Transporto savaitė (birželio 4 – birželio 10 d.)
Lenkija atsisakė ketinimo apriboti įvežamo iš rytų kuro kiekį; bankininkai išsakė atsargius komplimentus smulkiems ir vidutiniams Lietuvos vežėjams; išaiškėjo nepatenkinamos Lietuvos kelių būklės priežastys – valdininkai ir verslininkai vos ne vos spėja pasirašinėti sutartis; „Tesla“, įpratusi laisvai elgtis su pinigais, iššvaisto 40% lėšų vėjais. Apie tai ir ne tik skaitykite naujausioje „Transporto savaitėje“.
Mobilumo paketas“: eilinis kovos raundas – Liuksemburge
Praėjusios savaitės pabaigoje ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje (jis vyko birželio 7-8 d.d. Liuksemburge) eilinį kartą buvo svarstomas ES „Mobilumo paketas“. Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė mūsų šalies poziciją, palaikančią siūlomus kompromisus dėl šio ES kelių transporto sektoriaus ateičiai reikšmingo dokumento. Lietuvos delegacija pabrėžė galimybės komandiravimo dokumentus įforminti elektroniniu būdu, naudojantis elektronine Vidaus rinkos informacine sistema (angl. IMI) bei Elektroninių kelių rinkliavų ir keitimosi informacija sistemos svarbą – Lietuvos atstovų nuomone, šios sistemos gerokai palengvintų vežėjų galimybes verstis profesine veikla. Tačiau kritiškai buvo įvertintas reikalavimas užtikrinti kokybišką vairuotojų poilsį, privaloma tvarka juos apgyvendinant viešbučiuose. Šis reikalavimas galėtų būti keliamas tik tuomet, kai ES šalyse bus sukurta tam tinkama infrastruktūra (specialios poilsiui skirtos aikštelės su poilsiui skirtomis patalpomis, transporto priemonių ir juose esančių krovinių kokybiškos apsaugos priemonės ir t.t.). Siūlyta, kad iki ES bus išplėtotas tokių aikštelių tinklas, vairuotojai galėtų laisvai pasirinkti, kur praleisti kas savaitę privalomą poilsio laiką, vežėjo pasirinkimu toks poilsis nebūtų draudžiamas ir vilkiko kabinoje. Ar taps šis siūlymas realybe, pamatysim.
Posėdyje taip pat buvo svarstomas ir kabotažinių pervežimų liberalizavimo klausimas. Žinant, kaip jautriai į šį momentą reaguoja Vakarų Europos šalių vyriausybė, vargu ar galima tikėtis greitos diskusijos pabaigos.
200 litrų – ne riba
Praėjusią savaitę Lenkijos vyriausybė, dar kartą apsvarsčiusi idėją apriboti įvežamo iš rytų kuro kieki iki 200 litrų, atsisakė šios minties – tiksliau, atidėjo sprendimą iki šių metų trečiojo ketvirčio. Tiesą sakant, siūlymas drastiškai apriboti įvežamo automobilių bakuose kuro kiekį buvo ne tiek vyriausybės, kiek Lenkijos verslininkų iniciatyva, siekiant apsaugoti šalies rinką nuo pigaus baltarusiškos ir rusiško kuro. Ekonomistams paskaičiavus, kad įvedus tokį apribojimą, Lenkijos biudžetas prarastų apie 65-145 mln. JAV dolerių, sprendimas šiuo klausimu buvo atidėtas. Tačiau laikinų pasekmių neišvengta – pasklidus informacijai apie numatomą griežtą apribojimą, vežėjai puolė pildytis kuro atsargas ne tik Baltarusijoje, bet ir Latvijoje (kad, kol galima, galėtų įvažiuoti į Lenkiją su pilnais bakais), dėl to Lenkijos-Baltarusijos ir Lenkijos-Lietuvos pasienyje kurį laiką buvo didžiulės krovininių automobilių eilės.
Kol kas (tikėtina, iki rudens), krovininiai automobiliai, kaip ir anksčiau, galės įvažiuoti į Lenkiją su 600 litrų dyzelinio kuro.
Lietuvos kelius „okupavo“ karto technika
Atėjus vasarai, pagrindiniuose Lietuvos ir Latvijos keliuose padaugėjo karo technikos – mat, Baltijos regione vyksta planinės karinės pratybos. Pratybų plane numatyta perdislokuoti II-ąjį JAV sausumos pajėgų kavalerijos pulką. „Via Baltica“ magistrale iš Vokietijos į Lenkiją ir Lietuvą juda apie 3000 kariškių ir 1500 vienetų įvairios karo technikos. Didžiausias kariuomenės srautas juda per Kalvarijų PKP, kiek mažesnis – per Lazdijų PKP.
Artimiausią savaitgalį patariama vengti važiuoti šiomis kryptimis nakties metu, nes kariškiai daugiausia juda naktį. Susisiekimo ministerija perspėja, kad transporto įmonės turi būti pasiruošusios tam, kad kelionės Kalvarijų ir Lazdijų kryptimis gali trukti ilgiau, nei įprastai.
Labiau apsimoka turėti 10, bet ne 100 automobilių?
Visiems žinoma, jog draudikai turi savo „žaidimo taisykles“. Jų manymu, solidus vežėjas yra tas, kuris turi ne mažiau 100 vilkikų. Tačiau finansų ekspertai priėjo išvados, kad transporto įmonės turimų „galvų skaičius“ nėra pagrindinis vežėjo stabilumo ir patikimumo kriterijus.
Pasak žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų, kuriuose cituojama „Creditinfo“ ataskaita, įmonių stabilumą reikia vertinti pagal joms priklausančios nuosavybės ir turto santykį. Šiuo požiūriu patraukliau atrodo smulkūs ir vidutiniai vežėjai. Ekspertų skaičiavimais, transporto įmonėse, kurios turi 4-10 vilkikų, šis santykis praėjusiais metais paaugo nuo 48% iki 54%. Tai rodo, jog įmonės savininkas investuoja į įmonės plėtrą daugiau asmeninių, nei skolintų lėšų. Bankų ir kredito įmonių nuomone, tai geras ženklas – kuo mažiau į įmonės plėtrą investuojama skolintų lėšų, tuo lengviau įmonė tvarkosi su rinkos „kaprizais“. Stiprėjantis šio segmento įmonių imunitetas stebimas ir vertinant lizingo mokesčių koeficientą (pernai jis ūgtelėjo nuo 1,5 iki 1,75). Bankai tvirtina, jog auga ir įmonių sąskaitose turimos piniginės lėšos, tačiau santaupų rezervas vis dar nėra pakankamas – ištikus krizei, jis greitai baigtųsi.
Lietuvoje išduodami vairuotojų pažymėjimai bus pripažįstami dar 54 valstybėse
Susisiekimo ministerijai pagaliau pavyko įtikinti kitus vyriausybės kolegas, jog atėjo metas ratifikuoti 1949 metais Ženevoje priimtą Kelių eismo konvenciją. Iki šiol Lietuva laikėsi 1968 m. Vienoje priimtos konvencijos. Lietuvai prisijungus prie Ženevos konvencijos, lietuviški vairuotojų pažymėjimai būtų pripažįstami dar 54 pasaulio valstybėse – taip pat ir JAV, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Tailande ir t.t. Planuojama, kad pasirengimas įgyvendinti Ženevos konvencijos nuostatas turėtų užtrukti iki vienerių metų.
Šiuo metu lietuviškas vairuotojo pažymėjimas galioja tik ES, Europos ekonominei erdvei (EES) priklausančiose valstybėse ir 76-ose prie Vienos Kelių eismo konvencijos prisijungusiose valstybėse.
Naujų kelių statybos programoje – senosios biurokratinės kliūtys
Praėjusią savaitę Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atskleidė prastos kelių kokybės priežastį. Pasak V. Sutkaus, iki gegužės pabaigos buvo pasirašytas tik penktadalis numatytų sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo. Įmonės negali planuotis darbų apimčių, projektavimą yra priverstos vykdyti vasarą, darbus pradėti rudenį, dėl to keliai būna prastos kokybės. Ir taip kasmet, nes kelių finansavimo programos faktiškai planuojamos tik metams.
„Matome, kad nėra ilgalaikės ir detalios Kelių priežiūros ir plėtros programos. Faktiškai planuojama metams į priekį, dokumentacija viešiesiems pirkimams ruošiama tik numačius tų metų programą. Sutarčių pasirašymas nusikelia į vasarą, tada vyksta projektavimo darbai, tad darbai prasideda tik rudenį, prasideda šalčiai, viskas lemia prastą kelių kokybę, visi skundžiasi“, – problemas vardijo V. Sutkus.
„Tesla“ irgi turi savų nuodėmių – 40% akumuliatorių neveikia
Panašu, jog „Tesla“, inovacijoms ir gamybai išleidžianti sunkiai įsivaizduojamus pinigus, tiesiog švaisto juos veltui. Kaip teigia „Business Insider“, apie 40 % baterijų ir kitų automobilio elementų, pagamintų „Tesla“ gigafabrike Nevadoje, turi būti arba išmetami, arba perdirbami, prieš juos siunčiant į „Teslos“ gamyklą Fremonte, Kalifornijoje, kur gaminamas „Model 3“. Kaip rodo įmonės šių metų I-ojo ketvirčio dokumentai, iš 2,5 tūkst. elementų tūkstantis yra netinkamas naudojimui. Pusė netinkamų detalių yra perdaromos, dar pusė tampa tiesiog atliekomis. Šiemet tokioms „medžiagoms į laužą“ įmonė jau išleido 150 mln. dolerių. Į šį skaičių neįtraukta visa tų netinkamų detalių sukūrimo kaina ( yra energijos išlaidos, darbo valandos kaina ir pan.). Pati „Tesla“ pripažino, kad 150 mln. dolerių nėra tiksli suma.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.