Transporto savaitė (balandžio 13 -19 d.)
Ne paslaptis, kad absoliuti dauguma samdomą darbą dirbančių žmonių įsivaizduoja esą vežėjų verslas yra primityvus ir paprastas kaip bandelė „Trys kapeikos“: tereikia nusipirkti „fūrą“, susirasti krovinį ir jį nugabenus gavėjui – pradėti žarstyti milijonus. Praėjusią savaitę CargoNews.lt palietė viso labo keletą temų, į kurias pradėjus gilintis tokie stereotipai subyra kaip kortų namelis. Štai keletas pavyzdžių.
ADR rebusai
Kaip žinia, kas dvejus metus yra peržiūrima arba atnaujinam Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) taisyklės. 2015-ųjų redakcija oficialiai galioja jau nuo šių metų sausio 1-osios, o visas naujienas (jų aprašymas užima maždaug 150 puslapių) būtina pradėti taikyti kasdienybėje iki liepos 1-osios. Deja, kol kas ne tik nėra dokumento vertimo į lietuvių kalbą, bet ir nėra ištaisytos klaidos lietuvių kalba išleistoje ADR 2013-ųjų knygoje, nors į jas specialistai dėmesį atkreipė iškart, kai tik dokumentas pasirodė.
„Linavos“ mokymo centro specialistai, surengę naujienų pristatymą vežėjams pripažino, kad teisės aktų trūkumas ir vėlavimas laikomas beveik normalia praktika. Dar daugiau – kai kurie ADR taikymo praktikoje pavyzdžiai verčia rimtai suabejoti, ar už šiuos dalykus atsakingi veikėjai tikrai yra sveiko proto. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad prie sostinėje centre, po Seimo rūmais esančio tunelio vienoje pusėje kabo raudonas ženklas, o kitoje – geltonas. T. y. tą pačią kelio atkarpą įveikiant iš skirtingų pusių galioja skirtingi apribojimai.
Panašu, kad kai kurios institucijos, turinčios patvirtinti įvairių mechanizmų ar įrangos tinkamumą pavojingiems kroviniams vežti, kol kas nėra pasirengusios šios funkcijos atlikti. Žinoma, ši „smulkmena“ nieko nekeičia – vežėjai vis vien privalo laikytis visų ADR taisyklių punktų.
Tarptautinio lygio nesusikalbėjimas
Apie sudėtingus santykius su šalių, kurių keliais tenka keliauti mūsų vežėjams, valdžios pareigūnais praėjusią savaitę buvo kalbama Rygoje. Čia vyko Baltijos šalių Kelių transporto ekspertų posėdis, kuriame dalyvavo Latvijos, Estijos ir Lietuvos Transporto ministerijų, transporto inspekcijų bei vežėjų asociacijų ekspertai. Posėdžio metu be kita ko narstyti naujausi Rusijos Federacijos ir Muitų Sąjungos teisės aktų pakeitimai, reglamentuojantys vežimų rūšies nustatymą ir kelionės leidimų naudojimo tvarką, turintys įtaką Baltijos šalių rinkai ir kelių transporto vežėjams. Deja, kol kas klausimų yra gerokai daugiau nei atsakymų. , todėl visiems Baltijos šalių vežėjams rekomenduojama susilaikyti nuo krovinių vežimo tarp Muitų Sąjungos šalių, nes rizika gauti baudų ar net prarasti transporto priemonę yra velniškai didelė. Patariama sulaukti Muitų Sąjungos muitinės kodekso pakeitimų, kurie panaikintų takoskyrą su tarptautinės transporto teisės reikalavimais.
Apie šiuos dalykus buvo klabama ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje vykusių konsultacijų, su Baltarusijos valdžios atstovais metu. Nepaisant Tarpvalstybinių susitarimų už pervežimus tarp Muitų sąjungos valstybių, tokiems gabenimams Baltarusijos pareigūnai iki šiol taiko „vidinių pervežimų“ statusą ir laiko juos Muitų Sąjungos Muitinės kodekso 344 straipsnio pažeidimu. Už tai kaimyninės šalies teismai konfiskuoja transporto priemonę ir reikalauja susimokėti įvežimo muitus bei mokesčius.
Techninių apžiūrų problema
Tačiau bendros kalbos vežėjams nepavyksta rasti ne tik su Rytų kaimynais, bet ir su savais įstatymų leidėjais. Pernai įsigaliojus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, dėl kurių buvo masiškai išregistruojamos transporto priemonės, kurių techninė apžiūra neatlikta Lietuvoje, vežėjai pasiūlė tinkama pripažinti galiojančia bet kurioje Europos ekonominės erdvės šalyse atliktą „lietuviškų“ vilkikų ir priekabų techninę apžiūrą. Ministrų kabinetas tokia idėjai jau pritarė, tačiau norint šią tvarką įteisinti, reikia gauti Seimo „palaiminimą“. Praėjusią savaitę tai padaryti pabandė „Linavos“ sekretorius transporto politikai Gintautas Ramaslauskas, problemos esmę išdėstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams. Po šio žygio tikimasi, kad komitetas atitinkamoms įstatymo pataisoms pritars ir projektas pateks į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Optimistinė prognozė – vežėjams aktualus pakeitimas įsigalios jau nuo 2015-ųjų liepos 1 dienos.
Nauja teismų praktika
CargoNews.lt rekomenduoja atkreipti dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) neseniai priimtą nutartį, kuri praplečia CMR konvencijos draudiminės apsaugos ribas. LAT sprendimo prireikė susiklosčius įvykiui, kurio metu buvo sugadintas krovinys. Vežėjas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Draudimo sutartyje buvo nurodytos konkrečios transporto priemonės – sunkvežimiai. Krovinys buvo sugadintas, kai terminale buvo palikta tik puspriekabė (be sunkvežimio) ir draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką, nes puspriekabė nebuvo įtraukta į draudžiamų transporto priemonių sąrašą. Nagrinėjant šį ginčą LAT paskelbė, kad draudimo apsauga taikoma nepriklausomai nuo to, ar krovinys transportuojamas kitos rūšies transportu su prikabinta puspriekabe, ar be jos. LAT teigimu „vežimo“ samprata orientuota ne į krovinio vežimo fizinį procesą, o į krovinio buvimą vežėjo žinioje.
Degalų taupymo būdai
Praėjusią savaitę vežėjų bendruomenė diskutavo, kaip apsisaugoti nuo kuro pereikvojimo. Tradiciškai tokios pobūdžio nuostoliai subujoja, kai kuro kortelę su PIN kodais patenka į trečiųjų asmenų rankas arba kai vairuotojas elgiasi nesąžiningai. Siekiant išvengti panašių bėdų rekomenduojama naudotis degalų tiekėjų programomis, padedančiomis prevenciškai valdyti/kontroliuoti degalų pirkimus. Transporto įmonės turėtų pasirašyti materialinės atsakomybės sutartis su vairuotojais (pastarieji privalo laikyti PIN kodus atskirai nuo kortelės). Be to, pravartu maksimaliai sumažinti esamų kuro kortelių limitus iki įmonės leistinų normų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.