Transporto ir logistikos sektoriaus tendencijos šiems metams: lengva nebus (PAPILDYTA APIE BANKROTUS)
Lietuvos logistikos ir transporto sektorius 2025-aisiais susidurs su augimo siekiais ir būtinybe prisitaikyti prie sudėtingų rinkos sąlygų. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atliktas tyrimas atskleidžia, jog tvarumo, skaitmenizacijos ir ekonominių veiksnių darna tampa pagrindiniu sektoriaus prioritetu. Vis dėlto įmonės susiduria su esminėmis dilemomis – kaip suderinti investicijas į inovacijas su kasdienių veiklų efektyvumu bei išlaikyti konkurencinį pranašumą sudėtingoje rinkos situacijoje.
Europos ekonomika stagnuoja, o geopolitiniai iššūkiai dar labiau aštrina situaciją. Vien skaitmenizacija ar maršrutų optimizavimas problemų neišspręs. Norint išlikti, sektoriui reikės daugiau nei pavienių inovacijų – būtinos sisteminės permainos. Ar Lietuvos logistikos sektorius pasiruošęs drąsiems žingsniams, kurie gali lemti ne tik jo išlikimą, bet ir konkurencinį pranašumą Europoje?
Tvarumas: pirmieji žingsniai ir iššūkiai
TIA apklausos duomenimis, 2024 m. tik 12 proc. įmonių pradėjo naudoti alternatyvius degalus, o 47 proc. investavo į mažiau taršias transporto priemones. Tačiau šie skaičiai atspindi daugiau pavienes iniciatyvas nei sisteminį progresą. Anot Rasmos Saulės, įmonės „HRX“ vadovės, pagrindinės kliūtys slypi finansiniuose ir reguliaciniuose barjeruose.
„Kad įmonės sėkmingai diegtų naujas technologijas, reikalingi aiškūs ir stabilūs reglamentai bei didesnė finansinė parama pereinamuoju laikotarpiu“, – sako ji.
Tvarumas transporto sektoriuje neapsiriboja vien tik alternatyviais degalais ar naujomis transporto priemonėmis.
„Įmonės gali reikšmingai sumažinti CO2 emisijas investuodamos į maršrutų optimizavimą, aerodinamikos sprendimus ar ekonominio vairavimo mokymus. Tai dažnai yra praktiški ir greitai įgyvendinami sprendimai, kuriems nereikia sudėtingų technologijų“, – teigia R. Saulė. Jos nuomone, tvarumo progresas reikalauja platesnio požiūrio, kuris apimtų tiek inovatyvias technologijas, tiek paprastesnes, tačiau efektyvias priemones.
Didelę įtaką turi ir rinkos inercija. Net 32 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad jų klientai nėra pasirengę mokėti už tvaresnius sprendimus. Pasak R. Saulės, didžiosios tarptautinės kompanijos, kurios privalo rengti tvarumo ataskaitas, jau pradeda vertinti tvarumą ir net šiek tiek už tai primokėti. Tačiau dauguma klientų vis dar nesupranta šios pridėtinės vertės arba nenori prisiimti papildomų kaštų.
Apklausa parodė, kad šiuo metu tik 27 proc. įmonių pasiruošusios teikti tvarumo ataskaitas, tačiau ši dalis, pasak R. Saulės, turėtų augti.
„Šiandien daugelis įmonių dar tik mokosi, kaip tinkamai parengti tvarumo ataskaitas, tačiau vis dažniau pasitelkiami tarptautiniai standartai, vykdomi mokymai ir samdomi ekspertai. Tai aiškiai rodo augančią kompetenciją šioje srityje“, – teigia „HRX“ vadovė.
Jos nuomone, prievolė laikytis tarptautinių standartų ilgainiui įves aiškias gaires, kurios padės įmonėms sklandžiau prisitaikyti ir efektyviau valdyti procesus. Tačiau šis progresas neatsiejamas nuo valstybės paramos ir gerai apibrėžtų reguliacijų, kurios užtikrintų stabilumą pereinamuoju laikotarpiu.
Lėtėjanti ekonomika – nauja realybė logistikos įmonėms
Europos ekonomikos lėtėjimas jau dabar kelia didelius iššūkius Lietuvos logistikos sektoriui. Paklausa mažėja, o pervežimų skaičius traukiasi.
„Pervežimų skaičius yra šiek tiek mažėjantis, o tai aiškiai rodo paklausos spaudimą rinkoje,“ – pabrėžia Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas. Jis priduria, kad šie pokyčiai tik patvirtina, jog 2025-aisiais įmonėms teks ieškoti naujų sprendimų, stiprinti procesų valdymą ir gerinti savo efektyvumą, kad prisitaikytų prie nuolat kintančių sąlygų.
Pasak ekonomisto, geopolitinė situacija dar labiau apsunkina padėtį. Rytų-Vakarų kryptis, kuri ilgą laiką buvo viena pagrindinių Lietuvos logistikos sektoriaus ašių, dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai dabar ženkliai susitraukė. Tai verčia įmones keisti kryptis ir ieškoti naujų rinkų, tačiau procesas nėra lengvas, nes auganti konkurencija iš kitų regionų riboja veiklos lankstumą.
Darbo jėgos trūkumas ir išlieka viena opiausių problemų.
„Jeigu anksčiau darbo rinką reikšmingai papildydavo darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, dabar įmonės vairuotojų ieško net Filipinuose, Indijoje ar Afrikoje“, – sako Ž. Mauricas.
Amerikos ekonomikos situacija taip pat daro įtaką globaliam transporto sektoriui. Pasak Ž. Maurico, nors JAV demonstruoja tam tikrą ekonomikos augimą, griežta monetarinė politika ir augantis biudžeto deficitas kelia papildomų iššūkių.
„JAV šiuo metu orientuojasi į vidaus ekonomikos stiprinimą, tačiau tai gali reikšti mažesnius investicijų srautus į Europą ir lėtėjančią tarptautinę prekybą. Lietuvos logistikos sektoriui tai yra signalas dar labiau investuoti į efektyvumo didinimą, procesų optimizavimą ir inovacijas, kad išliktų konkurencingas globalioje rinkoje“, – pabrėžia ekonomistas.
Kalbant apie makroekonominius veiksnius, ekonomistas atkreipia dėmesį į finansines rizikas.
„Palūkanų normos mažėjimas gali pagerinti skolinimosi sąlygas, tačiau šis procesas bus lėtas ir priklausys nuo geopolitinių bei ekonominių aplinkybių. Įmonėms būtina iš anksto pasiruošti galimiems valiutų svyravimams, kuro kainų augimui, didėjantiems mokesčiams, o tam reikalingas stiprus rizikos valdymas, draudimų sistema ir aiškus kaštų planavimas“, – įspėja Ž. Mauricas.
Nepaisant iššūkių, ekonomistas išlieka nuosaikiai optimistiškas. Lietuvos logistikos sektorius sugeba greitai prisitaikyti prie pokyčių ir išnaudoti galimybes net sudėtingomis sąlygomis. Tačiau norint išlikti, būtina skirti prioritetą procesų efektyvumui ir strateginiam planavimui.
„2025-ieji tikrai nebus lengvi metai, tačiau šie laikai gali tapti galimybe įmonėms konsoliduotis ir sustiprinti savo pozicijas rinkoje“, – reziumuoja Ž. Mauricas.
Logistikos skaitmenizacija: laukimo ir sprendimų metai
Sektoriaus verslai jau ne pirmus metus skaitmenizaciją laiko vienu pagrindinių prioritetų. Tačiau TIA tyrimo duomenys rodo, kad šis procesas dar nėra toks spartus, kaip galėtų būti. Net 50 proc. įmonių planuoja išlaikyti tokį patį investicijų į skaitmenizaciją lygį, kaip 2024 m., o tik 37 proc. ketina jas didinti. Toks atsargumas leidžia suprasti, jog įmonės vertina rizikas ir bando išlaikyti balansą tarp technologinių pokyčių ir finansinio stabilumo.
Pasak Arvydo Valiulio, „Arijus“ nuosavo autotransporto departamento vadovo, kai kurios įmonės investicijų mažėjimą gali pateisinti jau anksčiau pasiektais rezultatais.
„Yra įmonių, kurios per pastaruosius kelerius metus stipriai investavo į skaitmenizaciją ir šiandien jau yra beveik pilnai pasiruošusios pokyčiams“, – teigia A. Valiulis. Tačiau jis priduria, kad dauguma smulkių ir vidutinių įmonių dar laukia, kol rinkoje atsiras platesnis mokamų ar nemokamų IT įrankių pasirinkimas. Šios įmonės tikisi, kad laikui bėgant technologijų prieinamumas sumažins diegimo kaštus.
Skaitmenizacijos procesui stabdį dažnai „įjungia“ klientai. Apklausos duomenimis, dalis įmonių susiduria su situacija, kai klientai nenori mokėti už naujus sprendimus.
„Tvarumo atžvilgiu kai kurie klientai jau pripažįsta pridėtinę vertę, tačiau skaitmenizacijos kaštų perkelti klientams dažniausiai nepavyksta“, – pastebi A. Valiulis. Ši dilema verčia logistikos įmones investuoti į procesų optimizavimą ne tam, kad padidintų kainas, o kad išlaikytų konkurencinį pranašumą augant spaudimui rinkoje.
Europos Sąjungoje artėjantis eFTI reglamentas tampa svarbiu katalizatoriumi. Jis skatins įmones skaitmenizuoti dokumentų valdymą ir krovinių stebėjimą, tačiau tam dar reikia sulaukti Europos Komisijos galutinių duomenų modelių ir valdysenos sistemos išaiškinimų. Tikėtina, kad tie, kas jau investavo į eCMR ir kitas skaitmenines sistemas, galės nesunkiai pridėti eFTI platformų funkcionalumą ir duomenis netrukdomai institucijoms teikti skaitmeniniu būdu.
„Tai bus iššūkis daugeliui smulkių ir vidutinių įmonių, kurios dar nėra pasiruošusios naujiems standartams. Tačiau laikas, kai tai taps būtinybe, neišvengiamai artėja“, – priduria A. Valiulis.
Stabiliai sektoriaus ateičiai svarbus kompleksinis požiūris
„Lietuvos transporto sektoriui būtinas kompleksinis požiūris, apimantis skaitmenizaciją, tvarumą ir stiprų finansų valdymą“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Brangstant darbo jėgos kaštams, brangstant degalams ir kelių mokesčiui bei bendrai didėjant rinkos spaudimui – įmonėms reikės ieškoti būdų kaip išlaikyti savo konkurencingumą ir apskritai nedirbti į minusą.
Pasak jos, pavienės iniciatyvos ar trumpalaikiai sprendimai neatlaikys rinkos spaudimo. „Skaitmenizacija nėra tik išlaidos – tai investicija į greitį ir efektyvumą. ES reguliacinis aiškumas ir valstybės palaikymas šiuo klausimu būtų didelis postūmis į priekį“, – priduria ji.
Kalbėdama apie tvarumą, R. Andziukevičiūtė-Buzė akcentuoja, kad reikia aiškios žinutės ir iš valstybės ir iš Europos Komisijos – kiek esame pasirengę kaip valstybė padėti įmonėms pereiti prie mažiau taršaus transporto sprendimų. Čia reikia dviejų pusių – ir postūmio iš klientų ir postūmio iš valstybės – jeigu įmonės investuoja į dvigubai brangesnes priemones ar kurą, jos turi gauti tam tikrą paskatą, kuri padėtų atlaikyti finansinį spaudimą.
Pasak, TIA vadovės, ekonominio atsparumo srityje vis didesnis dėmesys turės būti skiriamas finansų valdymui. Geopolitiniai pokyčiai ir ekonominė nežinomybė reikalauja stipresnės likvidumo kontrolės, aiškesnių kaštų planavimo strategijų ir efektyvesnio kapitalo valdymo ji. Tad finansinis atsparumas taps vienu svarbiausių sektoriaus išlikimo garantų.
R. Andziukevičiūtė-Buzė išlieka optimistiška dėl sektoriaus ateities.
„Lietuvos logistikos įmonės turi stiprų potencialą būti lyderiais regione. 2025-ieji – tai metai, kai turėsime įrodyti savo gebėjimą prisitaikyti ir augti“, – reziumuoja ji.
***
Po ilgesnės pertraukos Lietuvoje vėl pradėjo augti bankrotų skaičius. Pernai per devynis mėnesius inicijuoti 877 įmonių bankroto procesai, tai 14,9 proc. daugiau nei prieš metus. Ryškiausia Lietuvos ūkio probleminė sritis – transporto sektorius: čia bankrotų skaičius per metus išaugo 77 proc.
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Žydrūnė Stuglytė sako, kad transporto sektoriaus krizei įtakos turėjo ir tebeturi daugybė priežasčių. Šiame sektoriuje didėja veiklos sąnaudos (daugiausia dėl degalų kainų), įmonių išlaidas didina ES kelių rinkliavos, euro vinjetės ir kiti infrastruktūros mokesčiai.
Transporto įmonės verčiamos iš pagrindų atnaujinti sunkvežimių parką griežtėjant taršos reikalavimams, joms trūksta vairuotojų bei tenka didinti sąnaudas augantiems atlyginimams.
Be to, Lietuvos vežėjai vis dažniau susiduria su aštrėjančia konkurencija iš tokių šalių kaip Lenkija, Rumunija ir Bulgarija. Įmonėms sunku gauti finansavimą ir laiku mokėti skolas. Sektoriaus įmonių pajamas mažina geopolitiniai ir ekonominiai iššūkiai lėtėjant Vakarų Europos ekonomikai ir mažėjant transporto paslaugų paklausai ir krovinių srautui.
„Visos šios priežastys lėmė, kad daugelis smulkių ir vidutinių vežėjų nebegalėjo išlikti rinkoje. 2025 m. ši tendencija gali išlikti, jei nebus ryškesnių pokyčių tiek politinėje, tiek ekonominėje aplinkoje“, – įmonių ekonominės veiklos apžvalgoje teigė Ž. Stuglytė.
Iš viso per metus Lietuvoje bankrotą paskelbė 1146 juridiniai asmenys, 2023 m. tokių buvo 1018. Bankroto procesus pernai dažniausiai inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija (33,5 proc. visų bankrotų) ir įmonių vadovai (29,9 proc.). Pagrindinės bankrotų priežastys nesikeitė: per dideli įsiskolinimai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kreditavimo problemos.
Ž. Stulgytė prognozuoja, kad įmonių veiklos ateities tendencijas lems pasauliniai konfliktai, karas Ukrainoje, nestabili politinė padėtis JAV ir pokyčiai Europos šalyse. „Nauji iššūkiai paskatino bankrotų skaičiaus augimą 2024-aisiais, tikėtina, kad ši tendencija tęsis ir 2025 m.“, – spėjo analitikė.
Nieko gero nesitiki
Kad šie metai transporto sektoriui neatneš nieko gero, dar pernai perspėjo ir patys Lietuvos vežėjai bei degalų pardavėjai. Jie prognozavo, kad didėjantys akcizai ir neaiški geopolitinė situacija gali išauginti degalų kainas, o mažos ir vidutinės įmonės nesugebės prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų.
Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos analitikai teigė, kad akcizo degalams didinimas šiemet nėra paskutinis, nes valstybė akcizus didins iki pat 2030 m.
„Tiek vairuotojams, tiek visam transporto sektoriui teks susitaikyti su tuo, kad degalų kainos pamažu augs“, – sakė asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, Lietuviškų degalinių sąjunga, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ir Lietuvos vežėjų sąjunga bendrame pareiškime Vyriausybei teigė, kad 2026 m. ir vėlesniais metais numatomas tolesnis nuoseklus akcizo ir CO2 dedamosios didinimas, todėl degalų brangimas turi ilgalaikę tendenciją, o tai neišvengiamai skatins vežėjus ieškoti pigesnių degalų alternatyvų.
„Degalų rinkos tendencijas, kurios artimoje ateityje gali turėti reikšmingą neigiamą įtaką ne tik degalų mažmeninės prekybos sektoriui, vežėjams, bet ir Lietuvos biudžetui per nesurinktas planuotas biudžeto pajamas iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčių už Lietuvoje parduodamus degalus“, – teigė jie.
Vežėjai ir prekybininkai atkreipė valdžios dėmesį, kad didžiulis degalų kainų skirtumas Lietuvoje ir kaimyninėse ES šalyse skatins ne tik vartotojus, Lietuvos gyventojus, pigesnių degalų ieškoti užsienyje. Esą Lietuvos vežėjai neišvengiamai rinksis pigesnius degalus piltis Lenkijoje ar kitose valstybėse.
„Vilkiko degalų bakuose telpa iki 1400 litrų dyzelino. Su tokiu dyzelino kiekiu vilkikas gali nuvažiuoti apie 4500 kilometrų. Todėl sprendimas, ar degalus piltis Lietuvoje, ar užsienyje, yra paremtas vien tik ekonominiais paskaičiavimais, o susidarysiantis degalų kainų skirtumas nepalieka jokių argumentų tam, kad vežėjai rinktųsi degalus įsigyti Lietuvoje“, – teigė šalies vežėjai ir degalų pardavėjai.
Paskelbė mirties nuosprendį
Vežėjų padėtį dar labiau apsunkino Seimo sprendimas smarkiai mažinti populiariausių šalyje degalų kiekį transportui. Daugeliui įmonių šis sprendimas reiškia mirties nuosprendį.
Šiuo metu naftos degalai sudaro 95 proc. visos Lietuvos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos, atsinaujinantys ištekliai – 5 proc. Lietuvos įmonės turi apie 120 tūkst. dyzelinu varomų tolimojo ir vietinio susisiekimo sunkvežimių, juos visus per penkerius metus pakeisti „žaliaisiais“ automobiliais – beveik neįmanomas uždavinys.
2024 m. rugpjūčio 13 d. neeilinėje Seimo sesijoje priimtos Alternatyvių degalų įstatymo pataisos įpareigojo iki 2030 m. naftos degalų suvartojimą kelių transportui, palyginti su 2021 m., sumažinti ne mažiau kaip 39 proc. Per tą patį laikotarpį atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalis transporto turėtų sudaryti ne mažiau kaip 15 proc.
Dyzelinu varomi lengvieji automobiliai sudaro 66 proc., benzinu – apie 23 proc. Lietuvos registruotų automobilių parko.
Seimo priimti nauji reikalavimai išgąsdino vežėjus, mat Lietuvos įmonės bendrai turi apie 80 tūkst. tolimojo reiso sunkvežimių ir apie 40 tūkst. vietinio pervežimo automobilių. „Daugumą jų pakeisti į alternatyviu kuru varomus yra praktiškai neįmanoma. Tai kainuoja milžiniškus pinigus, kurie įmonėms yra gerokai per dideli“, – Seimo sprendimą komentavo tuometis „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Sunkųjį transportą su vidaus degimo varikliais pakeisti į varomą žaliuoju kuru reikės ne tik didžiulių žmogiškųjų išteklių. Dar didesnių problemų atnaujinant transporto parkus kils dėl paties alternatyvaus kuro, mat žaliojo transporto eksploataciniai laikotarpiai yra gerokai mažesni, o pats šis transportas kainuoja gerokai daugiau.
Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys politikų sprendimą beveik 40 proc. sumažinti degalų vartojimą transportui vadino kvailu, utopiniu tikslu, kurio įgyvendinimui esą tektų imtis absurdiškų priemonių. „Tarkime, važiuoju automobiliu iš Vilniaus į Kauną: 50 kilometrų vykstu automobiliu degindamas degalus vidaus degimo variklyje, o likusį atstumą įveikiu paspirtuku, arkliu ar kaip?“ – stebėjosi V. Šukys.
Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius sakė neįsivaizduojantis, kad, vairuotojui atvykus į degalinę, pardavėjas jam pasakytų viso bako benzino parduoti neturįs teisės – galįs pripilti tik 60 proc. talpos. „Taip nebus. Todėl nematau šitos iniciatyvos prasmės“, – prisipažino V. Šukys.
Pardavėjo nuomone, sumažinti degalų vartojimą turbūt įmanoma diegiant elektromobilius viešajame sektoriuje, o privačiame sektoriuje 40 proc. sumažinti degalų vartojimą praktiškai neįmanoma.
Degalus pilasi užsienyje
Alfa.lt rašė, kad nuo šių metų pradžios išaugus dyzelino kainai tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesniais degalais apsirūpina kaimyninėse šalyse.
Vežėjai perspėjo, kad ši tendencija neigiamai atsilieps valstybės finansams, ir siūlė skubiai ieškoti sprendimų, pavyzdžiui, tartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl tarifų suvienodinimo. Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje degalai nuo metų pradžios kainuoja gerokai daugiau nei Lenkijoje.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, kad daugelis transporto bendrovių nuo sausio yra apsisprendusios degalų Lietuvoje nebesipilti ir tai daro neturėdamos kitos išeities.
Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiulę įtaką daro transporto įmonėms, kurios savo pervežimų maršrutus optimizuoja taip, kad galėtų degalus piltis ten, kur jie pigiausi. Skaičiuojama, kad pilną baką degalų Lietuvoje užsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.
P. Drižo teigimu, aljansui priklausančių bendrovių skaičiai gąsdinantys – vežėjai svetur užsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.
„Mano vertinimu, pakėlę akcizą mes ne tik nesurinksime papildomų 170 mln. eurų, bet ir to, ką surinkdavome iki sausio“, – apgailestavo vežėjų atstovas.
***
Taip pat skaitykite:
- Tadas Jonušauskas: „Ko iš 2025 metų gali tikėtis Lietuvos vežėjai?“
- „Kelių transporto paslaugų eksportas per tris 2024 metų ketvirčius mažėjo 3 proc.“
- „2024 metai buvo sunkūs – kas toliau?“
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.