Transporto savaitė (birželio 5 – 11 d.)
Lietuvos banko makroekonomikos ekspertų skelbiama statistika vežėjų ausims teoriškai turėtų skambėti kaip gražiausia įmanoma muzika: pastaruoju metu eksportas auga beveik po dešimtadalį kiekvieną mėnesį, o dėl didėjančios paklausos, ypač ES ir NVS regionuose, šios tendencijos tik stiprės, todėl tikėtina, kad rasti pelningų užsakymų bus lengviau. Tačiau praktiškai transportininkus kone kasdien pasiekia žinios apie griežtėjančią jų verslo kontrolę, naujus apribojimus ar protekcionistinius Europos senbuvių sprendimus.
Techninė apžiūra – tik namuose
Praėjusią savaitę CargoNews.lt atkreipė dėmesį į lygiai po metų įsigaliosiančią naują Europos Parlemento ir Tarybos priimtą direktyvą 2014/45/ES, reglamentuojančią transporto priemonių ir jų puspriekabių periodinės techninės apžiūros tvarką. Joje be kita ko užfiksuota nuostata jog „kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje registruotos transporto priemonės (…) periodiškai tikrintų tos valstybės narės įgalioti techninės apžiūros centrai“. T. y. prieš dvejus metus Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ bei Susisiekimo ministerijos ir Valstybinė kelių transporto inspekcijos vadovų pasiektas susitarimas su Vokietijos techninės apžiūros sistemos žaidėjais, kad šie priimtų „lietuviškus“ sunkvežimius, taps istorija. Pagal ilgalaikius kontraktus Vakarų Europoje dirbantiems mūsų vežėjams bent kartą per metus teks suplanuoti vizitą namo ir jo metu patikrinti technikos „sveikatą“.
Ar tai didelis rūpestis? Verslininkai yra skaičiavę, kad priklausomai nuo šalies, kurioje sukami maršrutai, kelionė į Lietuvą gali „suvalgyti“ visą darbo savaitę. Turint galvoje, kad efektyviai į darbus „įkinkytas“ vilkikas paprastai per parą uždirba 100-200 eurų, toks žygis – jei važiuojama be krovinio, o tik aplankyti TA centro – iš tiesų gali virsti nevaikiškais nuostoliais. Tačiau pasirūpinus kroviniu, galima ir išlošti, nes Lietuvoje mašinų patikra daugiau nei keturis kartus pigesnė už analogiškas vokiškas procedūras.
Dar vienas svarbus dalykas: kadangi lig šiol visoje Europoje nebuvo unifikuotos TA procedūros ir tai patvirtinančio dokumento, todėl buvo tik laiko klausimas, kada vokiečių išduodamos „indulgencijos“, taps nauju vežėjų galvos skausmu. Kadangi jie „lietuviškai“ technikai nesuteikė oficialios TA apžiūros statuso ir neprisiėmė atsakomybės dėl avarijų, įvykstančių dėl techninių priežasčių, šiuos dalykus perpratę kitų Europos šalių eismo priežiūros pareigūnai pradėjo reikšti pretenzijas ir bausti mūsų vežėjus, kaip neturinčius TA pažymos…
Vienintelė paguoda, kad siūlomomis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisomis ketinama atsisakyti priverstinio transporto priemonės išregistravimo po 180 dienų, neatlikus techninės apžiūros arba neapsidraudus. Deja, vairuotojų nuo baudų tai neapsaugos.
Viso gero vinjetės
Kita pastaruoju metu intensyviai svarstoma naujiena – naudojimosi keliais apmokestinimo tvarkos pakeitimas, pereinant nuo vadinamosios vinječių sistemos, prie atstuminio mokėjimo (kiek kilometrų nuvažiavai, tiek ir moki). Kas kaip konkrečiai keisis kol kas kalbama vengiant tikslių formuluočių, Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos atstovų, visų pirma reikia pakeisti teisinę bazę (kelių mokesčių sistema įtvirtinta įstatymo lygiu, todėl šiuos pakeitimus turės tvirtinti Seimas) bei sukurti informacinę sistemą ir reikiamą infrastruktūrą, todėl realių permainų greičiausiai teks palaukti bent porą metų.
Susisiekimo ministerija planuoja, kad atstuminė kelių mokesčio sistema turi veikti iki 2020 m. I ketvirčio. Sistemos įrengimo kaina priklausys nuo pasirinktos technologijos ir gali svyruoti nuo 83 iki 131 mln. eurų. Didžiausią lėšų dalį sudarys kontrolės įranga keliuose ir IT operacijų centras. Koks bus tikrinimo mechanizmas – šiuo metu yra analizuojamos dvi alternatyvos: palydovine technologija paremti sprendimai ir trumpojo nuotolio radijo bangomis paremta sistema. Įkainis pradžioje bus apie 6 centai už km, tačiau jis turėtų būti kiekvienais metais indeksuojamas ir galėtų kisti.
Beje, tuo pat metu Lietuvoje turėtų pradėti veikti ir sektorinių greičio matuoklių sistema. Kasmet bus įsigyjama po 20–25 komplektus, o pirmuosiuose kelių ruožuose „raminantieji“ radarai atsiras jau šį spalį. Per artimiausius trejus metus kontroliuojamų atkarpų (kiekvienos jų ilgis mažiausiai 3,5 km) skaičius padidės iki 125.
Naujos konkurencijos formos
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie naują „Uber“ sistemos kūrėjų sumanymą – JAV rinkai jie pasiūlė programėlę „Uber Freight“, leidžiančią, esant poreikiui, išsikviesti vilkiką arba sunkvežimį.
„Uber“ tolimųjų reisų vairuotojus įvardina „Amerikos ekonomikos širdimi“, nes jie nuvažiuoja apie 10 proc. viso, amerikiečių per metus įveikiamo, atstumo ir kasmet perveža iki 14 mlrd. tonų krovinių, taip užtikrindami, kad žmonės parduotuvėse visada ras reikiamų prekių.
Kita vertus, augant konkurencijai darbas logistikos srityje darosi vis sudėtingesnis, todėl įmonė nusprendė sukurti paslaugą, kuri leistų klientams patiems susirasti vežėją taip pat lengvai, kaip išsikviesti taksi, o vilkikų vairuotojai galėtų operuoti gaunamais užsakymais.
„Uber“ atstovų teigimu, jų programėlė leidžia greitai atlikti procedūras, kurių realizavimas anksčiau užimdavo keletą valandų ir reikalavo daugybės skambučių. Vairuotojas, kaip ir taksi atveju, gali pasirinkti krovinį pagal savo pajėgumus, gauti apie jį visą informaciją, maršrutą ir tada spręsti ar priimti užsakymą. Įmonė pastebi, kad dirbdamas su jais, vilkiko vairuotojas, nuvežęs vieną krovinį tuoj pat galės ieškoti kito.
Nafta pinga
Vienareikšmiškai gera žinia – dėl OPEC sprendimų didinti naftos gavybą, skalūnų naftos gavybos JAV ir nemažėjančių atsargų pasaulyje smunkanti „juodojo aukso“ kaina.
Naftos kainos liko panašiame lygyje nuo praėjusių metų lapkričio, kai ją išgaunančių šalių kartelis OPEC buvo paskelbęs apie laikiną naftos gavybos įšaldymą. Kainos tarsi bandė kilti, juolab kad kartelis pranešė gavybos įšaldymą pratęsiantis dar 9 mėnesiams. Tačiau naftos kainų kryptis staiga pasisuko į priešingą pusę iškart po JAV energetikos ministerijos paskelbto pranešimo apie padidėjusias oficialias statistines naftos atsargas. Naftos pigimą skatinančių veiksnių nemažėja: JAV skalūnų naftos gavyba toliau auga, šios žaliavos atsargos lieka didelės, o rinkos sunerimusios, kad OPEC pastangų neužtenka kainos netektims kompensuoti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.