Transporto savaitė (gegužės 25 – 31 d.)
Reklamos ir viešųjų ryšių guru sako: „Jei apie tave niekas nežino – tu neegzistuoji“. Praėjusią savaitę transportininkų pasaulyje buvo bent pora įvykių, kuriems ši taisyklė tiko beveik be išlygų.
Taisyklės, kurių niekas nematė
Ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ nariai, susirinkę į kongresą, paskelbė parengę naujas bendrąsias ekspedijavimo taisykles. Šis dokumentas, parengtas remiantis Šiaurės šalių ekspeditorių patirtimi bei teisės aktais, transportininkų pasaulyje žinomas „NSAB 2000“ vardu ir laikomas daugelio kasdienių problemų sprendimo visrakčiu. Kongrese dalyvavę profesionalai puikiai žino, apie ką eina kalba, ir diskutuodami apie perėjimą prie naujųjų taisyklių turėjo tik vieną prašymą – tebūnie tai tiesiog tikslus „NSAB 2000“ vertimas į lietuvių kalbą. Nes jei redaguojant dokumentą prasidės „pageidavimų koncertas“, vėl atsiras painiavos, apibrėžiant visų sistemos grandžių statusą ir tarpusavio santykius, teises, pareigas, atsakomybę, atsivers erdvė nesusipratimams nagrinėjant ginčus, bendraujant su draudikais ir t. t.
Tačiau kaip prie šių ekspedijavimo taisyklių jungtis vežėjams, gamybininkams ir prekybininkams, jei jie naujojo dokumento „pusfabrikačio“ nėra matę? „Linekos“ žmonės, paprašyti pasidalinti taisyklių projektu, sakė kol kas galintys pasiūlyti tik anglišką „NSAB 2000“ versiją. Ar ją tikrai ras laiko ir galimybių studijuoti visi ekspeditorių partneriai? Greičiausiai ne.
Lenkijos pamokos
Praėjusią savaitę Lietuvos vežėjai turėjo progos pavydėti kolegoms lenkams dėl tenykštės valdžios. Tiksliau, jos požiūrio į transportininkus užgriuvusias bėdas, įsiplieskus ekonominiam karui tarp Rusijos ir ES. Nors sprendžiant pagal oficialią statistiką, Lenkijos vežėjai patyrė mažiau nuostolių (per penkis paskutiniuosius 2014-ųjų mėnesius jų „minusas“ siekė maždaug 60 mln. eurų; mūsiškiai skelbė apie negautus 200 mln. eurų pajamų) dirbdami Rytų rinkose nei lietuviai, visgi būtent Varšuvoje sėdintys politikai nusprendė visiems šalies verslininkams, nukentėjusiems nuo Rusijos embargo, skirti 500 mln. zlotų (maždaug 120 mln. eurų) paramą pagal antikriziniame įstatyme numatytus mechanizmus. Transportininkai jau sulaukė detalių instrukcijų, kas į tą paramą gali pretenduoti ir kaip užpildyti paraiškas. Pagalbos sulauks įmonės, kurių pardavimai sumuko ne mažiau kaip 15 proc. per tris mėnesius nuo 2014 metų rugsėjo 6 dienos, lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Lenkijos valdžia subsidijuos darbuotojų atlyginimus, palengvins mokesčių mokėjimo naštą ir finansuos personalo mokymus, taip padėdami išlaikyti darbo vietas. Sprendžiant iš pranešimų Lenkijos žiniasklaidoje, ši programa veikia ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Darbo ir socialinės politikos ministerijos duomenimis, subsidijos vien tik kovo mėnesį padėjo apsaugoti virš 330 darbuotojų nuo atleidimo.
Tuo tarpu „Linavos“ prašymai mūsiškei Vyriausybei išnagrinėti galimybes numatyti laikiną darbo užmokesčio subsidijavimą, taip siekiant sumažinti darbo sutarčių nutraukimą su darbuotojais bei laikinai sustabdyti nutarimo, apibrėžiančio komandiruočių sąnaudų atskaitymą iš pajamų, skaičiavimo taikymą, nukeliavo į šiukšlinę. Atsakymas tradicinis – nes iš valstybės biudžeto subsidijuoti darbo užmokestį galimybių nėra. Ar yra kokių nors kitų galimybių, nėra aišku, nes ir pati „Linava“ pastaruosius mėnesius buvo pernelyg užsiėmusi vidiniais karais.
Investicijos į tolimą ateitį
Kalbant apie Lietuvos valdžios požiūrį į transporto verslą, dėmesį patraukia kitas dalykas. Biurokratai itin noriai leidžia pinigus globaliems projektams, kurių realią naudą – bent jau artimiausiais metais – galima įžvelgti tik naudojant didinamąjį stiklą.
Vienas šviežiausių pavyzdžių – Vilniaus ir Kauno intermodalių (įvairiarūšių) terminalų atidarymas. Teoriškai šie objektai padės „greitai, efektyviai ir pigiai aptarnauti didelius konteinerinių krovinių srautus“, o vienoje vietoje sukoncentruota logistikos veikla „skatins sandėlių ir su jais susijusios infrastruktūros kūrimą, taip pat – multimodalių krovinių paskirstymą į Vakarų ir Rytų rinkas“. Tačiau neoficialiuose pokalbiuose transportininkai pripažįsta, kad bus „labai daug“, jei naujieji terminalai sulauks bent dviejų traukinių per savaitę.
1001 kartą apie sukčius
CargoNews.lt praėjusią detaliai aprašė naują „kriminalą“ – kaip prisidengiant švarią reputaciją turėjusios įmonės vardu vagiami kroviniai. Kadangi šiuokart sukčiai nieko naujo neišrado, mums belieka tik dar kartą priminti, ką daryti, kad neužkibtumėte ant fiktyvių paslaugų teikėjų kabliuko.
Pirma, patikrinkite įmonę cargo.lt krovinių biržoje. Pasidomėkite įmonės statusu, atsiliepimais, istorija – tai bene lengviausias kelias.
Antra, būtinai patikrinkite transporto priemonių privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisus ir įmonės CMR draudimą. www.regitra.lt galite nemokamai patikrinti transporto priemonės duomenis.
Trečia, būkite ypatingai atidūs, jeigu prieš pat krovinio krovimą atsiranda informacija, jog pasikeitė automobilis, vairuotojas arba net kompanija, turėjusi paimti ir gavėjui nugabenti jūsų krovinį. Skirkite papildomai laiko naujos informacijos patikrinimui: gali būti, kad korekcijos atsirado dėl objektyvių priežasčių, bet tikėtina, jog taip siekiama supainioti situaciją.
Ketvirta, jei viešai prieinama nemokama informacija jūsų netenkina, nepagailėkite 20-30 eurų investicijos. Už tokią sumą galite gauti atitinkamų institucijų surinktą informaciją apie jus dominančią Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos ar kitos valstybės įmonę.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.