Transporto savaitė (rugpjūčio 14 -20 d.)
Vasara eina į pabaigą ir žinių iš vežėjų pasaulio daugėja. „Linava“ tiksi per metus įsteigti savo draudimo bendrovę. Ukraina siūlo Lietuvai liberalizuoti krovinių pervežimus, o Eurazijos ekonominė sąjunga išsprendė vairuotojo pažymėjimų klausimą. Lietuvos degalų rinkoje vertas dėmesio mokslinis tyrimas. Apie tai ir ne tik naujausioje „Transporto savaitėje“ iš CargoNews.lt
Vežėjų draudimo kompanijos traukinys juda į priekį
CargoNews.lt daug rašė apie vežėjų draudimo kompanijos steigimo perspektyvas. Gegužės kongrese „Linava“ priėmė atitinkamą sprendimą, bet tuo metu atrodė, kad užduotis yra išskirtinai sudėtinga, ir neaišku, ar tikrai bus įvykdyta. Tačiau, kaip praneša žiniasklaida, asociacijos vadovybė jau susitiko su Lietuvos banko (LB), kuris turi leisti steigti draudimo bendrovę, atstovais, ir sukurta speciali darbo grupė, intensyviai dirbanti šioje srityje. Baigti reikalą tikimasi per vienerius metus.
Tiesa, kaip pažymėjo LB darbuotoja, oficialaus prašymo steigti draudimo kompaniją institucija dar negavo. Tačiau paduoti dokumentą nėra sunku. Svarbiau tai, kad transporto priemonių civilinės atsakomybės veiklą vykdančios draudimo bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti bent 3,7 mln. eurų. Šiame kontekste pažymėtina, kad „Linava“ artimiausiu metu planuoja gauti 5 mln. Šveicarijos frankų (4,38 mln. eurų) kompensaciją iš Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) už permokėtas TIR garantinės sistemos knygeles, kuri gali būti panaudota draudimo įmonės įkūrimui.
Taip pat reikėtų paminėti, kad IRU grąžins „Linavai“ 2,5 mln. Šveicarijos franku sumą, kuri susidarė dėl 1996-2000 m. draudimo brokeriui AON sumokėtos draudimo įmokų permokos. „2015 m. pabaigoje buvo grąžintos analogiškos lėšos už 2001-2005 m. periodą. Tuomet prezidiumas priėmė sprendimą grąžinti vežėjams gautus 2 043 312 Šveicarijos frankų. Dabar sulaukėme pinigų grąžinimo ir už 1996-2000 m. laikotarpį. Šios lėšos atsidurs specialioje sąskaitoje ir negalės būti naudojamos be prezidiumo sprendimo. Prezidiumo posėdžio metu spręsime apie tai, kaip turėtų būti panaudoti šie pinigai“, – pareiškė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Kitaip tariant, šios lėšos prezidiumo, bet ne vežėjų sprendimu, irgi gali būti panaudotos draudimo kompanijos steigimui.
Tuo tarpu Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs „Linavos“ ir buvusio jos generalinio sekretoriaus Ričardo Malkaus ginčą dėl vadovo civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo, nusprendė, kad R. Malkus turi atlyginti asociacijai 100 tūkst. eurų sumą.
Trumpai sakant, traukinys juda, pinigų draudimo kompanijos projektui lygtais yra, bet iki galutinės stotelės dar toli.
Lietuvos-Ukrainos dvišalės komisijos transporto klausimais posėdis ir kita aktuali informacija trečiųjų šalių vairuotojams
Posėdyje buvo sutarta dėl keleivių ir krovinių vežimo leidimų kvotų, kurios galios iki 2018 m. vasario 1 d., kiekio. Atsižvelgiant į tai, kad krovinių vežimo apimtys tarp dviejų valstybių per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su analogišku 2016 m. laikotarpiu, padidėjo 36 procentais (per 607 tūkst. tonų), Lietuva pritarė Ukrainos delegacijos prašymui padidinti universalių leidimų (dvišalių ir tranzitinių) šios šalies vežėjams skaičių ir papildomai skyrė jiems 5 tūkst. tokių leidimų. Tuo pat metu susitikime buvo patvirtinta, kad metų pradžioje nustatyta preliminari 2017 m. keleivių ir krovinių vežimų leidimų kvota mūsų šalies vežėjams pakankama. Pagaliau, svečiai pasiūlė dvišalius ir tranzitinius krovinių vežimus tarp Lietuvos ir Ukrainos vykdyti be leidimų, nes tai turėtų teigiamos įtakos abiejų valstybių ekonomikai. Tačiau prie to klausimo nutarta grįžti tuomet, kai Ukrainos teisės aktai šioje srityje bus suderinti su ES teisine baze.
Kol kas „Linava“ informuoja, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie turi 4 mėnesių nacionalinę vizą D, be išankstinės registracijos gali kreiptis į Lietuvos ambasadą Ukrainoje dėl metinės nacionalinės vizos D išdavimo. Prie visų privalomų dokumentų trečiųjų šalių pilietis turėtų pristatyti pažymą iš „Sodros“, kad jis dirbo Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Tokių pareiškėjų dokumentai bus nagrinėjami pagreitinta tvarka.
Taip pat „Linava“ primena vežėjams, kad trečių šalių piliečiai, kurie dirba tolimųjų reisų vairuotojais ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ne vėliau kaip po 185 dienų nuo leidimo laikinai gyventi pradžios privalo pakeisti savo turimą vairuotojo pažymėjimą į lietuvišką. Asociacija kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), prašydama panaikinti prievolę laikyti egzaminus, keičiant vairuotojo pažymėjimą, tačiau VRM nemato pagrindo panaikinti tokią prievolę.
Naujienos iš Eurazijos ekonominės sąjungos
Šią savaitę susitiko Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) valstybių narių vyriausybių vadovai. 2017 m. birželio 1 d. Rusijoje įsigaliojo įstatymas, draudžiantis vairuotojams dirbti šioje šalyje su nerusiškais vairuotojo pažymėjimais. Dabar nutarta, kad EES valstybės pripažins nacionalinius ir tarptautinius vairuotojo pažymėjimus, išduotus vienoje iš Sąjungos šalių. Bendrai paėmus, iki 2025 m. planuojama sukurti bendrą EES transporto erdvę.
Tuo tarpu Rusijos prezidentas V. Putinas apsilankė Kaliningrado srityje, kur iškėlė neefektyvaus pasienio patikros punktų darbo problemą. Jų rekonstrukcija, anot šalies vadovo, nevyko nuo paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio, dėl ko stringa krovinių pervežimas. Todėl prezidentas liepė skirti objektų remontui reikiamą finansavimą, kurio pastaruoju metu trūko. Po tokių nurodymų galima tikėtis, kad po kurio laiko situacija Kaliningrado srities pasienyje pagerės.
Rusija ir Latvija susitarė apsikeisti 3000 papildomų leidimų vežėjams, kas gali būti paaiškinta tuo, kad pastaruoju metu pervežimų skaičius į vieną ir į kitą pusę, anot Latvijos susisiekimo ministro Uldžio Augulio, išaugo 35 procentais. Tokie susitarimai pasiekti po ketverių metų pertraukos surengtame dvišalės tarpvyriausybinės komisijos transporto darbo grupės posėdyje. Iš viso Latvija ir Rusija 2017 m.apsikeis 7 tūkst. universalių leidimų tarptautiniams pervežimams, kas yra rekordinis skaičius per pastaruosius 15 metų.
O nuo šių metų spalio 1 d. Baltarusijoje neveiks Ašmenos muitinė, kurios funkcijos bus perduotos Gardino regioninei muitinei. Vežėjams patariame įsidėmėti šiuos pokyčius tiems atvejams, jei pasienio kontrolės punktuose, anksčiau buvusiuose Ašmenos muitinės jurisdikcijoje (Kamennyj Log, Kotlovka, Ošmianskij) su muitininkais tektų spręsti ginčytinus klausimus. Kaip minėta, nuo spalio 1 d. šių postų darbuotojų vadovybė bus Gardine.
Geriausi tarptautiniai Eurazijos vežėjai
Paskelbti IRU konkurso „Geriausias tarptautinis Eurazijos vežėjas – 2017“ rezultatai. Pirmame pogrupyje (nuo 1 iki 10 transporto priemonių) nugalėtoju tapo ЧАО „Гeльнер Экспедиция“ iš Ukrainos. Antrame (nuo 11 iki 50 transporto priemonių) – ИП „Белянин С.М.“ iš Rusijos ir ТОО „EurasiaTransTeam“ iš Kazachstano. Trečiame (daugiau negu 50 transporto priemonių) – ООО „Интертрансавто“ iš Baltarusijos. Specialūs diplomai buvo skirti ОсОО „Дольф-Мэн“ iš Kirgizijos už pervežimų geografijos plėtrą ir СООО „ПроЛив“ iš Baltarusijos už aukštas ekologines transporto priemonių charakteristikas. Apdovanojimų ceremonija įvyks šių metų rugsėjo 6-7 d. Odesoje.
Ekonomiškesni degalai – mitas?
Dyzelinu varomi beveik visi komercinės paskirties automobiliai. VGTU Automobilių inžinerijos katedros mokslininkai palygino keliuose skirtinguose degalinių tinkluose parduodamų dyzelinių degalų savybes. Atlikus dyzelinio variklio energetinių ir ekologinių rodiklių tyrimus, varikliui veikiant įvairiais sūkiais ir apkrovomis, buvo padaryta išvada, kad tirtų degalų sąnaudų litrais skirtumas neviršija matavimo paklaidos (1,25 proc.), todėl negalima teigti, kad vienų ar kitų degalų sąnaudos yra didesnės ar mažesnės. Taigi laboratoriškai patvirtinta, kad realus bandytų keturių dyzelino rūšių ekonomiškumo skirtumas neviršija 1 procento. Tad pirkėjas, sumokėjęs maždaug 6 procentais brangiau už „Neste Pro Diesel“ degalus, negali tikėtis jokio efekto, nors jų gamintojai pabrėžia, kad produktas leidžia pasiekti net iki 5 procentų mažesnes degalų sąnaudas. Šiame kontekste Lietuvos vartotojų asociacija kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir Ūkio ministeriją, prašydama sudaryti komisiją, kuri ištirtų viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl skirtingų rūšių dyzelino savybių palyginimo.
Beje, per mėnesį dyzelinas pabrango faktiškai visose degalinėse (kainos kilo iki 2,27 proc.). Pigiausias dyzelinas Vilniuje – degalinėje „Skulas“ (0,97 eur.), brangiausias, kaip ir liepos mėnesį – degalinėse „Orlen Lietuva“ ir „Circle K“ (1,046 euro), kur per mėnesį jis pabrango dar 2 centais. Kaune pigiausias dyzelinas – „Jozitoje“ (0,90 euro), brangiausias – degalinėje „Circle K“ (1,046 euro). Taigi skirtumas tarp pigiausio dyzelino Vilniuje ir Kaune – net 7 euro centai. Pricer.lt rugpjūčio mėnesio pigiausių degalų reitinge toliau lyderiu išlieka Kauno degalinė „Jozita“, kurioje tiek benzino, tiek dyzelino, tiek suskystintų automobilinių dujų kainos – mažiausios.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.