Transporto savaitė (vasario 23 – kovo 1 d.)
Žiemos ir pavasario sandūra tradiciškai erzina gamtos sumaištimi: vieną dieną saulė įsidrąsina sušildyti orą iki +10, o kitą – „nudžiugina“ plikledžiu. Pernelyg atsipalaiduosi ar pražiopsosi pavojų ir beveik garantuotai nulėksi nuo kelio. Vežėjų pasaulyje tvyro beveik tokia pat įtampa ir neapibrėžtumas.
Truputis makroekonomikos
Kai tam tikri nekasdieniai dalykai tampa kasdienybe – jų nepastebim arba laikom savaime suprantamais. Kaip tik taip yra nutikę su Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus pasiekimais. Neseniai „Danske Bank“ analitiko Baltijos šalims Rokos Grajausko darytame pranešime apie išorinius veiksnius Lietuvos ekonomikai 2015-aisiais metais buvo atkreiptas dėmesys būtent į mūsiškius transportininkus. Visoje Europoje šioje srityje dirbantys verslininkai vidutiniškai generuoja maždaug 6 proc. savo šalių ekonomikos BVP vertės. Tuo tarpu Lietuvoje – 12,5 proc. Paslaugų eksporto struktūroje transportas užima daugiau nei 61 proc. Tai velniškai daug arba pakankamai daug, kad šis sektorius sulauktų paramos iš valdžios.
Ar pastaruoju metu ko nors panašaus sulaukė? Atsakymą visi žino patys. Šioje vietoje pridurti galima nebent tai, kad vežėjai jau seniai įpratę visas problemas spręsti savo jėgomis. Po didžiosios ekonomikos krizės, kai 2009-aisiais pajamos smigo į penkmečio senumo žemumas, transportininkai iš duobės išlipo jau 2011-aisiais. Pastaraisiais metais jų apyvartos vidutiniškai augo po 11,5 proc. Tai leidžia tikėtis, kad ir 2014-ųjų problemų griūtis, susijusi su ekonominių sankcijų tarp Rusijos ir ES įvedimu, nesukels bankrotų lavinos.
„Danske Bank“ analizė rodo, kad prasidėjus ekonominiam karui, mūsų verslininkai rugsėjį-gruodį sugebėjo kompensuoti 43 proc. praradimų Rusijos rinkoje. T. y. vežėjai pradėjo dirbti naujais maršrutais (Baltarusija 20 proc., Vokietija – 8 proc., Saudo Arabija – 4 proc., JAV – 3 proc., Italija – 2 proc., Uzbekistanas – 2 proc., kitos šalys – 5 proc.). Paskutinį praėjusių metų ketvirtį krovinių pervežimo kelių transportu apyvarta traukėsi 5,8 proc. Todėl net ir prognozuojant, kad šiais metais eksportas į Rusiją trauksis dar 25 proc. (tai sudarys maždaug 1,5 mlrd. eurų), transportininkai greičiausiai ras būdų prisitaikyti prie žiaurių rinkos sąlygų. Juo labiau, kad ilgai lauktus atsigavimo ženklus rodo beveik visos euro zonos šalys. 2015-aisiais čia numatomas 1,5 proc., augimo tempas, kuris dar po metų turėtų šoktelėti iki 2 proc.
Rusijos galvosūkiai
Praėjusią savaitę pasakodami apie situaciją Rusijoje mūsiškiai vežėjai atkreipė dėmesį į neįpratsą dalyką – Maskvoje nėra transporto kamščių. Tai rodo, kad dėl ekonomikos nuosmukio ir žiauraus rublio nuvertėjimo prekyba yra apmirusi.
Transportininkai su dideliu nerimu laukė dar vieno įvykio – vasario 24 d. įsigaliojusio federalinio įstatymo 362 FZ „Dėl valstybinės kontrolės įgyvendinant tarptautinius automobilių pervežimus ir dėl atsakomybės už jų vykdymo tvarkos pažeidimus“. Jame įtvirtintos naujos sąvokos, susijusios su vežimų rūšies nustatymu, dėl to turėjo iš esmės keistis ir nusistovėjusi leidimų naudojimo tvarka. Tačiau kaip tai praktiškai paveiks mūsiškių vežėjų darbą kol kas neaišku, nes vis dar nepriimti su tuo susiję poįstatyminiai aktai, keičiasi tik leidimų administravimo tvarka – t. y. griežtėja leidimų kontrolė ir didinamos baudos dėl neteisingai įforminamų dokumentų.
„Linavos“ vadovai paragino vežėjus šiuo metu būti itin atidžiais ir atkreipti dėmesį kreipti į Rusijos kelionės leidimų ir CMR važtaraščių pildymo reikalavimus. Privaloma prieš įvažiuojant į Rusijos teritoriją užpildyti kelionės leidimo grafą „data ir vieta įvažiavimo į RF teritoriją“. Vairuotojai, kurie neišsamiai ir neteisingai pildys leidimus, gali būti baudžiami baudomis iki 200000 rublių.
Cargonews.lt kalbinti Lietuvos vežėjų asociacijos atstovai praėjusią savaitę pripažino, kad šiuo metu mūsiškiams dirbti Rusijos rinkoje yra itin sunku, nes padidintos „rizikos faktoriumi“ laikoma viskas, kas susiję su mūsų šalimi: ir lietuvis vairuotojas, ir vilkikas lietuviškais registracijos numeriais, ir nuoroda važtaraščiuose, kad „krovos šalis – Lietuva“. Šie dalykai beveik 100 proc. garantuoja nuodugnią patikrą.
Karai „Linavoje“ tęsiasi
Geros praėjusios savaitės žinios – vežėjus pasiekė viršgarantinio fondo, sukaupto 2011-2013 m., pinigai. IRU vasario 23 d. į specialią „Linavos“ sąskaitą pervedė 2 365 484 Šveicarijos frankus (2,6 mln. eurų), kurie buvo pradėti dalinti 550 Lietuvos transporto įmonių, dalyvaujančių TIR sistemoje.
Tiesa, ar tikrai visi vežėjai tuoj pat atgaus savo dalį nėra iki galo aišku, nes paskutiniajame „Linavos“ prezidiumo posėdyje buvo karštai diskutuojama, ar grąžinti šiuos pinigus toms bendrovėms, kurios turi vienokių ar kitokių finansinių įsipareigojimų asociacijai. Klampių tarpusavio santykių aiškinimosi epopėjoje praėjusią savaitę pradėtas naudoti ir VMI (Valstybinės mokesčių inspekcija) koziris. Ši institucija patvirtino baigusi asociacijos veiklos už 2007–11 metus patikrinimą ir paruošusi pretenzijų už įvairius finansinius pažeidimus ieškinį, viršijantį 1,45 mln. eurų (5 mln. litų). VMI atstovai nuo detalesnių komentarų kol kas susilaiko, tačiau konfrontuojančios vežėjų stovyklos dėl gręsiančios „kraujo nuleidimo“ kaltina viena kitą: prezidento Algimanto Kondrusevičiaus šalininkai kalba galimas „skaidrumo judėjimo“ narių nuodėmes, o pastarieji tikina, esą tai ankstesnės „Linavos“ prezidiumo daugumo vykdytos politikos vaisiai.
Komentarai
Mokesčių inspekcija tyrima atliko nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio. Tada asociacijos Linava buvusiam generaliniam sekretoriui Valdui Giliui Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-145-12 pagal LR BK 184 str. 2 d. (turto iššvaistymas) ir 228 str.1 d. (piknaudžiavimas). Šis tyrimas buvo pradėtas pagal asociacijos Linava pareiškimą, o tiksliau sakant pagal 2012 metų rugpjūčio mėn Linavos prezidiumo nutarimą. Tik vienas pikantiškas faktas, dabartinis "didvyris" ponas Mikėnas už šį nutarimą nebalsavo, o bandydamas jį torpeduoti išbėgo iš posėdžių salės. Šiandien jis "didvyris". Ir tai nenuostabu. Valdas Gilys - yra skaidrumo judėjimo įkurėjas 2010 metais kovo mėnesį. Po Gilio pašalinimo 2010 metų lapkričio 25 dieną Mikėno bendražygiai (Hoptransa, Rasmada, Minvija ir kt.) kreipėsį į teismą dėl prezidiumo nutarimo pripažinimu negaliojančiu ir Valdo Gilio grąžinimo į savo pareigas. Tai yra tikri ir realus faktai, patvirtinti dokumentais ir už kiekvieną savo žodį aš atsakau. Todėl dabartiniai Mikėno pasisakymai tik juoką kelia. Gilio šutvė vėl lenda iš po šluotos. O atsakomybę nuo savo buvusio patrono bando permesti vienam asmeniui - prezidentui. Nors pagal asociacijos įstatus prezidentas finansų netvarko, sutarčių nepasirašinėja, paskolų nedalina, bet tokia pozicija skaidruoliams naudinga. Ir nesvarbu, kad VMI ataskaitoje kas antrame puslapyje mirga prezidiumo nario Valiaus Smaidžiūno, jo žmonos, Gilio ir Ko pavardės dėl kelionių po Šanchajus, Dubajus, Honkongus, Barselonas ir Celes. Šias milijoninės išlaidas VMI nepripažįsta kaip išlaidas, reikalingas asociacijos funkcionavimui ir reikalauja susimokėti mokesčius. Bet skaidtruoliams šiandien Smaidžiūnas savas, jam galima. Jam ir visai Gilio šutvei. Kaltu bandoma padaryti vieną žmogų - prezidentą.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.