Transporto savaitė (sausio 4 – 10 d.)
Didžioji vežėjams adresuotų naujienų dalis praėjusią savaitę buvo susijusi su gamtos stichijomis: vienur dėl pūgų buvo uždarinėjami keliai, kitur – vairuotojai negalėjo pajudėti dėl kovose su speigu kritusiais akumuliatoriais. Visus šiuos rebusus galima nesunkiai išspręsti, jei tik laiku priimami teisingi sprendimai.
Akumuliatoriams – padidintas dėmesys
CargoNews.lt konsultavę sunkvežimių meistrai pabrėžia, kad net ir arktiniai šalčiai nebus baisūs, jei mašinų savininkai laiku pakeis kuro filtrus, pasirūpins pakaitinimo žvakėmis ir purkštukais. Pats dyzelinas, jei tik yra perkamas normaliose degalinėse, pastaraisiais metais papildomų rūpesčių nesukelia. Norint padėti varikliui greičiau sušilti (tai tiesiogiai susiję su degalų sąnaudomis) galima pridengti radiatoriaus groteles kartonu ar panašiu daiktu, apsaugančiu nuo šalto oro srauto. Tačiau nereiktų pamiršti, kad taip daryti galima tik spaudžiant dideliems šalčiams. Jei aušinimas bus apribotas esant pliusinei temperatūrai, kyla nemaža grėsmė variklį perkaitinti. Užmiršus ortakius atidengti bėdos garantuotos.
Taip pat prisidaryti bėdų rizikuoja visi įtikėję į mitą, esą per speigus dyzelinius variklius galima gelbėti į kuro baką šliukštelint žibalo. Tai yra kraštutinė priemonė, kai degalai sustingsta bake, tačiau nieku gyvu to nereikėtų daryti „profilaktiškai“, nes žibalas stipriai pablogina degalų tepimo savybes ir paspartina variklio dėvėjimąsi.
Bene didžiausia šaltojo metų laiko problema, su kuria susiduria vilkikų vairuotojai – „nusodinti“ ir variklio užvesti nepajėgiantys akumuliatoriai. Elektrą naudojančių prietaisų skaičius vilkiko kabinoje nuolat auga, todėl jei sunkvežimis ilgiau stovi ar privalomas porą dienų poilsio vairuotojas leidžia kabinoje, akumuliatoriai iš tiesų gali visiškai išsikrauti. „Priešnuodžių“ šiai problemai spręsti nėra daug – reikia arba riboti elektrą naudojančių prietaisų skaičių, arba jų veikimo laiką, arba pasirūpinti papildomu akumuliatoriaus krovimu. Geriausia kas keletą savaičių sunkvežimio akumuliatorius „pamaitinti“ naudojant išorinį kroviklį.
Keliuose buvo saugiau
Praėjusią savaitę buvo apibendrinta avaringumo statistika. Eismo nelaimes administruojančių struktūrų pareigūnai pasidžiaugė, kad 2015 metais mūsų šalies keliais buvo mažiausiai aplaistyti krauju per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją: pernai avarijose žuvo 241 žmogus, o 2014 m. žuvusiųjų buvo 267. Taigi, išsaugotos 26 gyvybės. Taip pat nuo 3255 iki 3185 sumažėjo ir įskaitinių eismo įvykių skaičius.
Deja, nepaisant pažangos statistikų naudojamas palyginamasis skaičius, kiek žmonių sužeidžiama ir žūsta per 100 eismo įvykių, Lietuvoje vis dar vienas prasčiausių visoje Europos Sąjungoje. Jei Vokietijoje per 100 eismo įvykių vidutiniškai žūsta maždaug keturi žmonės, tai mūsų šalyje preliminariais duomenimis šis rodiklis siekia 7,6 žuvusiojo 100 eismo įvykių.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovai viena didžiausių bėdų laiko prie vairo sėdančius girtus veikėjus. Juos pažaboti yra itin sudėtinga, nes jei su kovoje su greičio mėgėjais ar pėsčiaisiais yra nemažai prevencinių priemonių, tai nuo alkoholio apsvaigusiems asmenims negalioja jokios taisyklės. Vienintelis būdas padėtį keisti – riboti alkoholio prieinamumą (jo nebeliko degalinėse) ir formuoti viešąją opiniją, kad apsvaigęs prie vairo yra kriminalinis nusikaltėlis.
Vairuotojo profesija taps sunkiau prieinama
Prasta naujiena ketinantiems pasirinkti vairuotojo profesiją: Valstybinė mokesčių inspekcijos strategams atkreipus dėmesį į Europos Komisijos rekomendacijas vairavimo kursai greičiausiai bus apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu. Kitaip tariant, nuo šiol vairavimo pamokos gali brangti penktadaliu. Kol kas vairuotojų kalvės kainų nepakeitė, nes laukia, kaip elgsis konkurentai.
Uoste – plėtros ambicijos
Praėjusią savaitę geromis žiniomis pasidalino Klaipėdos valstybinis jūrų uostas. Po rekordiškai darbingų metų klaipėdiečiai žada 2016-aisiais sukurti prielaidas dar didesniems krovos „apsisukimams“. Jau sausio viduryje į Lietuvą atvyksta kinų delegacija, besidominti išorinio uosto Klaipėdoje statybos galimybėmis.
Jei projektas būtų įgyvendintas, naujajame uoste galėtų būti perkraunama dvigubai daugiau krovinių nei šiuo metu Klaipėdos uoste, vadinasi dvigubai daugiau veiklos turėtų visos logistikos verslo grandys. Pernai uoste perkrautas rekordinis kiekis, apie 38,5 mln. tonų krovinių.
Orai koreguoja maršrutus
Pastarosiomis dienomis visa žiniasklaida mirga pranešimais apie žiemos grimasas, kai šiaurietišką speigą keičia atlydys, šlapdriba, plikledis o to kyla pūgos ir vėl smogia 20 laipsnių žemiau nulio. Dėl visų šių priežasčių apie uždarytus kelius pranešinėja Kazachstano kelių priežiūros tarnybos, o Baltarusijos meteorologai perspėja apie galimas problemas atskiruose regionuose. Vežėjams patariama atidžiau pastudijuoti pasitikrinti orų žemėlapius pasirinktuose maršrutuose, o vairuotojams – būti maksimaliai atsargiems.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.