Transporto savaitė (rugpjūčio 10-16 d.)
Vasara ir beveik visuotinės atostogos artėja prie finišo. Karštis – bent jau Lietuvoje – atslūgo, vairuotojai jau turbūt galės kiek lengviau atsipūsti, o transporto ir logistikos įmonių vadybininkai turėtų pradėti ruoštis rudeniniam darbymečiui.
Ramybė prieš audrą
Poilsis prieš didįjį rudens, o po to vis labiau artėjančių metų pabaigos švenčių darbymetį, reikalingas visiems. CargoNews.lt kalbinti transportininkai pripažįsta, kad 20-30 procentų sumažėjantys krovinių srautai – įprasta šio verslo praktika. Į tai dėmesį atkreipti derėtų ir naujokams, kurie „ant popieriaus“ mėgina prognozuoti nuolat augančius (arba bent jau stabilius) darbo ir uždarbio srautus. Optimistams irgi derėtų atkreipti dėmesį, kad antroji vasaros pusė tradiciškai būna ramesnė: suplanuokite savo ir savo darbuotojų atostogas, nes darbų tikrai yra mažiau. Išjunti vilkikų varikliai nedžiugina: lizingo įmokas už sunkvežimius reikia mokėti ir tais mėnesiais, kai reisų į rytų ar vakarų pusę stipriai sumažėja.
Retorinis klausimas – ar imtis finansiškai beveik nepatrauklaus pasiūlymo, ar laukti, kol užkibs „didesnė žuvelė“? Čia kiekviena transporto bendrovė atsakys savaip. Žvirblis rankoje, kaip sako liaudies išmintis, geriau nei erelis padangėje. Antra vertus, tas „žvirblių rankoje“ laikas jau eina į pabaigą: transporto biržos Cargo.lt duomenimis, vasarą bemaž 20 procentų sumažėjusi krovinių pasiūla turi grįžti į įprastas vėžes. Pernai rugpjūtį Cargo.lt duomenų bazėje buvo pateikta informacija apie 90 946 krovinius, o rugsėjį šis skaičius paaugo penktadaliu – iki beveik 113 tūkstančių. Šių metų tendencijos yra panašios. Ir tai reiškia, kad ruduo turėtų būti derlingesnis už paskutinį visuotinių atostogų mėnesį.
Ar Lietuvos keliai atsparesni karščiui?
Kol rekordinių karščių Lietuvos hidrometeorologai nefiksavo, kelininkai laukė… 29, 30, 31, 33, 34 laipsniai… Daugelyje valstybių, kurios yra piečiau nei Lietuva, panaši temperatūra jau vasaros pradžioje tampa aiškia riba – kai oro temperatūra pakyla iki už kelių kokybę atsakingų institucijų nustatytos ribos, sunkiojo transporto eismas stabdomas. Nori – nenori, bet dieną esi priverstas ilsėtis, o vėlai vakare, naktį ir ankstyvą rytą gali važiuoti. Taip saugoma kelių danga, nes būtent vilkikai daro didžiausią žalą už vietos biudžeto ar ES fondų lėšas tiesiamiems ar atnaujinamiems keliams.
Kai Lietuvoje liepos pradžioje buvo užėjusi pirmoji karščio banga, mūsų šalies automobilių kelių direkcija delsė: sinoptikai žadėjo, kad karščio banga nebus ilga, todėl jokių ribojimų nebuvo. Kai liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje net keliolika dienų iš eilės oro temperatūra svyravo ties 30 laipsnių riba, o kai kur buvo net ir aukštesnė, galima buvo tikėtis konkrečių sprendimų – vežėjai juk žino, kad toks oras – nepalankus kelionėms, jas reikia planuoti su neišvengiamais sustojimais. Tačiau jei vežėjams reikia palaukti Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje, tai Lietuvoje, atrodo, keliai yra kantresni. Atlaikys ir aukštą temperatūrą, ir vilkikų svorį.
Automobilių kelių direkcijos teiginiai, jog sinoptikai ilgiau besitęsiančių karščių neprognozuoja, iš šalies atrodė kiek keistokai: kiek turi tęsti karštis ir kiek turi pakilti oro temperatūra, kad keliai būtų pradėti tausoti? O gal laukimas palankus: nereikia nei specialių papildomų ženklų, nei vilkikų vairuotojams skirtų poilsio aikštelių, kur sunkusi transportas galėtų laukti, kol ateis vakaras?
O kai kitais metais pagrindiniuose ir ne tokiuose svarbiuose keliuose atsiras provėžos, bus galima garsiai skelbti, jog praėjusią vasarą buvo karšta, vilkikai važiavo, todėl dabar būtinos milijoninės investicijos. Tik jas įsisavinus, kelių būklė vėl bus geresnė…
Iš pasienio – į sąvartyną
Rusija rugpjūčio pradžioje paskelbė, kad į šalį patekę draudžiam maisto produktai iš ES ir kitų valstybių bus paprasčiausiai naikinami. Nesvarbu – augalinės ar gyvulinės kilmės, bet tūkstančiai tonų keliauja į sąvartynus, kur juos dažniausiai buldozeriais sulygina su žeme – tiesiogine prasme.
Apie ekonominį ir moralinį tokio maisto naikinimo atspindį nekalbėsime, politiką irgi norėtųsi palikti nuošalyje, nors aišku, kad sprendimas pirmiausia yra politinis. Vežėjams kur kas aktualiau – turėti krovinių ir darbo. Žiniasklaidoje paminėtas 5000 JAV dolerių ar eurų „tarifas“ už tinkamus dokumentus, panašu, kad auga. Sankcijos ir kontrolė griežtėja, tad logiška, kad už leidimą įvežti prekes tenka mokėti papildomai. Nes vieša paslaptis, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje išauginti obuoliai tapdavo „marokietiškais“, o ir patys rusai turbūt sutiks, kad tiek persikų, kiek yra prekybos vietoje – Kryme tikrai nerealu užauginti. Na, dar ir iš Krymo atgabenti… O kad „teisingi“ kilmės dokumentai ir fitosanitariniai sertifikatai tikrintojams „neužkliūtų“, reikia tiesiog sumokėti brangiau. Kokia ta kaina? Panašu, kad 5000 dolerių – jau praeitas etapas…
Blogiausia, kad vežėjai, patekę į tikrintojų nemalonę dėl draudžiamų produktų gabenimo, gali būti įrašyti į „juodąjį sąrašą“. Tai gali grėsti ne tik problemomis, įvažiuojant į Rusiją, bet ir transporto priemonių konfiskavimu.
Neskubėkite
O prasidėjusią savaitę siūlome vairuotojams prisiminti, kad Lietuvos ir daugelio Europos šalių policija kontroliuos transporto priemonių važiavimo greitį. Šią prevencinę priemonę inicijavo Europos kelių policijos tinklas TISPOL.
Skaičiuojama, kad važiavimo greičio viršijimas yra trečdalio visų Europos eismo įvykių, kuriuose žuvo žmogus, priežastis. Greičio viršijimas – vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių eismo įvykio padarinius, sužeidimų sunkumą ir žūčių tikimybę.
2014 m. rugpjūtį, 28 Europos šalyse buvo nustatyta daugiau kaip 580 000 greičio viršijimo atvejų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.