Transporto savaitė (liepos 23 d. – liepos 29 d.)
Situacija Rusijos-Baltarusijos ir Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, seminaro dėl Rusijos kelionės leidimų naudojimo klausimas ir ADR vairuotojų egzaminų problema, E-CMR ateitis Vokietijoje ir naujos kabotažo taisyklės Italijoje, diskusija apie darbo jėgą iš trečiųjų šalių ir vairuotojų istorijos. Apie tai ir ne tik naujausioje „Transporto savaitėje“ iš CargoNews.lt
Rusijos-Baltarusijos pasienis bus uždarytas?
Sklinda gandai, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. ne Rusijos ir ne Baltarusijos piliečiai, įskaitant sunkvežimių vairuotojus, negalės kirsti Rusijos-Baltarusijos sienos. Rusijos įstatymai nustato, kad užsienio piliečiai gali atvykti į Rusijos Federaciją ir išvykti iš jos tik per tarptautinius ar dvišalius sienos kirtimo punktus. Kadangi Rusijos-Baltarusijos pasienyje tokių punktų nėra, kirsti šių šalių sieną (taip pat automobiliu) gali tik jų piliečiai (detalesnį paaiškinimą rusų kalba galima rasti čia). Rusijos sienos kontrolės punktų sąrašą galima rasti čia.
Tuo pat metu pažymėtina, kad Rusijos parlamentas galutinai priėmė įstatymą dėl muitinio reguliavimo. Jo priėmimas susijęs su Eurazijos ekonominės sąjungos Muitų kodekso įsigaliojimu nuo 2018 m. sausio 1 d. Priimtas teisės aktas kalba apie muitinės procedūrų supaprastinimo sąlygas (daugiau informacijos rusų kalba apie jo turinį galima rasti čia).
SEB bankas: Lietuvos vežėjai veržiasi į Europos rinkas
Lietuvos vežėjai lizingu perka vis daugiau naujo krovininio transporto ir, naudodamiesi palankiomis sąlygomis, stiprina pozicijas Europos Sąjungos rinkoje. Tai rodo SEB banko statistika.
„Didžiosios Lietuvos vežėjų bendrovės pastaruosius kelerius metus nuolat plečia veiklą ir investuoja į parko atnaujinimą. Pirmą šių metų pusmetį ši tendencija dar labiau sustiprėjo – vien per šį laikotarpį sudaryta beveik 7 tūkstančiai naujų lizingo sutarčių, kone tūkstančiu daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, daugiau negu pusė jų – su krovininio transporto įmonėmis. Šios įmonės pradeda užimti vis didesnę savo dalį Europos vežimo rinkoje, o tai kelia nerimą Vokietijos, Prancūzijos ar Ispanijos rinkos senbuvėms, taip pat ir kitoms veržlioms Rytų Europos valstybių vežėjų bendrovėms“, – sako SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis.
Pasak jo, pastaruosius trejus metus naujų registruojamų vilkikų skaičius Europos Sąjungoje didėja, tačiau rinka dar nėra visiškai užpildyta, todėl augimo galimybės artimuoju laikotarpiu yra palankios. Kita vertus, V. Juzikis pabrėžia, kad sparti plėtra vežėjams atneša ir nemažai iššūkių: reikia susirasti kvalifikuotų vairuotojų ir juos išlaikyti, atitikti naujuosius darbo sąlygų reikalavimus komandiruojant darbuotojus pagal Europos Sąjungos direktyvas ir t.t.
Diskusija apie darbo jėgą iš trečiųjų šalių
Laisvosios rinkos instituto rengiamoje laidoje, kurioje dalyvavo „Linavos“ generalinis sekretorius Tomas Garuolis, buvo klausiama, ar galėtų trūkstamą darbo jėgos poreikį kompensuoti darbuotojai iš Ukrainos ar Baltarusijos? Jei taip, kodėl iki šiol tokio kompensavimo mechanizmai neveikia pilnu pajėgumu? O gal veikia? Tuomet, kas stabdo kitų šalių piliečių į(si)darbinimą mūsų šalyje? Kaip į tokią situaciją žiūri Lietuvos transporto sektoriaus įmonės? Ar darbuotojų trūkumas nėra stabdis jų plėtrai? Kokių valdžios veiksmų reikėtų situacijai suvaldyti? Laidos įrašą lietuvių kalba galima rasti čia.
Tuo metu, kaip rašo žiniasklaida, šiandien iš Ukrainos į Europą važiuoja dirbti ne tik vairuotojai, bet ir vadybininkai, mechanikai bei vežėjai, kurie perkelia ten savo verslą. Kol kas pagrindinis visų jų orientyras – Lenkija, kur vietiniai vežėjai jau pajuto konkurencijos kvapą. Po kurio laiko su panašia problema gali susidurti ir Lietuvos transporto sektorius, ir šiandieninis išsigelbėjimas taps iššūkiu.
„Linavos“ susitikime su LTSA aptartos kelių transporto sektoriaus aktualijos
Įvyko asociacijos „Linava“ ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovų susitikimas. Jo metu buvo aptartas seminaro dėl Rusijos kelionės leidimų naudojimo organizavimo klausimas, vykdant dar 2017 m. balandžio 4 d. surengto Lietuvos susisiekimo ministerijos ir Rusijos transporto ministerijos atstovų susitikimo sprendimus. Siekiant užmegzti platesnį dialogą šiuo klausimu, nutarta organizuoti tokį seminarą, dalyvaujant Rusijos atstovams. Jis turėtų būti surengtas iki Rusijos-Lietuvos mišrios transporto komisijos posėdžio, kuris planuojamas Vilniuje 2018 m. rugpjūčio pabaigoje.
Taip pat diskutuota dėl Rusijos dvišalių ir tranzitinių leidimų su specialia žyma išdavimo kvotavimo. Sutarta, kad dėl to tikslinga iš anksto numatyti lietuviškos Laikinosios 2018 metų užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo tvarkos pakeitimų galimybę.
Kalbėta ir dėl ADR vairuotojų egzaminų klausimų peržiūros – nutarta tęsti anksčiau pradėtą LTSA komisijos darbą, siekiant pašalinti, ištaisyti arba supaprastinti šių egzaminų klausimus, kurių formuluotės yra dviprasmiškos, pernelyg sudėtingos, klaidinančios arba neteisingos.
Pareigūnų streikas Lenkijoje
Kaip praneša žiniasklaida, Lenkijos jėgos struktūrų profsąjungos nusprendė surengti streiką, kuris prasidėjo liepos 16 d. ir kurį parėmė pasieniečiai bei muitininkai. Nuo rugpjūčio 1 d. gali prasidėti vadinamasis „itališkas protestas“, kurio esmė – labai kruopštus pareigų vykdymas, kas labai sulėtina atitinkamų institucijų darbą. Atskiri streiko dalyviai gali pradėti tai daryti, nelaukdami kito mėnesio pradžios. Todėl perspėjame, kad Baltarusijos-Lenkijos pasienyje gali susidaryti eilės.
Nauji kabotažo reikalavimai Italijoje
2018 m. liepos 10 d. Italijos Vidaus reikalų ministerija išplatino cirkuliarą Nr. 5507 (dokumento turinys italų kalba yra čia), kuriame buvo patikslintos komandiruojamų darbuotojų, užsiimančių kabotažiniais pervežimais Italijos teritorijoje, darbo taisyklės. Vežėjai ir vairuotojai, pažeidę naujus reikalavimus, bus griežtai baudžiami. Dokumente sakoma, jog vairuotojo darbo sutartyje (sutartis privalo būti išversta į italų kalbą) turi būti pateikta tokia informacija:
– darbdavio ir darbuotojo apibrėžimas;
– darbo santykių pradžios ir pabaigos datos, nebent darbo sutartis neterminuota;
– užsienyje atliekamo darbo trukmė;
– iš ko susideda vairuotojo atlygimas ir kokia jo mokėjimo tvarka;
– kokia vairuotojo kvalifikacija (arba trumpas jo darbo turinio aprašymas);
– atostogų, kurioms vairuotojas turi teisę, trukmė;
– vairuotojo darbo valandos;
– darbo sutarties nutraukimo sąlygos.
Jei vairuotojo darbo sutartyje nebus šios informacijos, bus skiriama bauda. Ekspertų nuomone, šie reikalavimai dar labiau apsunkins užsienio vežėjų darbo sąlygas Italijoje. Be to, Italijos Darbo ministerijos elektroninės sistemos, kurioje turi būti registruojami komandiruojami darbuotojai, funkcionavimo kokybė kelia didelių abejonių, todėl reikia vežėjai turėtų būti pasiruošę bet kokiems netikėtumams.
E-CMR perspektyvos Vokietijoje
Šiuo metu CMR Konvencijos protokolą dėl elektroninio važtaraščio ratifikavo 17 šalių. Tačiau šiame sąraše nėra (ar galėjote pagalvoti?) Vokietijos. 2008 m., kai prasidėjo elektroninio CMR važtaraščio įvedimo procesas, Vokietijos teisingumo ir vartotojų teisių apsaugos ministerija priėjo išvados, kad elektroninis važtaraštis nėra kažkas tokio, kas galėtų dominti verslo struktūras ir netgi prisijungusias prie protokolo valstybes. Tačiau dabar, kai ekonomika „skaitmenizuojama“ neregėtais tempais, ministerija nusprendė grįžti prie šio klausimo ir pasitarti su verslo atstovais ir kitomis ministerijomis.
Tvirtai teigti, kad Vokietija taps elektroninio važtaraščio „klubo“ nare, dar negalime. Nepaisant to, kad šalis dalyvauja pilotiniame elektroninių važtaraščių naudojimo projekte kartu su Čekija, Graikija, Rumunija ir Serbija, jos Teisingumo ministerija, kaip skelbia žiniasklaida, mano, jog elektroninis važtaraštis nebus panacėja, nes kitus dokumentus (pavyzdžiui, vairuotojų laiko apskaitos žiniaraščius) ir toliau reikės pateikti popierine forma (beje, ES institucijos jau svarsto ir šių dokumentų „skaitmenizavimo“ galimybę).
Panašu, kad Vokietija ratifikuos protokolą dėl elektroninio važtaraščio tik tuomet, kai jo ir kitų elektroninių transporto dokumentų naudojimas bus reglamentuotas ES lygiu, ir elektroniniai dokumentai bus populiarūs daugelyje ES šalių.
Tuo pat metu pažymėtina, kad Vokietijos-Austrijos pasienyje pradėjo dirbti papildomas 500 žmonių policijos dalinys, kuris gaudys nelegalius migrantus. Todėl siūlome vairuotojams būti pasiruošusiems patikrai.
Uzbekistanas pakeitė tranzitinio užsienio vežėjų judėjimo tvarką
Uzbekistane pakeista tranzitinio užsienio vežėjų judėjimo tvarka. Pakeitimų detales (rusų kalba) galima rasti čia.
Reikalavimai sunkvežimiams Kinijoje
Kaip praneša žiniasklaida, į Kinijos teritoriją iš užsienio atvykstantys krovininiai automobiliai privalo atitikti šalies reikalavimus dėl išorinių transporto priemonių gabaritų, bendrosios masės ir ašių apkrovos. Didžiausias leistinas krovininių automobilių ilgis yra 20 m, plotis – 2,55 m, aukštis – 4 m. Didžiausia leistina ašies apkrova – 24 tonos, o didžiausia leistina transporto priemonės masė – 49 tonos. Daugiau informacijos (rusų kalba) galima rasti čia.
Iš Rusijos į Kiniją ir atgal be apribojimų
Ilgą laiką krovininiams Rusijos ir Kinijos automobiliams nebuvo leidžiama įvažiuoti į gretimos šalies teritoriją daugiau kaip 5 km, todėl kroviniai iš Kinijos į Rusiją dažniausiai buvo gabenami konteineriais į jūrų uostus, ten perkraunami į automobilius ir jais pristatomi užsakovams. Kitas būdas – kroviniai iš kiniškų į rusiškus automobilius buvo perkraunami pasienyje, dėl ko susidarydavo didžiulės transporto priemonių eilės.
Tačiau šių metų birželį abiejų šalių transporto ministerijų atstovai pasirašė sutartį, leidžiančią gabenti krovinius tarp šalių autotransportu be apribojimų. Akivaizdu, jog šis sprendimas yra strategiškai svarbus ne tik Rusijos ir Kinijos santykių kontekste.
Pasakoja vairuotojai
Romantika, sunkus darbas ir pavojai – taip daugelis galėtų apibūdinti tolimųjų reisų vairuotojo darbą. Radijo laidoje „Radijo popietė“ svečiavosi du buvę tolimųjų reisų vairuotojai Ivanas Cendra ir Audrius Mačiūnas, kurie pasidalijo savo patirtimi ir papasakojo, koks šis darbas yra iš tikrųjų. Laidos įrašas lietuvių kalba čia.
„Tesla“ viduje
Pabaigoje norime supažindinti Jus su vaizdo įrašu, kuriame parodoma, kaip gi iš vidaus atrodo ta mįslingoji „Tesla Semi“. Jame matosi, kad kabinoje dominuoja minimalizmas, kuris sunkiai derinasi su aukšta automobilio kaina.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.