Transporto savaitė (birželio 20-26 d.)
Britų „dovana“ Joninių naktį nustelbia viską, kas vyko praėjusią savaitę. Tačiau dabar, kaip ir prieš savaitę, vargu ar kas gali aiškiai pasakyti, kaip savo artimiausią ateitį planuotis tiems, ką „Brexit“ rezultatai tiesiogiai liečia. Britai visam pasauliui suteikė gerą progą prisėsti (iš netikėtumo) ir iš naujo apgalvoti tai, kas seniai atrodė aišku.
Dar praėjusią savaitę kalbinti „Linavos“ atstovai sakėsi esą užsiėmę „Prancūzijos reikalais“. Faktas: ši šalis mūsų transportininkams yra ypatingai svarbi ir kelianti ypatingai daug rūpesčių. Šiandien „Anglų reikalai“ atrodo ne mažiau svarbūs.
„Brexit“: kas toliau?
Susidaro įspūdis, kad tolimesnį įvykių scenarijų prognozuoti galėtų aiškiaregiai, bet ne politikai ar ekonomistai. Niekas dabar nekalba apie geras perspektyvas. Svaro kursas per naktį krito į istorines žemumas, kartu nusitempdamas rublį, žemyn patraukdamas švedų, norvegų, šveicarų valiutas ir eurą. Kaip visada, čia yra ir išlošusiųjų. Šįkart tai – JAV doleris ir japonų jena. Galima pridurti, kad pirmadienio rytą svaras pasitiko dar vienu kurso nuopuoliu. Ir niekas negalės jums garantuoti kad daugiau tai nepasikartos!
Artimiausioje perspektyvoje daug neaiškumo suteikia keli faktai. Visų pirma – šis referendumas yra tik patariamojo pobūdžio. Antra – jo iniciatoriai jau sako, kad „gal nereikia skubėti pradėti derybų su ES“, o tai yra signalas apie jų perpildytas kelnes ir rodo, kad laivas ima dreifuoti. Trečia – škotai turi galimybę užkirsti kelią išstojimui iš ES ir, atrodo, šįkart ši tauta išnaudos galimybę parodyti savo gebėjimus. Škotai į savo rankas gali paimti šimtmečius gyvavusios imperijos likimą. Ketvirta – JK jau renkami parašai naujam referendumui. Skelbiama, kad pirmadienio rytą jau buvo surinkti trys milijonai parašų, o tai gerokai viršija reikalaujamą minimumą naujam referendumui surengti. Taigi, yra daugybė ženklų, kad „Brexit“ scenarijus gali keistis.
Kaip elgtis įmonėms, kurioms Jungtinė Karalystė yra svarbus verslo partneris? – Kol kas visi apžvalgininkai sutartinai tvirtina, kad ekonominiuose santykiuose jokių esminių pokyčių neturėtų būti. Mažiausiai dvejus metus, kol turi vykti derybos su ES, JK galios ES teisė, o galutinis atsiskyrimo terminas iš viso atrodo paskendęs migloje. Nekelia abejonių tai, kad visiems teks labai atsargiai vertinti svaro kursą. Ir labai domėtis JK politine bei ekonomine situacija. Jungtinė Karalystė dabar gali pateikti ne vieną nemalonų siurprizą, bet ji išliks ekonomiškai pajėgia valstybe.
Prancūziški komandiravimo sertifikatai ir transporto infrastruktūros Lietuvoje plėtra
Prancūzijoje dirbantiems vežėjams svarbiausia praėjusios savaitės žinia – Prancūzijos atsakingos institucijos paskelbė komandiravimo sertifikatus, kurie bus reikalingi nuo liepos 1 d., kuomet įsigalios naujasis įstatymas (Loi Macron), kuris reglamentuos komandiruojamų darbuotojų darbo užmokestį ir reikiamų dokumentų pateikimo tvarką.
Lietuvoje kalbama apie svarbiausių transporto infrastruktūros objektų plėtrą. Ir šios kalbos skamba optimistiškai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija planuoja giliavandenio uosto plėtrą, nes dabartinis pajėgumas, nesikeičiant tendencijoms, po dešimties metų gali būti nepakankamas.
Dabar siūlomi tiek išorinio uosto, tiek pietinio uosto plėtros variantai. Skelbiama, kad tolesnė uosto plėtra susijusi ir su „Klaipėdos naftos“, „Klasco“ ir kitų įmonių perspektyvomis.
Birželio 21 d. pasirašyta bendra Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir projekto koordinatorės C. Trautmann deklaracija dėl „Rail Balticos“ įgyvendinimo. Briuselis skirs pinigų geležinkelio atkarpai Lietuvoje tiesti, tačiau tik tuo atveju, jei Lietuva įgyvendins visas jai keliamas sąlygas.
Tarp pagrindinių sąlygų minima efektyvi Europos geležinkelio eismo valdymo sistema, susitarimas su pagrindiniais projekto partneriais ir bendros įmonės „RB Rail“ valdymas. Jau anksčiau Europos Komisija patvirtino, kad Lietuvai yra numačiusi skirti 191 milijoną eurų, nors Lietuva prašė šiek tiek daugiau.
Pernai rudenį užbaigto projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo vertė – 364,5 mln. eurų. Už juos 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Lietuvos vyriausybė ir toliau siekia su europinio standarto vėže pasiekti Vilnių, o Briuselis tam ir toliau nepritaria. Tačiau pats „Rail Baltica“ projektas po truputį juda pirmyn.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.