Transporto savaitė (spalio 16-22 d.)
Lietuva ir Rusija susitarė dėl leidimų kvotų 2018 metams. Didžioji Britanija griežtina poilsio režimą vairuotojams, o Čekija – komandiravimo taisykles, dėl kurių diskutavo ir Europos Parlamentas. Kazachstanas pasirinko logistiniu centru Latviją. Vokietija toliau kontroliuos savo sienas. Apie tai ir ne tik mūsų naujausioje „Transporto savaitėje“.
Rusiškas klausimas
Rusijos Automobilių transporto agentūra (ATA) pranešė, kad Lietuvos ir Rusijos transporto ministerijų atstovai preliminariai susitarė dėl leidimų kvotų 2018 metams. Rusija turėtų skirti Lietuvai 170 tūkst. leidimų dvišaliams ir tranzitiniams pervežimams ir 11 tūkst. leidimų krovinių gabenimui iš/į trečiąsias šalis.
Valstybės taip pat sutarė, kad iki metų pabaigos apsikeis papildomais leidimais. Lietuvos vežėjai paprašė 5 tūkst. papildomų leidimų dvišaliams ir tranzitiniams pervežimams su žyma, leidžiančia gabenti krovinius iš/į trečiąsias šalis, ir 1,5 tūkst. leidimų krovinių gabenimui iš/į trečiąsias šalis. Rusija turėtų gauti 10 tūkst. leidimų dvišaliams ir tranzitiniams pervežimams ir 1,5 tūkst. leidimų krovinių gabenimui iš/į trečiąsias šalis. Kaip teigiama ATA pranešime, leidimais bus apsikeista iki š.m. spalio 25 d.
Tuo pat metu nuo spalio 20 d. Rusijoje įsigalios naujas Vidaus reikalų ministerijos reglamentas saugaus eismo srityje, kuris neleis pareigūnams administracinio nusižengimo kontekste konfiskuoti vairuotojo pažymėjimą. Taip pat pažymėtina, kad dabar vairuotojas turės teisę filmuoti patikros procesą.
Pagaliau, Rusijos žemės ūkio ministras Aleksandras Tkačiovas pasiūlė sugriežtinti atsakomybę tiems vežėjams, kurie užsiima draudžiamų (embargo) produktų gabenimu. Pasak jo, didžioji šios produkcijos dalis į Rusiją patenka iš Baltarusijos, ir tvarkos pažeidėjų automobiliai turėtų būti konfiskuojami. Gal to ir nebus, bet iš Maskvos visko galima tikėtis jos „šiltų“ santykių su Vakarais kontekste.
Didžioji Britanija uždraudė poilsį kabinoje
Didžioji Britanija pranešė, kad nuo 2017 m. lapkričio 1 d. šalyje įsigalios draudimas sunkvežimių vairuotojams atlikti „kassavaitinį“ poilsį transporto priemonėje ir tam netinkamose vietose (stovėjimo aikštelėse ir panašiai). Už tvarkos pažeidimą grės bauda iki 300 svarų ir draudimas važiuoti toliau, kol vairuotojas normaliai nepailsės.
Taip pat pažymėtina, kad greitai Didžiosios Britanijos (DB) pareigūnai turės teisę tikrinti, ar vairuotojas laikėsi nustatytų poilsio taisyklių ne vienos, o 28 dienų bėgyje, bei bausti už penkis poilsio režimo pažeidimus tuo laikotaroiu, ir nesvarbu, kur jie buvo padaryti – Jungtinėje Karalystėje ar kitoje šalyje. Bauda galės siekti 300 svarų, ir ne DB piliečiai ją privalės sumokėti nedelsiant – kitaip vairuotojui nebus leista važiuoti toliau. Daugiau informacijos anglų kalba galima rasti čia.
Dar kartą apie darbuotojų komandiravimo taisykles
Pagal naują Čekijos tvarką, vairuotojai privalo turėti dokumentus, patvirtinančius jų įsidarbinimą, kurie turi būti išversti į čekų kalbą. Bauda už dokumentų neturėjimą darbdaviui, kuris deleguoja darbuotojus, gali siekti 500 tūkst. Čekijos kronų (apie 20000 eurų). Su darbo Čekijoje taisyklėmis rusų kalba galima susipažinti čia, anglų kalba – čia.
Tuo metu 15 transporto asociacijų iš įvairių ES šalių, įskaitant Lietuvą, kreipėsi į ES institucijas su peticija, kurioje prieštarauja darbuotojų komandiravimo direktyvos taikymui tarptautiniam transportui. Savo poziciją jos aiškina, pavyzdžiui, tuo, kad skirtingose valstybėse yra skirtingi darbo užmokesčio ir atostogų įstatymai. Be to, vairuotojai, nenorėdami laikytis komandiravimo taisyklių, gali pradėti dirbti savarankiškai, o įmonės – „emigruoti“ į trečiąsias šalis.
Ar Briuselis išgirs vežėjus, neaišku, bet apie tai jau diskutuojama Europos Parlamente (EP), kur Užimtumo ir socialinių reikalų bei Transporto ir turizmo komitetai surengė viešus klausymus tema „Mobilių kelių transporto darbuotojų darbo sąlygos“. Pasisakiusieji vežėjų atstovai akcentavo dėl numatomos komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūros kilsiančią administracinę naštą, kuri ypač palies mažas ir vidutines įmones, saugomų aikštelių su poilsio infrastruktūra vairuotojams nebuvimą, vairuotojų trūkumo problemą. Tačiau aiškiai matėsi ir nuomonių skirtumai tarp vežėjų organizacijų. Vokietijos atstovas kalbėjo apie skirtingų socialinių sąlygų ir atlyginimų problemą (faktiškai, apie nesąžiningą konkurenciją tarp Rytų ir Vakarų vežėjų). Vairuotojų profesinių sąjungų atstovas ragino uždrausti atlikti kassavaitinį poilsį kabinose, nors ir pripažino, kad trūksta reikiamos infrastruktūros. Taip pat siūlė nustatyti tvarką, pagal kurią pagrindinę darbo laiko dalį krovininiai automobiliai praleistų savo registracijos šalyje, bei kuo greičiau visuose sunkvežimiuose įrengti išmaniuosius tachografus.
Pasibaigus klausymams, įvyko EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto narių balsavimas dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos peržiūros. Deja, jo rezultatai buvo nepalankūs Lietuvos vežėjams, kas reiškia, jog panašiai mąstančios ES valstybės turės dar aktyviau kovoti su protekcionistinėmis priemonėmis, ribojančiomis jų konkurencingumą.
Lietuvos valstybinių institucijų informacija vežėjams
Valstybinė mokesčių inspekcija, suderinusi poziciją su Finansų ministerija, informavo apie ES Teisingumo Teismo bylos C-288/16 taikymą Lietuvoje. Kaip teigiama jos specialiame rašte, eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomos vežimo paslaugos, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu iš ES teritorijos ir/ar importavimu ES teritorijoje, gali būti apmokestinamos PVM, taikant 0 proc. PVM tarifą, ne tik tais atvejais, kai jos teikiamos tokių atitinkamų prekių siuntėjams/gavėjams, bet ir tada, kai jos teikiamos ekspeditoriams (kaip neatsiskleidusiems tarpininkams).
Tuo metu Lietuvos vidaus reikalų ministro įsakymu po „Linavos“ prašymo buvo patvirtintas Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių pakeitimo projektas, kuriame yra numatyta, kad transporto priemonei skirtas registracijos numeris keičiamas tik praradus numerio ženklų rinkinį, t. y. abu ženklus. Įsigaliojus šioms įstatymo nuostatoms, praradus vieną iš transporto priemonės ženklų vienąkart bus išduodamas ženklo dublikatas. Ši tvarka įsigalios nuo 2018 m. balandžio 1 d.
Kazachstanas pasirinko Latviją
Kazachstanas nusprendė, kad Latvija, o ne Lietuva taps galutine stotele tranzitiniame koridoriuje, kuriuo bus vežami kroviniai iš Kinijos į ES. Pasak kazachų vicepremjero Askaro Mamino, iki 2020 m. jo šalis planuoja išsiųsti į Latviją apie 200 tūkstančių konteinerių su perspektyva padidinti šį skaičių. Tokiu būdu, mūsų kaimynai taps svarbiu Kinijos prekių skirstymo mazgu, iš kur jos bus jūriniu keliu transportuojamos į Skandinaviją bei geležinkeliu ir automobiliais į kitas Europos valstybes. Šiame kontekste galima tik apgailestauti dėl to, kad Lietuvos vežėjams teks imti krovinius Latvijoje, o ne savo valstybėje, kadangi jos valdžia nesugebėjo susitarti su Kazachstanu nepaisant gerų politinių santykių tarp šalių.
Tuo pat metu nuo šių metų spalio 17 d. buvo sugriežtinta užsienio vežėjų kontrolė Kazachstano teritorijoje, ir patikra parodė, kad dažniausiai krovinių gabenimo taisykles pažeidžia kompanijos iš Kirgizijos, Rusijos ir kitų neeuropinių valstybių (daugiau apie patikrinimų rezultatus galima perskaityti čia).
Vokietija neatsisako sienų kontrolės
Kovodama su nelegalia migracija ir akcentuodama blogą išorinių ES sienų apsaugą bei terorizmo grėsmę, Vokietija nusprendė pusmečiui pratęsti pasienio kontrolės režimą. Šalies Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pagrindiniai pabėgėlių vartai į Vokietiją vis dar yra Austrija. Be to, daugėja nelegalių migrantų, atvykstančių į šalį autotransportu iš Graikijos.
Geros darbo savaitės!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.