga ir skelbiama, kad kai kuriuose koridoriaus ruožuose jau pradėti darbai.
Šis projektas gerokai palengvintų kelionę per rytinį ES pakraštį ir sustiprintų Klaipėdos uosto reikšmę, kuriame veikianti Tarptautinė perkėla praėjusią savaitę neteko menamo konkurento – Baltijsko- Zasnico keltų linijos. Šia linija kursavęs 30 metų amžiaus keltas „Peterburg“, atlikęs keletą reisų, nutraukė savo veiklą po to, kai Lenkija ir Rusija susitarė dėl apsikeitimo laikinais leidimais. Oficialiai skelbiama, kad linija „laikinai uždaryta dėl techninių priežasčių“, bet Rusijos tarptautinių pervežimų automobiliais asociacijos ASMAP tinklalapyje parašyta kad linija „uždaryta“, be žodžio „laikinai“. Mes įpratome, kad iš Rusijos ateinančios informacijos nereikia skaityti paraidžiui, tačiau šįkart šios šalies valdžios atstovai gan aršiai pasisakė už tokios linijos egzistavimą. Tiesa, net esant uždarytam Lenkijos tranzitui, šis reisas nesulaukė reikiamos paklausos ir negalėjo veikti rentabiliai.
Pabaigai belieka pridurti, kad nuo kovo 2 dienos Italijos baudžiamasis kodeksas tapo labai negailestingas fatališką eismo įvykį sukėlusiems vairuotojams, kurių kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, jie apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų arba leistiną greitis buvo viršytas daugiau, nei 50 km/val. Jiems numatomas įkalinimas nuo 8 iki 18 metų. Galima priminti, kad Italijoje vengimas suteikti pirmąją pagalbą traktuojamas kaip netyčinis nužudymas, o iš įvykio vietos pasišalinusio vairuotojo pažymėjimas atimamas 30 metų. Linkime apie tai sužinoti iš mūsų, bet ne iš Italijos teismų.
Geros savaitės!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.