Transporto savaitė (birželio 26 – liepos 2 d.)
Logistikos verslo praktikai pastarąją savaitę kone kasdien sprendė kardinaliai priešingus, tačiau dėl to nė trupučio ne lengvesnius, uždavinius: vieną dieną svilina bemaž 30 laipsnių karštis, o kitą –kaip iš kibiro lietus pilantis lietus paskandina atskiras tarptautinių magistralių atkarpas. Vieni gamtos kaprizai grasina sugadinti techniką, kiti – padarius net ir nedidelę klaidą pildant CMR važtaraščius – gali peraugti į brangiai kainuojančius teisminius ginčus. CargoNews.lt dalinasi specialistų įžvalgomis, kaip elgtis susidūrus su panašiomis problemomis.
Hidrosmūgio rizika
Oficialus stichinės nelaimės riboženklis – 50 mm kritulių per 12 valandų. Vilnių paskandinusi liūtis truko gal keturis kartus trumpiau, o iki oficialaus „stichijos“ lygio pritrūko vos 1 mm. Tačiau to per akis pakako potvyniui ne tik tradicinėse sostinės automobilių „maudymvietėse“, susiformuojančiuose keliose žemesnėse greito eismo gatvėse, bet ir prieš gerą pusmetį atidarytame pietvakariniame aplinkkelyje.
Kiek vandens vonios pavojingos vilkikams? Bene vienintelis universalus atsakymas – priklauso nuo to, kur sumontuota konkrečios mašinos oro paėmimo anga. Jei ji iškelta už kabinos nugaros iki pat stogo viršaus, tikimybė gauti hidrosmūgį (t. y. vandeniui patekti į veikiančio variklio cilindrus) yra minimali. Jei oras varikliui siurbiamas žemesniuose taškuose ar jei ortakis kiauras, juokauti su kelią pastojusiomis brastomis reikėtų labai atsargiai. Tokios išbandymai gali rimtai pakenkti stabdžių sistemai, guoliams, reduktoriui ir kai kuriems kitiems agregatams Prieš vandens kliūtį patariama įsijungti kuo žemesnę pavarą ir laikant aukštesnes variklio apsukas važiuoti nesustojant, bet ir pernelyg neskubant. Jei važiuodami nežinomu keliu per didelę balą matote, kad ji gilėja geriausia įjungti atbulinę pavarą, išvažiuoti iš vandens ir ieškoti kito kelio. Stovėti vandenyje rekomenduojama kiek įmanoma trumpiau, nes tokia aplinka nepriduoda „sveikatos“ nei ašims, nei reduktoriui.
Kova su karščiu
Vasarą tradiciškai daugiau rūpesčių kyla dirbantiems su vadinamaisiais temperatūriniais kroviniais. CargoNews.lt praėjusią savaitę atkreipė dėmesį į dar tik besiformuojančią teismų praktiką, kai dėl kelionės metu pageidaujamo ir faktiškai pasiekiamo temperatūrinio režimo susiginčija tam tikrų prekių gamintojai-siuntėjai, vežėjai ir prekių gavėjai.
Lietuvos Aukščiausias Teismas neseniai išnagrinėjo situaciją ir paskelbė nutartį, kurią išvertus iš teisininkų leksikos reiktų suprasti taip: nežymus nuokrypis nuo temperatūrinio režimo nebūtinai reiškia krovinio sugadinimą, o važtaraštyje nurodytas temperatūros režimas – ne visuomet sutampa su būtinu, gamintojo nustatytu režimu. Advokatė Reda Aleksynaitė atkreipė dėmesį, jog ne visuomet CMR važtaraštyje arba vežimo sutartyje vežėjui nurodytas temperatūros režimas atitinka produktų gamintojo nustatytą temperatūros režimą. Logistikos grandinėje pakraunant ir perkraunant krovinius, pildant dokumentus dalyvauja nemažai įmonių – ekspeditorių, vežėjų, siuntėjo atstovų ir t.t., todėl galimi atvejai, kai važtaraštyje nurodytas temperatūros režimas nebeatitinka gamintojo reikalaujamo režimo.
Svarbu žinoti ir tai, kad drauge su maisto produktais gali keliauti netgi tam tikri kroviniai, pagal ADR susitarimą klasifikuojami kaip „pavojingi“. Svarbu, kad jie būtų tinkamai supakuoti ir buvo efektyviai atskirti, taip eliminuojant bet kokią taršios grėsmę.
„Rail Baltica“ susitarimas ratifikuotas
Praėjusi savaitė svarbi ir tuo, kad pagaliau visų Baltijos šalyse įstatymų leidėjai ratifikavo europinės vėžės geležinkelio „ Rail Baltica“ tarpvyriausybinę sutartį. T. y. panaikino paskutinius formalius trukdžius vienam svarbiausių logistikos projektų realizuoti.
Nutiesus „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kurio ilgis bus 700 kilometrų, kelionė iš Vilniaus į Taliną truks 4 val. 28 min., o iki Rygos – 2 val. 28 min. Viso projekto įgyvendinimas kainuos apie 5,8 mlrd. eurų. Projektą numatoma pabaigti iki 2026 metų.
Europinės vėžės geležinkelis neabejotinai turės įtakos ir krovinių gabenimui sunkvežimiams: dalis jų greičiausiai „perlips“ ant bėgių, tačiau distribucinių darbų – padaugės.
Testuojami savavaldžiai autobusai
Autonominių transporto priemonių sprendimai skinasi kelią ne tik į lengvųjų automobilių segmentą, bet ir į komercinį transportą. „Scania“ paskelbė apie savo eksperimentus su autonominiu viešuoju transportu – autobusas be vairuotojo jau kuris laikas rieda šios kompanijos bandymų poligone.
Autonominiai autobusai ne tik stebi imituojamą eismo situaciją ir priima sprendimus. Į jų planavimo sistemą įvesti atvykimo ir išvykimo iš stotelių laikai, tad savarankiškai riedantį autobusą valdanti elektronika koreguoja optimalų kelionės greitį ir pagal tvarkaraštį. Stotelėse autobuse sumontuotos monitoringo sistemos išleidžia ir sulaipina keleivius.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.