Transporto savaitė (liepos 13-19 d.)
Kalendorinių metų pusiaukelė – nebloga proga statistikos mėgėjams apžvelgti nuveiktus darbus ir palyginti pasiektus rezultatus su ankstesniais laikotarpiais. Šįkart žongliravimas skaičiais itin malonus, nes liudija įspūdingą transporto verslo gebėjimą operatyviai prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų.
Komercinio transporto rinkos rokiruotės
Bendrovės „AutoTyrimai“ duomenimis per pirmą 2015 metų pusmetį užfiksuotas 53 proc. sunkvežimių rinkos augimas: pernai sausio – birželio mėnesiais vežėjai įsigijo 1038 naujus vilkikus, o šiais metais per analogišką laikotarpį 1588. Vien per praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo nupirkti 282 N3 kategorijos sunkvežimiai (pernai birželį parduoti 105 vilkikai), tad augimas – net 168 procentai..
Procentine išraiška dar įspūdingesni pokyčiai įvyko sunkiųjų priekabų ir puspriekabių segmente – birželio mėnesį „plius“ 331 proc. Lietuvoje parduoti 138 „įrankiai“ krovinių gabenimui (pernai per pirmąjį vasaros mėnesį tik 32 priekabos). Pusmečio statistika tokia pat įspūdinga: 1100 prieš 271, parduotas pernai per sausį – birželį, augimas – 306 proc.
Šie skaičiai liudija ne tik niekur nedingusį natūralų vežėjų poreikį atnaujinti transporto parką. Akivaizdu ir tai, kad užsakymų Rytų rinkose netekusios įmonės senuosius vilkikus, tikusius darbui Rusijoje, pakeitė modernia technika, leidžiančia mažinti veiklos kaštus kursuojant Senojo žemyno keliais. Tokie pat motyvai vertė transportininkus minti puspriekabių pardavėjų atstovybių slenksčius: politikams uždraudus į Rusiją vežti maisto produktus, anksčiau naudoti šaldytuvai liko be darbo.
Kitaip tariant, smarkiai šoktelėjusi sunkvežimių paklausa liudija ne susiformavusį rinkos „burbulą“, o vežėjų profesionalumą, gebėjimą prisitaikyti prie kintančių verslo sąlygų ir sėkmingą naujų rinkų užkariavimą.
TIR „burtažodžiai“ Rusijoje dar neveikia
Lygiai prieš mėnesį buvo paskelbta, kad Rusijoje vėl pradės veikti TIR sistema. Tačiau jau tada CargoNews.lt žurnalistus Rusijos federalinės muitų tarnybos pareigūnai iš Šiaurės vakarų valdybos perspėjo, kad optimizmas – per ankstyvas. Sistema neveikia ir neveiks bent porą mėnesių, kol nebus suderinti visi biurokratiniai mechanizmai. Pusė „žadėto“ derinimų termino jau prabėgo, tačiau lig šiol yra tik preliminarus pasienio punktų, kuriuose galios TIR knygelės, sąrašas. Rusijos Teisingumo ministerijoje ir Rusijos ekonomikos plėtros ministerijoje reikiamų „palaiminimų“ nedavė.
Vežėjams apsiginkluoti kantrybe patariantys Rusijos federalinės muitų tarnybos pareigūnai vis dar kalba apie tuos pačius „mėnesį – pusantro, o gal net du“. Gera žinia yra ta, kad nepasitvirtino gandai apie sugriežtintą automobilių su TIR dokumentais patikrą. Padidintu dėmesiu „apdovanojami“ tik tie vežėjai, kurių transportas ir vairuotojai figūruoja neoficialiame „juodajame“– tvarką pažeidusių – sąraše.
Nauji spąstai greičio mėgėjams
Nors sunkiojo transporto vairuotojų „nuodėmių“ sąraše greičio viršijimas ko gero nepatenka į dažniausiai fiksuojamų nusižengimų kategoriją, artimiausioje ateityje į šiuos dalykus derėtų žiūrėti atidžiau. Lietuvos policija pradeda matuoti ne tik momentinį automobilių važiavimo greitį, bet ir vidutinį tam tikros kelio atkarpos įveikimo greitį. Sistemos esmė – negalima kontroliuojamo ruožo įveikti greičiau, nei maksimaliu leidžiamu vidutiniu tempu. Eksperimento metu magistralėje „Via Baltica“, 29-ame kilometre važiuojant nuo Kauno, speciali kamera fiksuos pro jį važiuojančio automobilio valstybinį numerį ir laiką, kada kertama „starto“ linija. Antroji kamera sumontuota už 4,873 km fiksuos tos pačios mašinos „finišą“. Važiuojant oficialiu 90 km/h greičiu šis kelias įveikiamas maždaug per 200 sekundžių. Visi atvažiavę greičiau bus laikomi pažeidėjais.
Vilniaus aplinkkelis – pabaigos pradžia
Vežėjams svarbi žinia praėjusią savaitę atkeliavo iš sostinės savivaldybės: su kelių tiesimo ir tiltų statybos bendrove Lietuvoje „Kauno tiltai“ bei jų partneriais trečiadienį pasirašyta sutartis dėl vakarinio aplinkkelio baigiamojo etapo statybos darbų. T. y. bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias – nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio A2 Vilniaus–Panevėžys (Ukmergės g.) ir sujungtas tarptautinis IXB transporto koridorius Kijevas–Minskas–Vilnius–Klaipėda su Vilniaus–Panevėžio automagistrale.
Projekto vertė – 90 mln. eurų. Planuojama, kad aplinkkelio tiesimas bus 100 proc. finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Statybos kuriam laikui buvo įstrigusios dėl konkurse dalyvavusių kompanijų teisminių ginčų, todėl dabar žadama visus darbus baigti ne iki 2016-ųjų pabaigos, bet 2017-ųjų pavasarį.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.