Transporto savaitė (balandžio 9 – balandžio 15 d.)
Vokietiojos Darbo teismas stojo čekų vairuotojo pusėn –precedentas gali išbalansuoti Rytų Europos darbo rinką; antialkoholiniai variklio užraktai (AVU) taps būtini tiems, kas bus pagautas prie vairo neblaivus; komandiruotpinigių tarifų svarstymas ir tvirtinimas įstrigo Europos Parlamente kartu su „Mobilumo paketu-2“. Apie tai ir ne tik skaitykite mūsų tradicinėje „Transporto savaitėje“.
Čekų vairuotojo sukeltas precedentas: kas mums įprasta, vokiečiui kelia nuostabą
Praėjusią savaitę mes aprašėme precedento neturinį atvejį, kai čekų vairuotojas iškėlė bylą savo darbdaviui Vokietijoje už nepilnai išmokėtą atlyginimą. Rytų Europos vežėjams tai gali būti rimtas signalas, nes po šio precedento bet kuris Lietuvos vairuotojas yra potencialus ieškovas panašioje byloje. Istorijos esmė tokia: čekų vairuotojas vardu Jirži Gabrhel (Jiří Gabrhel) subrangos pagrindais dirbo Vokietijoje ( „Deutshe Post“ užsakymu išvežiojo pašto siuntas). Jam už tai buvo mokamas bazinis 450 eurų atlyginimas, nors, kaip vėliau paaiškėjo, jam už 40 valandų darbo savaitę priklausė 1500 eurų. Čekų vairuotojas nusprendė ieškoti teisybės teisme – profsąjungų teisininkų padedamas kreipėsi į Bonos Darbo ginčų teismą ir laimėjo bylą.
Vairuotojo advokatai atkreipė dėmesį į tai, jog 20-asis Įstatymo dėl minimalaus atluginimo (MiLog) straipsnis taikomas visiems darbdaviams, kurių darbuotojai dirba Vokietijoje – nepriklausomai nuo to, kurioje ES valstybėje yra registruota darbdavio įmonė. Apdairusis vairuotojas pateikė teismui visus dokumentus (netgi įrodančius, kada ir kiek kartų jis kirto Vokietijos sieną), todėl teismas palaikė vairuotojo pusę.
Šioje istorijoje pažymėtina Jungtinės paslaugų sektoriaus darbuotojų profsąjungos (verdi.de) pozicija. Profsąjungos teisininkai buvo nustebinti, kaip vairuotojo darbdavys (čekų įmonė) galėjo mokėti darbuotojui viso labo 450 eurų, kai jam priklauso 1500 eurų. Kur dingdavo kiti pinigai? Profsąjungų atstovų teigimu, darbdavys juos nurašydavo maisto ir pragyvenimo išlaidoms, ir tokiu būdu „taupė“ mokesčius ir socialines išmokas. Vairuotojo atveju tai reiškė, kad jis uždirbdavo tik būdamas reise, o atostogų ir ligos atveju negaudavo jokių išmokų. Vokietijos teisininkai traktavo tai kaip neteisėtą socialinių teisių, numatytų ES direktyvoje Nr. ES 96/71, pažeidimą.
Po šios precendento teisinių paslaugų biurus užplūdo kitų užsienio įmonių vairuotojų prašymai ir skundai. Pasirodo, tokių, kaip Jirži Grabhel, Vokietijoje yra ne vienas.
Antialkoholiniai variklio užraktai: kol kas rekomenduojami, bet greitai bus privalomi
Technikos stebuklas – antialkoholinis variklio užraktas (AVU) – galėtų išspręsti neblaivių vairuotojų problemą, vaizdžiai tariant, vienu raktelio suktelėjimu. Lietuvoje ši naujovė kol kas naudojamas tik mokykliniuose autobusuose, priklausančiuose savivaldybių ir valstybės įstaigoms. Tačiau Susisiekimo ministerija jau parengė visus Saugaus eismo įstatymo pakeitimus, ir artimiausiu metu Lietuvos vairuotojai turėtų sulaukti dar vienos kovos su mėgėjais pakelti stikliuką priemonės. AVU turės būti montuojami ir į krovininius automobilius, kurių vairuotojai nesilaikė blaivumo reikalavimų.
Kaip teigiama įstatymo pataisose, AVU bus montuojami tuose automobiliuose, kurių vairuotojai bent sykį buvo sulaikyti neblaivūs. Tiksliau, prasižengęs vairuotojas galės rinktis – mokėti 2000 eurų baudą ir netekti vairuotojo pažymėjimo keleriems metams, arba savo lėšomis sumontuoti AVU ir važinėti tokia transporto priemones nuo vienerių iki dvejų metų (privalomai perlaikant vairavimo egzaminą ir pažymint savo automobilį skiriamuoju ženklu „69“). Pastaroji galimybės yra finansiškai patrauklesnė. Iki šiol galiojančiuose įstatymuose tokios pasirinkimo galimybės nebuvo.
Vežėjams, kurių vairuotojai nėra prasižengę, rekomenduojama montuoti AVU savanoriškai savo lėšomis. Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad įsidiegus AVU savanoriškai, prietaisų nereikės sertifikuoti (taip vežėjai sutaupys pinigus ir laiką), tuo tarpu visiems kitiems teks įsigyti tik Metrologijos tarnybos sertifikuotą ir kalibruotą AVU. Kita vertus, kaip teigia ministerijos specialistai, jei AVU yra sertifikuotas ir kalibruotas, tai darbdaviui palengvintų teisinius ginčus su vairuotojais, jei tokie kiltų.
AVU veikimo principas labai paprastas: sėdęs į automobilį vairuotojas į jį papučia, įranga fiksuoja, kad asmuo blaivus, ir tada automobilio variklis užvedamas įprastu būdu. Jei vairuotojas bus apsvaigęs nuo alkoholio, automobilis iš vietos nepajudės.
Komandiruotpinigių tarifai įsigalios ne anksčiau, nei bus priimtas „Mobilumo paketas-2“
Europos Parlamento ir Europos Komisijos ginčai dėl griežtesnių tarptautinių pervežimų apribojimų baigėsi tuo, kad priimtas „Mobilumo paketas“ bus koreguojamas. Iš esmės tai reiškia, kad korekcijos ir naujų taisyklių priėmimas atidedamas neribotam laikui. Viena vertus, vežėjams tai gera žinia, nes kartu su paketo priėmimu atidedamas ir reikalavimas mokėti tokio dydžio komandiruotpinigius, kokie priklauso vairuotojui dirbant tam tikroje valstybėje. Kita vertus, tarptautinių pervežimų verslas vėl atsiduria „aklojoje zonoje“, nes niekam neaiškios „žaidimo taisyklės“ ir perspektyvos.
Lietuvos vežėjai kartu su kolegomis iš kitų periferinių ES šalių vis dar tikisi apginti savo teises nelygioje konkurencinėje kovoje su didžiųjų ES šalių vežėjais.
„Linava“: švęsti praėjusių metų pergales per anksti
„Tarptautinių pervežimų rinkoje mes tebesame konkurencingi, tačiau ne tiek, kad galėtume džiaugtis svaiginančiomis pergalėmis“. Panašiais žodžiais „Linavos“ vadovai įvertino Lietuvos Banko ir Susisiekimo ministerijos pateiktą ataskaitą apie Lietuvos transporto paslaugų sektoriaus 2017 metų veiklos rezultatus. Ataskaitos rezultatai rodo, kad praėjusiais metais Lietuvos transporto paslaugų eksportas išaugo ketvirtadaliu ir siekė beveik 5 mlrd eurų. „Krovinių pervežimų ir įmonių apyvartos augimas džiugina, tačiau tai tik pusė situacijos vaizdo, kita pusė – verslo sąnaudos, kurios pastaraisiais metais smarkiai didėjo. Taip pat labai rimti iššūkiai tiek Europos Vakaruose, tiek Rytuose“, – teigia „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
„Tam, kad Lietuvos vežėjai galėtų sėkmingai konkuruotis su vokiečiais ir prancūzais, mums reikėjo atnaujinti kone visą transporto parką ir reaguoti į visas Europos krovinių pervežimo rinkos tendencijas ir pokyčius“, – sako asociacijos vadovas. Ši ekonomikos sritis labai dinamiška, ji iš karto reaguoja į bet kokius ES vykstančius pokyčius (20% pabrangusį kurą, nuolatos brangstantį draudimą, minimalaus atlyginimo reikalavimus ir t.t.). Pasak E. Mikėno, tikroji situacija paaiškės gegužės mėnesį, kai transporto įmonės pateiks savo balanso duomenis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.