Transporto savaitė (lapkričio 28 – gruodžio 4)
Praeita savaitė Lietuvos transportui buvo gana įtempta – sulaikę kvėpavimą, vežėjai laukė derybų su Rusija dėl leidimų vežti krovinius rezultatų. Gautų leidimų skaičiai vežėjų nepradžiugino, tuo tarpu Susisiekimo ministerija liko patenkinta derybomis. Kita naujiena – gruodžio 1 dieną turėjo įvykti XXX vežėjų asociacijos „Linava“ kongresas. Deja, eilinį kartą dėl kvorumo nebuvimo kongresas neįvyko. Tačiau vežėjams buvo suteikta informacija aktualiais klausimais. Geležinkelio transporto sektoriaus naujienos: praėjus dešimtmečiui, „Lietuvos geležinkeliai“ sulauks naujo vadovo, kadangi po kritikos bangos penktadienį, gruodžio 2 dieną, jos generalinis direktorius Stasys Dailydka bendrovės valdybai įteikė atsistatydinimo prašymą.
Leidimų dalybos per daug nenudžiugino
Pagrindinė praeitos savaitės naujiena Lietuvos vežėjams, dirbantiems su rytine mūsų šalies kaimyne – Rusijos ir Lietuvos susitarimas dėl leidimų vežti krovinius. Lapkričio 29 dieną Maskvoje buvo sutarta, kad 2017 metams Lietuva gaus 170000 dvišalių ir tranzitinių leidimų (iš kurių – 7500 dvišaliai su specialia žyma) bei 8500 trišalių leidimų. Rusijos vežėjai gaus 245000 dvišalių ir tranzitinių leidimų bei 8500 trišalių leidimų. Leidimais bus apsikeista iki 2016 metų gruodžio 15 dienos.
Be to, nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigalios 2015 metų spalio 14 dienos 301-ojo Rusijos transporto ministerijos įsakymo pakeitimas, pagal kurį nebebus leidžiama vežti krovinių su dvišaliu leidimu ir muitinės spaudu. Kitos, neskaitant muitinės spaudo, galimybės vežti krovinius iš Lietuvos terminalų išliko nepakitusios (CMR važtaraščio kopija, su kuria krovinys atvažiavo į Lietuvą, arba pavedimai – „poručenije“).
Susisiekimo ministerijos atstovas, Lietuvos delegacijos vadovas Vladislavas Kondratovičius teigia, kad derybų rezultatus vertina gerai, kadangi trišalių leidimų gauta trečdaliu daugiau, nei 2016 metais, ir liko galimybė vežti krovinius iš Lietuvos terminalų, turint senojo CMR važtaraščio kopiją, kurios tikrumas patvirtintas terminalo atstovo. Tuo tarpu „Linavos“ prezidento Erlando Mikėno nuomone, derybos pralaimėtos skaičiumi 0-5. Jo teigimu, sutartas trišalių leidimų kiekis per mažas, galimybės tartis dėl leidimų kas ketvirtį nebeturime, o 301-o įsakymo pakeitimai ženkliai pakenks vežėjams.
Lieka neaišku, kodėl Lietuvos delegacija per derybas veikė taip nevieningai. Kieno buvo neatlikti „namų darbai“ ar neįsigilinta į situaciją. Tačiau susitarimas užprotokoluotas, pasirašytas, belieka dirbti toliau. Sekantis vežėjų laukiantis darbas – suformuluoti klausimus, atsakymai į kuriuos leistų jiems išsiaiškinti tolimesnio darbo sąlygas, kad „Linava“ ir Susisiekimo ministerija pateiktų juos Rusijos institucijai. Pastaroji dviejų savaičių bėgyje įsipareigoja duoti visus atsakymus ir paaiškinimus. Be to, panašu, kad vertėtų peržiūrėti vežėjų asociacijos darbo su valdžios institucijomis apimtis, kad šis bendradarbiavimas būtų produktyvesnis.
Neįvykęs XXX „Linavos“ kongresas
Kitas renginys, kuris turėjo tapti svarbia praėjusios savaitės naujiena – neįvykęs „Linavos“ kongresas. Ne pirmą kartą didelė dalis asociacijos narių ignoravo kvietimą ir dėl to nebuvo surinktas kvorumas. Dalyvavo vos 177 vežėjai. Dėl nesurinkto kvorumo nebuvo galima spręsti darbotvarkėje numatytų visiems vežėjams aktualių klausimų, tarp kurių buvo „Linavos“ įstatų ir kitų organizacijos teisinių dokumentų keitimas, ataskaitos bei draudimo bendrovės steigimas. Pastarasis darbotvarkės punktas kelia daug klausimų, bet ne patiems vežėjams, kurių naudai ir kurių sąskaita yra planuojama jį įgyvendinti. Susirinkusių vežėjų nesudomino „Linavos“ pasamdyto advokato pristatyme paminėtos didžiulės sumos, reikalingos steigiant tokią instituciją, kaip draudimo bendrovę. Taip pat ne iš karto iškilo klausimas (kuris, deja, liko neatsakytas) – kokią gi draudimo kainą naujai steigiama bendrovė siūlys vežėjams. Tačiau siekis sumažinti transporto draudimo, o ypač privalomojo draudimo kainą yra labai sveikintinas. Tikimės, „Linavai“ pavyks jį įgyvendinti ir palengvinti vežėjų veiklą.
Keisis „Lietuvos geležinkelių“ (LG) vadovas
Gruodžio 2 dieną ilgametis LG vadovas Stasys Dailydka bendrovės valdybai įteikė prašymą atsistatydinti iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Tikėtina, kad šį sprendimą paskatino pastaruoju metu su šiai įmonei tekusi kritika. Viena jos priežasčių – byla dėl Rengės geležinkelio ruožo. Kita skausminga tema – netinkamai pateikta paraiška Europos Sąjungos finansavimui gauti, dėl ko bendrovė negavo 75 mln. eurų paramos. Delsimas pasirašyti sutartį dėl „Rail Baltica“ projekto; neaiškiais tikslais skirstoma parama; neskaidrūs pirkimai, neskelbiant konkurso – tai eilė skandalų, kuriuose pastaruoju metu skambėjo LG pavadinimas. Nenuostabu, kad įmonės vadovas nusprendė pasitraukti iš savo posto.
Kas taps sekančiu LG generaliniu direktoriumi, sužinosime netrūkus. Tikėkimės, jo dėka įmonė veiks efektyviau bei skaidriau.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.