Transporto savaitė (lapkričio 21-27 d.)
Praėjusią savaitę iš Rusijos pasiekė žinios apie sunkinamas trečiųjų šalių krovinių vežimo sąlygas ir planus plėsti „Platon“ apimamų automobilių diapazoną. IRU bando kovoti su minimalaus darbo užmokesčio reikalavimais Vokietijoje ir Prancūzijoje, ES rengia apklausą dėl transporto sektorių reglamentuojančių įstatymų tobulinimo, o Linava rengiasi eiliniam kongresui. Dvi pastarosios situacijos siūlo galimybę realizuoti vežėjų iniciatyvą.
Rusija vis sunkina sąlygas
Rusija ir toliau sunkina sąlygas į jos teritoriją krovinius vežantiems užsienio vežėjams. Dar praėjusią vasarą tapo žinoma, kad į Rusiją nebus leidžiama vežti krovinių iš patvirtintų muitinės sandėlių, turint tik dvišalį leidimą.
Lapkričio 18 dieną buvo oficialiai paskelbti vadinamojo 301-ojo įsakymo pakeitimai, kuriais pakeistos ir trečiųjų šalių krovinių vežimo taisyklės Rusijos Federacijoje. Šiuose pakeitimuose nurodoma, kad nuo 2017 metų sausio 1 dienos, vežant krovinius iš muitinės sandėlio, CMR važtaraštyje nebepakaks turėti muitinės organo antspaudo. Rusijos teisininkai nurodo, kad dabar, vežant trečiųjų šalių krovinius, reikės pateikti kitus dokumentus. Pavyzdžiui, parašant užsienio šalies vežėjui skirtą pavedimą.
Kita nemaloni žinia iš Rusijos – šios šalies žiniasklaida praneša apie RF Susisiekimo ministerijos planus į federalinių kelių rinkliavos „Platon“ sistemą įtraukti ir automobilius, kurių masė siekia nuo 3,5 iki 12 tonų. Iki šiol ši sistema apmokestina tik automobilius, kurių bendrasis svoris viršija 12 tonų. Kol kas pranešama tik apie tokiems sprendimams priimti rengiamus rinkos tyrimus, bet patys „Platon“ operatoriaus atstovai sako nieko negalintys pasakyti apie tokius planus.
IRU skundžiasi Vokietijai ir Prancūzijai, ES rengia apklausą
Tarptautinė vežėjų sąjunga IRU kreipėsi į Vokietijos ir Prancūzijos ministrus, siekdama sustabdyti šiose šalyse galiojančius minimalaus darbo užmokesčio komandiruojamiems darbuotojams reikalavimus. Apie tai praneša „Linava“. Šie kreipimaisi – puiki iniciatyva, kurios reikėjo tikėtis dar prieš įsigaliojant minėtiems reikalavimams. IRU yra didžiausio autoriteto organizacija, kuria konkrečiu atveju gali pasikliauti vežėjai. Deja, faktai rodo, kad net Tarptautinė vežėjų asociacija negali daryti realios įtakos atskirų valstybių vyriausybėms ar ES valdymo struktūroms.
Kreipimesi IRU akcentuoja, kad įvesti precedento neturintys reikalavimai yra didžiulė administracinė našta transporto įmonėms, kurios dirba Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad Europos Komisija pradėjo nusižengimo procedūras prieš Prancūziją ir Vokietiją, todėl šių įstatymų galiojimas turėtų būti sustabdytas iki tol, kol EK priims sprendimą dėl šių įstatymų.
Dar viena žinia iš Europos yra dalinai susijusi su minėtu komandiruojamų darbuotojų apmokestinimo klausimu. Europos Komisijos (EK) inicijuoja viešąsias konsultacijas dėl kelių transporto sektoriui taikomų socialinės teisės aktų tobulinimo. Jose svarstomi klausimai dėl minimalaus atlyginimo, socialinių taisyklių taikymo, darbo poilsio režimo ir kiti. Savo nuomonę norintys išreikšti vežėjai turėtų pasinaudoti šia nuoroda ir užpildyti ES apklausų anketą. Galima manyti, kad didesnis vežėjų aktyvumas leistų efektyviau pagerinti darbo sąlygas.
„Linavos“ kongrese numatomi svarbūs klausimai
Šią savaitę Vilniuje vyks eilinis „Linavos“ kongresas, kuriame numatytas asociacijos įstatų, Mandatų komisijos ir Balsavimo komisijos nuostatų keitimas, 2017 metų biudžeto tvirtinimas, bus svarstomas jau nemažai diskusijų sukėlęs sumanymas antrą kartą steigti draudimo bendrovę. Gal tokie darbotvarkės punktai pagaliau į kongresą privilios kvorumui pakankamą narių skaičių? Mat pastaruoju metu „Linavos“ veikla nesulaukdavo deramo narių susidomėjimo, dėl ko asociacijai nuolat tekdavo šaukti pakartotinius kongresus. „CargoNews“ žiniomis, šįkart, jeigu nebus surinktas kvorumas, pakartotinis kongresas bus paskelbiamas čia pat. Tokiu atveju balsuoti būtų galima ir neturint reikiamo kvorumo. Tai galėtų būti paskatinimu pokyčių norintiems arba, priešingai – vengiantiems nariams. Iniciatyva būtų raktažodis norų realizavimui.
Komentarai
Gerbiamas, Linai. Cargonews žinių tarnyba tikrai neturėtų praleisti tokio svarbaus įvykio Lietuvos transporto sektoriaus gyvenime. 2016 m. lapkričio 22 d. Stambule vyko Juodosios jūros regiono Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos šalių vežėjų asociacijų sąjungos (BSEC-URTA) Generalinė asamblėja, kurioje Lietuvos vežėjų sąjunga buvo priimta į BSEC-URTA narius ir jai suteiktas šios organizacijos nario-stebėtojo statusas penkeriems (2017-2021) metams. Juodosios jūros regionas – tai Eurazijos žemyno centras. Nuo seniausių laikų čia kūrėsi ir klestėjo įvairios civilizacijos, formavosi jūreivystė ir prekyba, per šį regioną ėjo istorinis „Šilko kelias“. Šiuo metu Juodosios jūros regionas taip pat turi ypatingą geostrateginę ir ekonominę svarbą. Kuo gi šis regionas yra įdomus Lietuvai ir konkrečiai Lietuvos vežėjams.Keletas svarbių faktų: - regiono plotas sudaro apie 20 mln. kvadratinių kilometrų ir užima centrinę vietą tarp Europos, Azijos, Artimųjų Rytų, - tai milžiniška ir kol kas neužpildyta rinka, kurioje gyvena virš 400 mln. žmonių, - užsienio prekybos apimtys – 800 mlrd. JAV dol. kasmet, - antras po Persijos įlankos valstybių regionas pagal turimas naftos ir gamtinių dujų atsargas, - turtingas įvairių kitų iškasenų, - dideli darbo jėgos resursai ir palyginti žemi kaštai, - turtinga istorija, didelės turizmo plėtros galimybės. Akivaizdu, kad dėl visų šių priežasčių Juodosios jūros regionas Lietuvos vežėjams gali suteikti puikias plėtros galimybes ir padėti užkariauti naujas rinkas.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.