Transporto savaitė (rugpjūčio 20 – 26 d.)
Lietuvos transporto sektoriaus statistika ir ekspertinis vertinimas, permainos „Linavos“ prezidiume ir elektroninės vinjetės, kabotažo lyderiai Europoje ir naujienos iš Lenkijos. Apie tai ir ne tik naujausioje „Transporto savaitėje“ iš CargoNews.lt
Lietuvos transporto sektoriuje augantys krovinių pervežimai ir sparčiausiai ES atnaujinamas krovininių transporto priemonių parkas
Kaip rašoma Lietuvos Susisiekimo ministerijos tinklapyje, šių metų pirmo pusmečio rezultatai rodo sėkmingą Lietuvos transporto sektoriaus augimą: didėjo krovinių vežimas visomis transporto rūšimis, o registruojamų naujų krovininių transporto priemonių skaičius Lietuvoje, ACEA duomenimis, šiemet augo apie 26 proc. – sparčiausiai iš visų ES šalių (Latvijoje – 13,5 proc., Estijoje – 0,5 proc., o Lenkijoje, kur sunkvežimių žymiai daugiau nei Lietuvoje – 14 proc.). „Tendencijos optimistinės – šalies transporto įmonės vis labiau įsitvirtina pagrindinėse ES ir NVS šalių rinkose, veikia pažangiai, numatydamos ilgalaikes strategijas“, – pažymėjo susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Vien per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 19,7 proc. Toliau didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas – Vokietiją (+34 proc.), Rusiją (+16 proc.), Prancūziją (+18 proc.), Daniją (+7,3 proc.), Baltarusiją (+57 proc.). Sparčiai didėjo tokių paslaugų eksportas ir į kitas Europos šalis – Jungtinę Karalystę (+27 proc.), Austriją (+26 proc.), Nyderlandus (+25 proc.). Lyginant šių ir praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatus, išankstiniais duomenimis, krovinių vežimas kelių transportu padidėjo 18 proc. (46,1 mln. t).
Be to, paskak R. Masiulio, Lietuvoje auga investicijos į susisiekimo infrastruktūrą: „Bendrai paėmus investicijų kiekis sektoriuje auga. Numatome didinti kelių tiesimo biudžetą, diskutuoju su premjeru apie tai“, – pažymėjo ministras. Šiemet kelių tiesimui bus skirta maždaug 504 mln. eurų.
Tačiau statistika be analitikos yra tik pusė vaizdo.
Lietuvos transporto sektoriaus perspektyvos – ekspertų vertinimai
Kaip rašo žiniasklaida, ES ekonomikai atsigavus labiau, nei tikėtasi, išaugo transporto paslaugų paklausa, ir Lietuvos vežėjai tuo pasinaudojo, išplėsdami automobilių parkus ir didindami krovinių vežimo apimtį. Pagrindiniai srautai juda jau ne Vakarų–Rytų koridoriumi, o iš pietų į šiaurę, ir užsakymų tiek daug, kad vilkikai su lietuviškais numeriais į Lietuvą grįžta tik po kelių mėnesių ar metų.
Nepriklausomos analitikės Jekaterinos Rojakos teigimu, „dabar tikrai negalima įžvelgti jokių didesnių problemų, bent artimiausius porą trejetą metų tikrai turėsime ramesnį gyvenimą, o paskui padėtis Lietuvoje vis daugiau priklausys nuo pasaulinių tendencijų, o ne nuo nacionalinių dalykų arba mūsų vežėjų iniciatyvos“. Tuo tarpu „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad augimas ilgai netruks: „Kai kurie indikatoriai rodo, kad sulauksime šiokio tokio smukimo ir vietos po saule gali užtekti ne visiems. Bet Lietuvos didieji vežėjai, manau, yra pasirengę priimti iššūkius kaip per 2008–2009 metų finansų krizę ir per Rusijos krizę“, – konstatavo ekspertas.
Taigi, pirmosios bankroto eilėje stovi mažiausios transporto įmonės, ir 2016-2017 metai joms buvo rimtas signalas daryti rimtas išvadas dėl savo verslo perspektyvų, nes tuo laikotarpiu vežėjų bankrotai viršijo krizinių 2009-ųjų lygį. Ne į sveikatą jiems ir stambiųjų vežėjų investicijos į transporto parko atnaujinimą bei plėtrą (pavyzdžiui, SEB banko 105 mln. eurų paskola įmonių grupei „Girteka Logistics“ transporto parkui, kuriame šiuo metu jau 5 tūkst. vilkikų ir 5,5 tūkst. puspriekabių, atnaujinti ir plėsti).
Tačiau, bendrai paėmus, Ž. Maurico nuomone, „Lietuva turi galimybių tapti viena iš krovinių gabenimo automobilių transportu lyderių Europoje“. Tik nesinori, kad tai įvyktų mažų vežėjų sąskaita.
Permainos „Linavos“ prezidiume
Vieša paslaptis, kad „Linavoje“ tęsiasi prezidento Erlando Mikėno ir grupės prezidiumo narių priešprieša. Prieš kurį laiką iš prezidiumo buvo atšauktas Kauno atstovas R. Vosylius, kuris yra vienas iš Asociacijos vadovo oponentų. Tačiau R. Vosylius nesutiko su tokiu sprendimu, ir štai, redakcijos duomenimis, po Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio nuo šių metų rugpjūčio 20 d. jis atgavo prezidiumo nario įgaliojimus. Dabar galios balansas prezidiume gali pasikeisti ne E. Mikėno naudai. Pažymėtina, kad rugpjūčio 22 d. įvykusiame „Linavos“ prezidiumo posėdyje buvo nutarta sudaryti darbo grupę, kuri atliks su lemiamu M. Račkausko, po R. Vosyliaus sugrįžimo praradusio vietą prezidiume, balsu priimtų prezidiumo sprendimų analizę.
Nuo rugpjūčio 21 d. Lietuvoje platinamos tik elektroninės vinjetės
Lietuvos automobilių kelių direkcija informavo, kad nuo rugpjūčio 21 dienos platinamos tik elektroninės vinjetės. Vairuotojams svarbu žinoti, kad popierinės vinjetės galios iki jose pažymėtos datos ir teisės aktų nustatyta tvarka bus keičiamos į popierines visą jų galiojimo laiką. Elektronines vinjetes galima užsisakyti specialiose interneto svetainėse – www.keliumokestis.lt, taip pat įprastose popierinių vinječių platinimo vietose. Elektroninė mokėjimo už kelius sistema leidžia vairuotojui pačiam nustatyti mokesčio galiojimo pradžią. Taip pat pažymėtina, kad daugiau nereikia lipduko ant transporto priemonės stiklo – kontrolė vykdoma, nuskaitant jos valstybinį numerį.
Kelių direkcija atkreipia vairuotojų dėmesį į tai, kad kelių naudotojai vinjetę įsigyja pagal motorinės transporto priemonės registravimą patvirtinančiame dokumente nurodytą transporto priemonės kategoriją ir klasę, o kai transporto priemonės kategorija ir klasė nenurodyta, – pagal didžiausiąją leidžiamąją transporto priemonės masę ir (ar) sėdimųjų vietų skaičių. Transporto priemonių klasifikavimas ir kodai nurodyti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose.
Perspėjimas dėl Rusijos leidimų tarptautiniams pervežimams pildymo tvarkos
Iki galo neaiškios situacijos Rusijos-Baltarusijos pasienyje kontekste primename vežėjams, kad, pagal 2018 m. balandžio 30 d. įsigaliojusio Rusijos transporto ministro įsakymo nuostatas, kelionės leidimas, kurio blanko punktai neužpildyti arba neteisingai užpildyti, arba leidimas, kuriame nėra atžymos apie įvažiavimą į Rusijos Federacijos teritoriją arba išvažiavimą iš jos, laikomas negaliojančiu.
Kabotažo lyderiai Europoje
Kaip rašo žiniasklaida, „Naujosios Europos“ vežėjai ima dominuoti ES kabotažo rinkoje, nustumdami į šalį Vakarų Europos transporto kompanijas. Statistikos duomenimis, kabotažinių pervežimų skaičius ES šalyse tik auga, ir didesnę jų dalį atlieka Lenkijos, Bulgarijos, Rumunijos ir kitų ES šalių-naujokų (tame tarpe Lietuvos) vežėjai, kadangi yra konkurencingesni ir sugeba surasti pigius vairuotojus. Šiame kontekste rekomenduojame vežėjams aktyviau užsiimti kabotažu, nes krovinių Europoje yra daug.
Mokestis už sunkvežimių sustojimą Paryžiuje
Paryžiaus valdžia nusprendė, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. sunkvežimių, kurių masė viršija 3,5 tonos, vairuotojai turės mokėti sustojimo mokestį. Jis priklausys nuo sustojimo vietos (miesto zonos, kurioje ji yra) ir bus keliskart didesnis už mokestį, kurį moka lengvųjų automobilių vairuotojai. Galbūt, transporto profsąjungoms pavyks priversti Paryžiaus Tarybą pakeisti savo sprendimą.
Nemalonios naujienos iš Lenkijos
Kaip praneša žiniasklaida, nuo rugpjūčio 3 d., kada prasidėjo TIR akcija, Lenkijos policija atliko beveik 5700 transporto priemonių patikrinimų ir išrašė šimtus baudų sunkvežimių vairuotojams už netinkamą lenkimą bei pravažiavimo trukdymą. Pastarieji pasipiktinę, nes „per ilgą lenkimą“ pareigūnai vertina savo nuožiūra, ir žada protestuoti, lėtindami greitį greitkeliuose ir gyvenamosiose zonose.
Tuo pat metu Lenkijos sienos apsaugos tarnyba sustabdė Estijos sunkvežimį, kurio puspriekabėje rado 20 nelegalių migrantų iš Vietnamo. Jie buvo perduoti Lietuvos valdžios institucijoms, nes turi būti siunčiami į paskutinę šalį, kurioje buvo, prieš patekdami į Lenkiją. Žinoma, Baltijos regione nelegalių migrantų problema nėra tokia aštri, kaip Pietų ir Vakarų Europoje, tačiau, jeigu tokių incidentų daugės, Lenkijos pareigūnai vis griežčiau tikrins iš Lietuvos važiuojančius sunkvežimius, kas mūsų vežėjams nieko gero nežada.
TIR konvencija Uzbekistane
Uzbekistano vyriausybė priėmė nutarimą, kuris nustato, kaip iš užsienio vežėjo gali būti atimta teisė naudotis TIR konvencijos nuostatomis ir kaip ji gali būti jam sugrąžinta (dokumento tekstas rusų kalba čia).
Tolimųjų reisų vairuotojai – kas jie?
Lenkijos transporto bendrovė „ADAR“ sukūrė filmą „Neapykanta“, kuriame rodoma, kad sunkvežimių vairuotojai dažnai suvokiami kaip niekam tikę žmonės, neradę savęs normaliame gyvenime, nors iš tikrųjų tai labai sunkus darbas, reikalaujantis didelio pasiaukojimo.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.