Transporto savaitė (liepos 11-17 d.)
Tragedijos Prancūzijoje ir Turkijoje, paženklinusios kalendorinės vasaros pusiaukelę, ko gero dar ilgokai bus labiausiai aptarinėjamos temos ne tik politologų, bet ir verslo bendruomenėje. Psichopatas Nicoje vėl masinio naikinimo ginklu pavertė sunkvežimį ir pražudė daugiau nei 80 niekuo dėtų žmonių. Bandymas karinio perversmo būdu pakeisti valdžią antroje didžiausioje NATO valstybėje, besiderančioje dėl narystės ES – pasėjo dar daugiau abejonių dėl to, kiek patikimi ir prognozuojami tokie partneriai, kiek saugu sudarinėti bendradarbiavimo kontraktus su čionykštėmis kompanijomis. Klausimų tradiciškai daugiau nei atsakymų.
Sunkiasvoris teroristų įnagis
Paversti transporto priemonę paprastu, bet mirtinu teroro ginklu, kaip nutiko per kruviną išpuolį viename garsiausių Prancūzijos kurortų, sena ir, deja, patikima pamišusių teroristų taktika. Susidūrimas su keliolika tonų sveriančiu sunkvežimiu nepalieka net teorinių galimybių išgyventi atsiduriantiems po jo ratais. Nicoje paprastas „Renault Midlum“ per minią lėkė maždaug 2 kilometrus ir sutraiškė mažiausiai 84 niekuo dėtus žmones.
Panašūs incidentai Vakarų šalyse per keletą pastarųjų metų fiksuoti mažiausiai tris kartus, o apie Izraelyje savas „tiesas“ įrodinėjančius radikalus, kurie automobiliais taranuodavo pėsčiuosius ar žmonių sausakimšus objektus, galima pasakoti valandų valandas.
Deja panašu, kad patikimų būdų nuo to apsisaugoti nėra. Bent jau kol tokios ekstremistų grupuotės, kaip „Islamo valstybė“ (IS) ir „al Qaeda“, ragins savo sekėjus bet kokiomis prieinamomis priemonėmis žudyti „netikėlius“. Vienas islamistų vadeivų Abu Mohammedas al Adnani prieš kurį laiką pateikė tokias instrukcijas: „jeigu negalite susprogdinti bombos arba iššauti kulkos, susitikite vieni su prancūzu arba amerikiečiu netikėliu ir sudaužykit jam kaukolę akmeniu, papjaukit peiliu, suvažinėkit automobiliu, numeskit nuo skardžio, uždusinkit arba sušvirkškit nuodų“…
Turkijos tragedija taip pat gali tapti visos Europos galvos skausmu, jei nuspręstų peržiūrėti susitarimus su ES dėl pabėgėlių iš Afrikos šalių. Kol kas būtent čia įkurtose laikinose stovyklose glaudžiasi keletas milijonų nuo karo pasitraukusių žmonių. Jei Turkija visą dėmesį skirtų savoms bėdoms ir atvertų vartus į Senąjį žemyną – sumaištis ir suirutė būtų beveik garantuota.
Mokamų kelių galvosūkis
Praėjusią savaitę CargoNews.lt daug dėmesio skyrė kelių mokesčių temai. Malonumas važiuoti greitai ir saugiai kokybiškomis magistralėmis kasmet tampa vis brangesniu malonumu. Kai kurios šalys tarifus už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą išpūtė tie, kad norint legaliai kirsti tranzitinę valstybę reikia pakloti sumą, prilygstančią sunaudojamų degalų kainai. Tai verčia itin kruopščiai planuoti maršrutus ir spręsti rebusus iš serijos tiesiai-arčiau-bet-brangiau-aplink-toliau-bet-pigiau.
Norint išvengti klaidų ir nuostolių, reikia žinoti kiekvienoje šalyje galiojančią mokesčių surinkimo tvarką, mokėjimo taisykles, nuobaudų skyrimo bei išieškojimo tvarką ir praktiką, kai kuriais atvejais – konkrečių, apmokestinamų kelių sąrašą, apmokestinimo tarifus ir nuolaidų sistemas.
Užduotį apsunkina tai, kad informacija apie mokamus kelius kinta sąlyginai dažnai, o korekcijos tradiciškai skelbiamos kiekvienos šalies valstybine kalba, neskubant jų versti į kitas kalbas.
Šviežiausias akibrokštas vežėjams – Vengrija. Dar neseniai šis šalis atrodė kaip transportininkams nesvarbi valstybė, tačiau kai jos kelių mokestis buvo pakeltas iki 27 euro centų už kilometrą, visi ją pastebėjo. Dabar, norint pravažiuoti Vengriją, tenka sumokėti apie 150 eurų vien už galimybę naudotis jos keliais, todėl padaugės galvojančių apie kitus maršrutus.
Praėjusią savaitę pasigirdo kalbos apie tai, kad mokami keliai gali atsirasti ir Ukrainoje. Oficialiai kol kas pranešta tik tiek, kad Infrastruktūros ministerija svarsto galimybę tiesti naujus, privačius kelius aplink Kijevą ir Odesą ar sujungsiančius šiuos du miestus.
Kaip visada, žadama, kad mokesčiai už kelius bus minimalūs, beveik simboliniai, tačiau tuo pat metu pabrėžiama, kad tai leis papildyti šalies biudžetą ir skirti daugiau lėšų kelių remontui. Įdomu, kad dar net nenutiesus naujų kelių, Vyriausybė jau svarsto galimybę perduoti dalį valstybinių kelių privatininkams.
„Makrono įstatymo“ baudos – nuo kitos savaitės
Keliaujantiems į Pietų Europą reiktų turėti galvoje, kad nuo liepos 23 dienos Prancūzijoje bus pradėtos realiai taikyti sankcijos visiems vežėjams, pažeidusiems vadinamojo „Makrono įstatymo“ reikalavimus. Iki minėtos dienos Prancūzijos kontroliuojančios institucijos tikrins, kaip laikomasi vežėjus į neviltį varančio teisės akto nuostatų, tačiau esant pažeidimams, jokių sankcijų netaikys. Vietoj to pareigūnai aiškins įstatymo taikymo niuansus, o reikalui esant, apsiribos įspėjimais.
IRU skelbia tęsiantis derybas su Prancūzija dėl kiek įmanoma ilgesnio (bent keliems mėnesiams) moratoriumo sankcijoms už „Makrono įstatymo“ pažeidimus, tačiau kol kas pasigirti sėkme nėra kaip.
Savo ruožtu „Linavos“ vadovai paskelbė pasirašę sutartį, pagal kurią asociacija nariams bus siūlomos geriausios sąlygos rinkoje naudotis atstovo paslaugomis Prancūzijoje, kuris, norint dirbti šioje rinkoje, privalomas jau nuo liepos 1 d. Mūsiškėms įmonėms spręsti šią problemą padės
„Linavos mokymo centras“, kuris perduos visą reikiamą informaciją prancūzų bendrovei, o tai leis vežėjams išvengti kalbos barjero ir kitų trikdžių pateikiant pagal naująjį įstatymą reikalingus dokumentus. Įmonei, kurioje dirba iki 9 vairuotojų, šis malonumas kainuos 600 eurų per metus, jei iki 500 vairuotojų – 1200 eurų metams, o transporto kompanijoms, kuriose dirba daugiau nei 500 vairuotojų – 2040 eurų metams.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.