Transporto savaitė (rugsėjo 21-27 d.)
Per Europą besiritantis migrantų iš Afrikos ir Azijos cunamis Lietuvą palies gerokai anksčiau, nei čia bus atgabenta pirmieji nuo karo bėgančiųjų ar tiesiog geresnio gyvenimo ieškančiųjų būriai. Vežėjai jau dabar suka galvas, kaip apsiginti nuo nelegalų, kai kuriuos maršrutus bandančių įveikti slepiantis tarp krovinių ar sunkvežimio konstrukcijos, ir ruošiasi galimam kontrolės prie valstybinių sienų atsiradimui. Tačiau negalima atmesti „gerojo“ scenarijaus – progos pasinaudoti darbo jėgos pasiūla. Daryti bent kiek labiau pastebimą poveikį šiems dalykams sudėtinga, tai kuo virs kai kurios kitos transporto pasaulio naujovės – priklauso nuo pačių verslo praktikų.
Migrantų dilema
Praėjusią savaitę savo įžvalgomis apie didžiąją pabėgėlių krizę pasidalino įmonės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius. Jo teigimu, didžiausios galimos komplikacijos – sustiprinta sienų kontrolė ir „zuikiai“. Jei kai kurių logistikos požiūriu svarbių valstybių politikai nuspręstų apriboti Šengeno sutarties galiojimą ir pradėtų tikrinti visą tarptautiniais maršrutais kursuojantį komercinį transportą, krovinių gabenimo terminai dramatiškai pailgėtų, o šios paslaugos kainos neišvengiamai išaugtų.
Kol kas realių pokyčių dar nėra, tačiau viešoje erdvėje kone kasdien pasigirsta žinių tiek apie statomas naujas spygliuotas tvoras , tiek apie jų ardymą. A. Bertašiaus manymu, baimintis vien negatyvių krizės pasekmių nederėtų, nes tarp migrantų neabejotinai yra ir puikių savo srities specialistų, galinčių išspręsti darbuotojų deficito problemą tiek trumpoje, tiek ir ilgoje perspektyvoje, padidintų konkurenciją ir paskatintų labiau stengtis rinkos senbuvius.
„Verslininkui nesvarbu, kokios tautybės darbuotoją įdarbinti. Svarbu, kad jis atliktų jam pavestą darbą. Todėl motyvuotam ir lietuvių arba bent anglų kalbą mokančiam pabėgėliui ilgai varstyti darbo biržos durų nereikėtų. Bet tuo pasinaudoti Lietuvos verslui gali ir netekti, nes pabėgėliai, gavę leidimus gyventi Europos Sąjungoje, patrauks į labiau jiems įprastas šalis – Vokietiją ar Švediją“, – pastebėjo „Rhenus Svoris“ vadovas.
Vokiškos „chaltūros“
Praėjusią savaitę CargoNews.lt atskleidė tikru skandalu virsti galinčią istoriją, susijusią su Lietuvos vežėjams atsiradusia galimybe techninę Vakarų Europoje dirbančių vilkikų patikrą atlikti Vokietijoje. Panagrinėjus pirmųjų maždaug 200 „lietuviškų“ transporto priemonių apžiūros protokolus pasirodė, kad kai kurios mašinos ir puspriekabės „palaiminimus“ dalyvauti eisme gavo nepaisant užfiksuotų akivaizdžių trūkumų. „Nepasisekė“ viso labo 4 proc. vokiškus techninių apžiūrų centrus aplankiusiems automobiliams, nors Lietuvoje TA stočių kontrolieriai vidutiniškai „išbrokuoja“ apie 38 proc. sunkiojo transporto.
Technines ekspertizes atliekančios bendrovės „Transporto studijos“ vadovai nuogąstauja, kad jokios realios atsakomybės neprisiimantys vokiečiai į Lietuvoje registruoto transporto patikrą žiūri pro pirštus ir tiesiog pardavinėja TA pažymas. Kitaip neįmanomą paaiškinti, kodėl puspriekabę, kurios stabdymo efektyvumas siekia viso labo 27 proc. (vietoj privalomo 45 proc. minimumo), pavadina „neturinčia trūkumų“.
Ar dėl to reiktų sukti galvą vežėjams? CargoNews.lt konsultavę advokatai ir draudimo žalų reguliavimo ekspertai perspėjo, kad tokiais dalykais juokauti negalima, nes „brangios“ avarijos atveju žinomai techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimas neabejotinai virstų didžiuliais nuostoliais.
„Dyzelgeito“ poveikis
Praėjusią savaitę piką pasiekė skandalas, susijęs su „Volkswagen“ koncerno aferomis, klastojant dyzelinių variklių taršos rodiklius. Vokiečiai prisipažino, kad bandydami „tilpti“ į griežtus ekologinių reikalavimų rėmus, keletą metų visus mulkino, todėl dabar turės nuryti keliasdešimties milijardų dolerių „sprangumo“ baudų ir kompensacijų piliulę. Kaip tai paveiks MAN ir „Scania“, priklausančius „Volkswagen“ šeimai? Šiais prekiniais ženklais papuoštos technikos atstovai Lietuvoje tikina, kad jokių komplikacijų būti neturėtų, nes juos su „Volkswagen“ sieja tik akcininkai, bet ne technologiniai sprendimai.
MAN atstovybės „Adampolis“ vadovas Vidas Čebatavičius komentuodamas šią istoriją pastebėjo tik tiek, kad gamintojai per pastaruosius keliolika metų savo dėmesį vaikėsi ekologiškumo, tačiau gerokai mažiau dėmesio skyrė sunkiosios technikos ekonomiškumui. T. y. CO2 ir kitų kenksmingų medžiagų emisija buvo mažinama deginant daugiau dyzelino. Verslininkas pastebėjo, kad
dažnas naują vilkiką perkantis vežėjas su malonumu rinktųsi 15-18 litrų 100 kilometrų sąnaudas, o ne patį aukščiausią „Euro 6“ ekologinį standartą ir 27-28 litrus, kuriuos dabar „suvalgo“ vilkikai. Klausimas, ar tiek sumažinę emisiją iš tiesų darome mažiau žalos gamtai, lieka atviras.
Planuojamos TIR sistemos permainos
Asociacijos „Linava“ vadovai praėjusią savaitę dalyvavo Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) Muitinės reikalų komiteto posėdyje Slovėnijoje. Jame buvo aptartos TIR sistemos šių dienų aktualijos, konkurencingumo klausimai, planuojami pakeitimai ir garantuojamų sumų dydžiai. IRU TIR ir tranzito departamento vadovė Ksenija Kasko, atlikusi analizę, teigė, kad 60 tūkstančių eurų TIR knygelės garantija nebeatitinka šių dienų vežėjų poreikių, todėl siūlytina TIR garantuojamą sumą TIR sistemos šalyse padidinti iki 200 000 eurų ir iki 100 000 eurų kitose šalyse.
Konstatuota, kad tik 7 proc. visų naudojamų TIR knygelių yra pilnai išnaudojamos. Apsvarstyti asociacijoms ir jų nariams teikiami TIR sistemos privalumai ir trūkumai, kaip būtų galima maksimizuoti TIR knygelių teikiamą vertę.
IRU narių apklausa parodė, kad dabar galiojanti skatinimo sistema neskatina jų plėsti TIR sistemos. Kadangi IRU TIR knygelėms kainą sumažinus 10 proc., vežėjams ji sumažėtų tik 3 proc., IRU sudaryta komisija konstatavo, kad kaina nėra TIR sistemos konkurencingumą lemiantis veiksnys. Komiteto nariai šiuo klausimus išsakė skirtingas nuomones. „Linavos“ atstovai bandė įrodyti, kad šiuo vežėjams sunkiu laikotarpiu net ir nedidelis TIR knygelės kainos sumažinimas būtų nemažas TIR sistemos konkurencingumą didinantis veiksnys.
Naujoje skatinimo sistemoje būtų numatoma, kad IRU narės būtų skatinamos ir už TIR knygelių naudojimą su išankstine elektroninio deklaravimo sistema.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.