Transporto savaitė (spalio 12 – 18 d.)
Gerų ir prastų naujienų balansas praėjusią savaitę nebuvo išlaikytas: dalykų, kuriais galima pasidžiaugti akivaizdžiai buvo daugiau. Tačiau naujienų apžvalgą labai knieti pradėti nuo dviprasmybės, tam tikromis aplinkybėmis galinčios keliuose sukelti chaosą keliuose.
Sąmoningumo testas
Susisiekimo ministerijos klerkai, greičiausiai norėdami pademonstruoti rūpestį automobilininkų bendruomene, Valstybinei eismo saugumo komisijai pateikė siūlymą peržiūrėti privalomo žieminių padangų naudojimo laikotarpius. Poros šiltesnių pastarųjų metų žiemų įkvėpti valdininkai tikina, kad leidus vasarines padangas naudoti iki pat gruodžio 1-osios, mažiau žalos būtų padaroma asfaltuotiems keliams ir horizontaliajam ženklinimui. Be to, žmonės sutaupytų, nes iš minkštesnių gumos mišinių pagamintos žieminės padangos pliusinėje temperatūroje dyla greičiau. Hamletišką galvosūkį – keisti ar nekeisti padangas – visi vairuotojai turėtų spręsti patys vertindami oro sąlygas ir meteorologų prognozes. Privaloma tvarka specialias žiemines padangas reiktų naudoti tik tris kalendorinius žiemos mėnesius.
Teoriškai tokiu liberaliu valdžios reveransu publikai būtų galima pasidžiaugti, tačiau stebint, kiek automobilininkų „žiema užklumpa netikėtai“, kaip šokteli avaringumo kreivės iškritus pirmam sniegui ar susiformavus plikledžiui, minėtas sprendimas neabejotinai taptų eismo nelaimių katalizatoriumi. Jei valdžios misija kiek įmanoma mažinti prielaidas incidentams keliuose, tai šiuo atveju Susisiekimo ministerija elgiasi kardinaliai priešingai.
CargoNews.LT savo ruožtu norėtų atkreipti dėmesį į padangų gamintojų atliktų tyrimų ir apklausų išvadas: 68 proc. vežėjų sako, kad geros žieminės padangos padeda optimizuoti verslą žiemos laikotarpiu. Galimybės tiksliai valdyti sunkvežimį važiuojant slidžiais keliais neįmanoma pervertinti. Kad ir ką apie tai postringautų politikai.
Bėgiai dėl bėgių
Į Lietuvos transporto istoriją neabejotinai pateks spalio 16-oji kaip diena, kada buvo oficialiai atidaryta transeuropinio geležinkelio atkarpa nuo Lenkijos valstybės sienos iki Kauno. Tarpinis „Rail Baltica“ projekto finišas pasiektas per pastaruosius dvejus metus išleidus maždaug 300 mln. eurų. Tai sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „North Sea-Baltic“, turinčio sujungti Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą, o vėliau ir Latviją, Estiją bei Suomiją, dalis.
Teoriškai šiais dalykais reikia džiaugtis, nes Europos Sąjungos ateities scenarijuose geležinkelio svarba gabenant krovinius turėtų ženkliai išaugti. Praktiškai ne viskas taip gražu. Visų pirma, Lietuva nėra pateikusi projektų tolimesniam vėžės finansavimui. Kadangi ginčai dėl „Rail Baltica“ nesibaigia gerokai ilgiau, nei telpa į sąvoka „protingas terminas“, kyla grėsmė, kad transeuropiniam geležinkeliui skirti pinigai nukeliaus į kitas šalis. Antras dalykas – Lenkijoje geležinkelio bėgiai į Lietuvos pusę yra tokios būklės, kad traukiniai čia juda sraigės greičiu. T. y. kada šimtus milijonų eurų atsiėjęs projektas pradės duoti apčiuopiamą naudą kol kas galima tik spėlioti.
Uoste – rekordas
Geros žinios praėjusią savaitę atkeliavo iš Klaipėdos uosto. Trijų ketvirčių krovos statistika liudija, kad šie metai bus rekordiniai. Rugsėjį pasiekta didžiausia krova per visą istoriją: įvairių krovinių pirmąjį rudens mėnesį rugsėjį Klaipėdos uoste perkrauta 11 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Bendras 9 mėnesių rezultatas – pusantro milijono tonų didesnis nei rekordiniais 2011-aisiais. Iš viso – beveik 29 mln. tonų. Labiausiai – iki 40 proc. – augo naftos produktų perkrovimas. Tai lėmė į mūsiškį uostą sugrįžę Baltarusijos kroviniai.
Dėmesio – mokesčių administravimo naujovės
Valstybinė mokesčių inspekcija informavo apie priimtą sprendimą, kuriuo darbdaviams numatoma prievolė deklaruoti į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams nuo 2016 m. sausio 1 d. mokamus dienpinigius bei padidėjusių išlaidų kompensacijas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.