Transporto savaitė (gruodžio 11-17 d.)
Pakartotinis „Linavos“ kongresas ir Lietuvos vežėjo bankrotas dėl draudimo kainų, profsąjungos pergalė prieš nesąžiningą darbdavį ir susisiekimo ministro prašymas, naujienos dėl vairuotojų poilsio Europoje ir svarbus Rusijos prezidento pareiškimas. Apie tai ir ne tik naujausioje „Transporto savaitėje“ iš CargoNews.lt
Pakartotinis „Linavos“ kongresas
Gruodžio 15 d. įvyko pakartotinis XXXII „Linavos“ kongresas. Jo pradžioje Muitinės departamento vadovas Arūnas Adomėnas dar kartą paaiškino, kodėl susidaro eilės Lietuvos-Baltarusijos pasienyje (personalo trūkumas dėl mažų muitininkų atlyginimų ir neadekvati padidėjusiam krovinių srautui infrastruktūra, kuria turėtų pasirūpinti Susisiekimo ministerija). Reaguodami į situaciją, Asociacijos nariai patvirtino atitinkamą rezoliuciją (ją lietuvių kalba galima rasti čia). Tačiau esminiu renginio įvykiu tapo ginčas tarp „Linavos“ prezidiumo ir narių dėl pinigų, susijusių su vežėjų draudimo bendrovės steigimu. Galiausiai buvo patvirtintas 2018 m. biudžeto projektas, kuris reiškia, kad minėtam reikalui bus skirti iš IRU gauti pinigai (detaliau apie kongresą skaitykite specialiame CargoNews.lt straipsnyje).
LPK susitikimas su susisiekimo ministru Roku Masiuliu
Gruodžio 12 d. vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Transporto komiteto, kurio pirmininkas yra LPK viceprezidentas ir „Linavos“ prezidentas E. Mikėnas, posėdis. Jame dalyvavo ir Susisiekimo ministras R. Masiulis, kuris buvo dar kartą supažindintas su aktualiausiomis vežėjams problemomis („Mobilumo paketas“, draudimo kainos, eilės Lietuvos-Baltarusijos pasienyje ir kitomis).
Ministras pažymėjo, kad daugelis jų yra žinomos ir sprendžiamos. Tiesa, pasak R. Masiulio, apie Medininkų pasienio kontrolės posto pralaidumo problemą jis išgirdo neseniai, bet jos sprendimui reikalingas ir Vidaus reikalų bei Finansų ministerijos įsikišimas. Kartu jis (kelintą kartą?) pažadėjo įsigilinti į draudimo rinkos klausimus, siekiant užtikrinti konkurencingas kainas. Taip pat pripažino, jog kelių būklė pastaraisiais metais yra suprastėjusi, ir jos gerinimas reikalauja adekvataus finansavimo bei efektyvesnio skiriamų lėšų panaudojimo.
Kiek anksčiau, kalbėdamas „Logistikos ir transporto“ forume, R. Masiulis prašė šalies vežėjų pasistengti, kad jų vairuotojai kuo rečiau figūruotų kriminalinėse naujienose, nes tai komplikuoja ir taip labai sunkias derybas su Europos Komisija dėl ES „Mobilumo pakete“ numatytų reikalavimų (pirmiausiai, darbuotojų komandiravimo srityje) koregavimo Lietuvos transporto sektoriaus naudai. Anot jo, kol kas sunku prognozuoti šių derybų baigtį, bet akivaizdu, kad lietuvių poziciją remia nemažai kitų Europos Sąjungos šalių.
Bankrotas dėl draudimo kainų
Krovinių pervežimo įmonės, kuri dirbo 25 metus, direktorius Vidmantas Pušinskas uždarinėja ją dėl pastaraisiais metais smarkiai išaugusios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo kainos. „Dar prieš keletą metų už vieno vilkiko draudimą metams mokėjome 1350 eurų, paskui kaina šoktelėjo iki 3 tūkstančių eurų. Tokią kainą draudimo bendrovė, kurioje mes draudėmės, išlaikė apie metus, o tada padidino iki 8 tūkstančių eurų už vieną vilkiką metams. Per tuos metus mūsų įmonės nuostolingumas, pagal kurį nustatoma draudimo kaina, buvo tikrai geras, tad liko neaišku, kodėl tą kainą mums taip padidino. Puolėm ieškoti geresnio draudiko ir gavom pasiūlymą iš kitos draudimo bendrovės – 7 tūkstančiai eurų už vieną vilkiką metams, bet su sąlyga, kad pas juos drausimės ir KASKO draudimu, kas mums labai nepalanku. Kiti draudikai siūlė kainas nuo 10 iki 17 tūkstančių eurų“, – cituojamas V. Pušinskas. Drausti vežėjus civilinės atsakomybės draudimu šiandien gali tik Lietuvos draudimo bendrovės, o draudikų, V. Pušinsko nuomone, šalyje yra mažai, dėl ko menka ir konkurencija. Be to, jis atkreipė dėmesį į tai, kad civilinės atsakomybės draudimas yra toli gražu ne vienintelis, kuriuo draudžiasi vežėjai – kiti draudimo tipai nėra privalomi, bet be jų niekaip neišsiversi (KASKO draudimas, krovinių CMR draudimas, darbuotojų draudimas, verslo draudimas, medicininių išlaidų arba kelionių rizikos draudimas).
Lietuvoje pirmą kartą nubausta įmonė už darbuotojo diskriminavimą dėl jo veiklos profsąjungoje
2017 metai yra ypatingi visoms Lietuvos profesinėms sąjungoms, nes pirmą kartą mūsų valstybės istorijoje buvo nubausta įmonė, kuri diskriminavo savo darbuotoją dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje. 2017 m. kovo 16 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, išnagrinėjęs Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko Gintaro Kondrackio skundą, pripažino, kad UAB „Transimeksa“ jį diskriminavo dėl veiklos profesinėje sąjungoje, ir priteisė įmonei „Transimeksa“ sumokėti visas teismo išlaidas (bylos detales lietuvių kalba galite rasti čia).
IRU papildė šalių, kuriose galioja didesnė TIR garantija, sąrašą
Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) pranešė, kad gruodžio 15-ai dienai šalių, kuriose TIR garantijos suma padidinta iki 100 000 eurų, sąrašas pasipildė dar 7 šalimis-TIR Konvencijos dalyvėmis. Tokiu būdu, padidintą garantijos sumą naudoja jau 25 valstybės, įskaitant Lietuvą (jų sąrašą rusų kalba galima rasti čia). Be to, pranešta, kad TIR Konvencija aktyvuota Jungtiniuose Arabų Emyratuose, tad nuo šiol krovinių gabenimas pagal TIR sistemą galimas 59-iose pasaulio šalyse.
Apie vairuotojų poilsį Olandijoje ir Vokietijoje
Kaip pranešė žiniasklaida, Olandijos parlamentas parėmė baudų už 45 valandų poilsį vilkiko kabinoje įvedimą. Toks olandų sprendimas yra suprantamas, kadangi atitinkamas draudimas galioja visose kaimyninėse valstybėse, ir šalis susiduria su perpildytų stovėjimo aikštelių bei tvarkos jose palaikymo problema. Tačiau sklinda gandai, kad Olandijos vyriausybė dar bandys sustabdyti parlamentarų iniciatyvą. Tuo tarpu Vokietijoje nuspręsta, kad vairuotojų poilsio režimo patikrinimas nelaikomas poilsio laiko nutraukimu.
Vengrija ir Lietuva pakeitė stambių krovinių gabenimo tvarką
Vengrijos vežėjų asociacija (MKFE) pranešė, kad 2017 m. spalio 20 d. šalyje įsigaliojo nauja stambių krovinių gabenimo tvarka. Artimiausiu metu organizacijos, kuri išduoda leidimus tokių krovinių gabenimui, tinklapyje – www.kozut.hu – turi pasirodyti detalesnė informacija šiuo klausimu anglų ir vokiečių kalbomis. Taip pat ten bus galima užsakyti atitinkamą elektroninį leidimą. Kartu MKFE rekomenduoja atkreipti dėmesį į įmonių, kurios padeda užsienio vežėjams įforminti minėtus leidimus, sąrašą, ir jame yra kompanija „Navigator Centrum Kft.“, galinti pateikti informaciją rusų kalba.
Beje, Lietuvoje nuo šių metų gruodžio 16 d. pradėjo veikti elektroninių leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone išdavimo sistema. Užpildžius prašymą, gauti juos bus galima per kelias minutes. Nauja sistema pasiekiama adresu www.eismoinfo.lt/leidimai (leidimo išdavimo veiksmų sekos schemą lietuvių kalba galite rasti čia).
Laikas ruoštis e-CMR?
Portalas Transfollow.org informavo, kad Beniliukso šalys pradeda trijų metų eksperimentą, kurio metu bus testuojamas elektroninis CMR važtaraštis (e-CMR). Pažymima, kad vien Nyderlanduose jo įvedimas galės padėti sutaupyti 180 mln. eurų per metus paslaugų administravimo srityje. Šiaip, elektroninė dokumento versija gali būti naudojama jau nuo 2008 metų, bet problema tame, kad ją turi pripažinti išvykimo ir atvykimo valstybė. Šiai dienai Lietuva, Latvija ir Estija bei daug kitų ES šalių yra atlikusios reikiamus teisinius namų darbus. Manytina, kad anksčiau ar vėliau e-CMR galutinai pakeis popierinį važtaraštį.
Tuo pat metu pažymėtina, kad praeitą savaitę Lietuvoje įsigaliojo pakeistos Elektroninės tranzito deklaracijos pateikimo, priėmimo ir įforminimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su atitinkamų Sąjungos (bendrųjų) tranzito procedūrų ir TIR operacijų vykdymu, mainų taisyklės (susipažinti su jomis lietuvių kalba galima čia).
ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento aktualijos
Asociacijoje „Linava“ apsilankė asmens duomenų apsaugos ekspertas Mindaugas Valančius, kuris supažindino Krovininės tarybos narius su svarbiausiomis ES Bendrojo duomenų apsaugos reglamento naujovėmis (reglamento tekstą lietuvių kalba galima rasti čia). Pristatymo metu buvo aptarti transporto sektoriui aktualūs duomenų tvarkymo klausimai, susiję su vaizdo registratorių, vietos nustatymo įrangos ir vaizdo kamerų naudojimu bei kandidatų į darbuotojus ir darbuotojų duomenų tvarkymu.
Naujienos iš Rytų
Ukrainos parlamentas, balsuodamas dėl Mokesčių kodekso pataisų, padvigubino keletą rinkliavų, kurios imamos šalies pasienio kontrolės punktuose. Pakeitimai liečia vieningą krovinių ir transporto priemonių kontrolės šalies pasienio punktuose mokestį, kelių mokestį transporto priemonėms už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą ir papildomą mokestį už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą transporto priemonėms, kurių masė, ašių apkrova ir/ar gabaritai viršija nustatytus parametrus.
Uzbekistano prezidentas priėmė sprendimą, pagal kurį nuo kitų metų pradžios į šalį be deklaravimo galima bus įvežti, o po to išvežti iš jos 2 tūkstančius dolerių (arba jų ekvivalentą kita valiuta). Taip pat pažymėtina, kad be specialaus leidimo iš Uzbekistano galima bus išvežti 5 tūkstančius dolerių (arba jų ekvivalentą kita valiuta). Vežėjams tai svarbu todėl, kad palengvins jų verslo santykius su šia Centrinės Azijos valstybe, o vairuotojai galės laisviau naudotis asmeniniais pinigais.
Baltarusija preliminariai sutiko kitais metais skirti Lietuvos vežėjams papildomus 9 tūkstančius dvišalių ir tranzitinių leidimų be įvažiavimo mokesčio. Šis susitarimas leistų jiems sutaupyti apie 1,3 mln. eurų. Baltarusijos vežėjams dvišalių leidimų skaičius 2018 m. bus padidintas 15 tūkstančių vienetų, o tranzitinių leidimų skaičius – 5 tūkstančiais vienetų.
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, komentuodamas Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) aktualijas, pareiškė: „Mes turėsime būtinai įvesti, mes susitarėme, aš tikiuosi, ir padarysime – tai elektroninis prekių, kurios gabenamos per mūsų šalių teritorijas, deklaravimas, jų judėjimo stebėjimas. Labai svarbus ir reikalingas dalykas“. Dabar aišku, kodėl Rusijos muitininkai verčia vežėjus pateikinėti elektronines tranzito deklaracijas, nors kol kas tai nėra privaloma.
Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad, žiniasklaidos teigimu, Rusijos transporto ministerija ir Eurazijos ekonominė komisija svarsto elektroninio plombavimo, kuris turėtų padėti geriau stebėti krovinių judėjimą EES teritorijoje, įvedimą. Technine prasme elektronine plomba turėtų tapti užraktas su „elektroninėmis smegenimis“, kuriuose bus saugoma visa būtina informacija apie krovinio siuntėją, gavėją, kelionės maršrutą, krovinio tipą ir t.t. Plombą bus galima nuimti tik tuomet, kai krovinys bus pristatytas į paskirties vietą, nes tik tokiu atveju suveiks automatinė antiblokavimo sistema, ir bus galima atidaryti krovinių skyrių.
„Volvo“ naujovė
„Volvo Trucks“ pristatė naują „Volvo FH“ ir „FM“ sunkvežimių modeliams skirtą akumuliatorių sistemą, kuri užtikrina pakankamą galią visoms kabinos sistemoms ir sumažina prastovų dėl išsikrovusių akumuliatorių riziką. „Vairuotojai džiaugsis komfortu ir geresnėmis poilsio sąlygomis, žinodami, kad neiškraus variklio užvedimui skirtų akumuliatorių, naudodamiesi įvairiais prietaisais kabinoje“, – pažymėjo „Volvo Trucks“ elektros ir elektronikos sistemų vadovas Samuelis Nerdalas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.