Transporto savaitė (liepos 6 – 12 d.)
Estai turi puikų anekdotą, apie jų geografinėse platumose užklystančią vasarą: „šiemet ji (vasara) buvo puiki – gaila, kad tądien buvo ketvirtadienis“… Trumpa afrikietiško karščio banga, plūstelėjusi į Lietuvą, jau tapo istorija. Gūsingas ir lietingas oras – puikus pagalbininkas, kai reikia susikaupti rimtiems darbams. Tokių praėjusią savaitę vežėjų padangėje netrūko.
Dėmesio – komandiruotpinigiai
Ieškodami būdų, kaip sumažinti veiklos sąnaudas, transporto įmonių strategai dalį atlyginimo vairuotojams išmoka kaip komandiruotpinigius. Šie dalykai dar 2003-aisiais buvo aprašyti
Lietuvos Vyriausybės nutarime „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“. Vienas svarbiausių nutarimo punktų byloja, kad komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį neviršija 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis neviršija minimalios mėnesinės algos, padaugintos iš koeficiento 1,3, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, neviršijantį minimaliojo valandinio atlygio, padauginto iš koeficiento 1,3.
Teoriškai viskas paprasta, tačiau praktiškai jokiuose teisės aktuose nėra apibrėžta sąvoka „neviršija“, todėl verslininkai ją interpretuoja skirtingai. Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami pasinaudoti dienpinigių neapmokestinimo lengvata, komandiruojamam darbuotojui nustato darbo užmokestį, kurio dydis lygus minimaliai mėnesinei algai (MMA) padaugintai iš koeficiento 1,3 (nuo 2015 m. liepos 1 d. tai sudaro 422,5 euro). Tokią įmonių praktiką Valstybinė mokesčių inspekcija traktuoja kaip pažeidimą.
Asociacija „Linava“ atkreipia vežėjų dėmesį, kad, remiantis teismų praktika, tais atvejais, kai komandiruoto į užsienį darbuotojo nustatytas darbo užmokestis yra lygus MMA, padaugintos iš koeficiento 1,3, dydžiui ar yra mažesnis už šį dydį, tuomet neapmokestinama per mėnesį darbuotojui išmokėtų dienpinigių suma negali viršyti 50 proc. darbuotojo nustatyto darbo užmokesčio.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas informavo, kad šiuo metu VMI ruošia naują išaiškinimą dėl šio nutarimo nuostatų praktinio taikymo.
Baltarusijos pasienyje – elektroninės eilės
Baltarusijos prezidentas pasirašė įsakymą Nr.305 „Dėl transporto priemonių elektroninės eilės pasienio punktuose“. Remiantis šiuo dokumentu, mokama elektroninės eilės paslauga Baltarusijos pasienyje turi pradėti veikti po pusmečio.
Tikimasi, kad naujovė padės greičiau ir paprasčiau per Baltarusijos valstybinę sieną judėti tiek fiziniams asmenims, tiek transporto priemonėms ar prekėms. Elektroninės eilės sistemos operatoriumi taps „Beltamožservis“. Ši įstaiga turės sukurti atitinkamą programinę įrangą ir įdiegti ją į muitinės ir pasienio tarnybų infrastruktūrą. „Beltamožservis“ taip pat administruos visas lėšas, gautas iš fizinių bei juridinių asmenų už galimybę naudotis elektronine eile.
Elektroninės eilės paslaugos kaina kol kas nėra nustatyta, ją turėtų paskelbti Baltarusijos ministrų taryba. Ji taip pat turi sudaryti sąrašą pasienio punktų, kuriuose po pusmečio pradės veikti nauja paslauga.
Vežėjai atkreipia dėmesį, kad sistema numato automobilių srauto reguliavimą tik išvažiuojant iš Baltarusijos. Tam, kad sistema veiktų ir įvažiuojant į Baltarusiją, ją reikėtų įdiegti ir kaimyninių šalių pasienio punktuose.
Vienas numeris – visi atsakymai
„Linava“ paskelbė stiprinanti pagalbą vežėjams jiems aktualiais klausimais. Praėjusią savaitę paskelbtas bendrasis konsultacijų telefonu numeris – 8 673 44001 – bei atnaujinus visų telefonų sąrašas, kuriais atitinkamoje srityje besispecializuojantys „Linavos“ specialistai teikia konsultacijas vežėjais reikiamais klausimais. Svarbu tai, kad nuo šiol sudaroma galimybė konsultuotis ir šeštadieniais.
Atnaujintus visų konsultuojančių specialistų stacionariųjų ir mobiliųjų telefonų sąrašus galima rasti adresu http://www.linava.lt/kontaktai.
Klaipėdos uoste 6 proc. „pliusas“
Preliminariais duomenimis per pirmąjį šių metų pusmetį Klaipėdos uostas dirbo beveik taip pat sėkmingai kaip nuolatinis varžovas Rygos uostas. Krovos statistika liudija, kad ekonominiai svyravimai nenusmukdė apyvartos ir per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos jūrų vartuose krauta beveik 19 mln. tonų krovinių, tai 6 proc., arba milijonu tonų, daugiau negu tuo pačiu metu pernai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovų teigimu, krovinių padaugėjo dėl išaugusio trąšų ir naftos produktų srauto. Taip pat pastebima, kad perspektyvos nėra itin optimistinės, nes fiksuojama lėtesnė vartojimo prekių apyvarta.
Transporto parko naujienos
Technikos gamintojų padangėje pirmasis 2015-ųjų pusmetis taip pat buvo sėkmingas. Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius sunkiasvorių mašinų ES rinka ūgtelėjo 11,6 proc.
Pagundų persėsti į naujus sunkvežimius daugėja, nes jie akivaizdžiai geresni už pirmtakus. Antai „Mercedes-Benz“ pristatė patobulintą OM471 variklį, kuris dažniausiai naudojamas „Actros“, „Arocs“ ir „Antos“ modeliuose. Nuo 2011-ųjų gaminta 12,8 l. darbinio tūrio jėgainė, generuojanti 310 iki 390 kW galią, dabar gali pasigirti didesne trauka mažų sūkių diapazone ir mažesnėmis degalų sąnaudomis. Užpatentuota naujo tipo išmetamų dujų recirkuliacija, patobulinta turbina ir įpurškimo sistema, vokiečių skaičiavimais, leis per metus nuvažiuojant apie 130 tūkst. km sutaupyti maždaug 1 100 litrų dyzelino.
Dar egzotiškiau skamba naujienos ir BMW stovyklos. Bavarai „elektrifikavo“ olandų kompanijoje „Terberg“ pagamintą 40 tonų vilkiką, baigė laboratorinius jo testus ir nuo liepos 7 dienos sunkvežimį išlydėjo bandymams į bendro naudojimo kelius netoli Miuncheno. Elektrinis vilkikas gabens automobilių surinkimo konvejeriui būtinas detales – amortizatorius, spyruokles ir kitas detales iš Schrem logistikos centro į gamyklą. Jei per artimiausių 12 mėnesių šis eksperimentas pasiteisins, vokiečiai „eis toliau“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.