Transporto atstovas kraupsta nuo valdžios planų: aš savo pinigų niekada neatgausiu
Valdančiųjų užmojai kovojant su šešėliu riboti didesnius nei 10 tūkst. Lt atsiskaitymus grynaisiais piktina verslininkus. Techninę pagalbą sunkvežimiams kelyje teikiantis verslininkas Petras Sadauskas tvirtina pakliūsiąs į keistą situaciją, nes iš užsieniečių nelaimėlių neimdamas pinigų iškart rizikuos jų niekada nesulaukti. Prieš tokius planus stoja ir Lietuvos prekybininkai, kurie bijo prarasti pirkėjus iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Žiemą būna, kad baltarusių ar ukrainiečių sunkvežimiai įkrenta į griovį. Mes įsitikinome, kad jeigu iš jų nepasiimi ant kelio pinigų, tai jų niekada ir nebegausi. Jeigu baltarusiui išrašysiu sąskaitą, pinigų niekada neatgausiu. Jie jokiu būdu nemokės. O negi aš važiuosiu jį į teismą Baltarusijoje paduoti? Be to, baltarusis netgi norėdamas apmokėti sąskaitą, to taip paprastai nepadarys, nes valiutinių pervedimų jie negali daryti be valdžios leidimo. O tai užtrunka 2-3 mėnesius“, – DELFI sakė bendrovės „Priekabos“ vadovas P. Sadauskas.
Jis tikina jau du sykius turėjęs karčios patirties su kaimynais latviais.
„Mes iš Latvijos dviejų kompanijų jau esame „ragus“ gavę. Kol laukėme sąskaitos apmokėjimo, viena Liepojos įmonė bankrutavo. Apie baltarusius ir ukrainiečius net kalba neina, jeigu jie su savim neturi reikiamos sumos, mes net nevažiuojame dirbti. O gelbėjimo darbų sumos susidaro nemažos“, – tvirtino pašnekovas.
Pasak verslininko, didžiulių sunkvežimių gelbėjimo darbų sąmatos būna nemažos ir dažnai siekia 10-20 tūkst. Lt.
„Galima būtų padaryti darbų sąmatą, išrašyti sąskaitą ir palikti sunkvežimį griovyje arba skersą gulintį autostradoje ir laukti pavedimo. Tačiau tada mes gelbėjimo darbą atliksime po mėnesio ar dviejų“, – dėstė P. Sadauskas.
Verslininkas viliasi, kad įstatyme atsiras išimtys dirbantiems su užsienio įmonėmis.
„Gal jie ir teisūs, gal reikia riboti tuos mokėjimus grynaisiais, kur galima padaryti pavedimus, bet mūsų atveju tai neįmanoma“, – kalbėjo jis.
Bijo prarasti rusus ir baltarusius
Lietuvos prekybos įmonių asociacija taip pat piktinasi, kad gali prarasti klientus iš kaimyninių šalių. Asociacija išplatino pranešimą, kuriame nuogąstauja, kad priėmus tokį sprendimą, nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos ir Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas.
„Nors mažmeninėje prekyboje dauguma atsiskaitymų yra iki 10 tūkst. Lt, tam tikruose sektoriuose, tokiuose kaip baldų, buitinės technikos, prabangių drabužių, ši suma yra viršijama. Ypač tai pasakytina apie Baltarusijos ir Rusijos gyventojus, kurie yra pagrindiniai tokių prekių pirkėjai ir paprastai atsiskaito grynaisiais. Tikėtina, kad tokiu sprendimu šių šalių piliečių išleidžiamų pinigų Lietuvos ekonomikoje kiekis bus sumažintas“, – teigė vykdantysis asociacijos direktorius Laurynas Vilimas.
Asociacijos vertinimu, įstatymų pakeitimas naudingiausias būtų bankams, kurie suinteresuoti pavedimų per elektroninės bankininkystės sistemas didėjimu.
„Čia galima įžvelgti tam tikrą konfliktą tarp verslo ir vartotojų bei bankininkų interesų. Šiuo atveju pastarųjų interesai būtų aukščiau. Mūsų nuomone, atsiskaitymų banko kortelėmis gerokai padaugėtų, jei bankai sumažintų mokesčius. Tuomet ir prekybininkai būtų labiau suinteresuoti mažinti tranzakcijų grynaisiais apimtis“, – dėstė jis.
Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui prieštarauja ne viena verslo asociacija, tvirtinanti, kad tai ypač paveiktų verslą regionuose.
Tvirtina, kad nepatogumų nebus
Finansų ministerija, parengusi Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma nebeleisti nei gyventojams, nei įmonėms grynaisiais pirkti brangesnes nei 10 tūkst. Lt prekes ar paslaugas, tvirtina siekianti mažinti šešėlį. Jokių išimčių taikyti neplanuojama.
„Prieš siūlydami šią priemonę, išanalizavome galimas pasekmes ir matome, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys nepatogumų dėl jos taikymo beveik nepajus, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. Lt ribos, o visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose“, – anksčiau tvirtino finansų ministras Rimantas Šadžius.
DELFI jau rašė, kad ministerijos parengtose Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisose numatyta, kad pažeidus atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarką, mokėtojui ir pinigus priėmusiam asmeniui ar įmonei grės 1-2 tūkst. Lt bauda. Jeigu tokį pažeidimą asmuo ar įmonė pakartos, grės 2-5 tūkst. Lt bauda.
Finansų ministerijos duomenimis, tokia praktika taikoma Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose ES valstybėse. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje – apie 10 tūkst. litų.
Siūloma, kad įstatymų pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų sausio.
Šiuo metu gyventojų atsiskaitymas grynaisiais pinigais niekaip neribojamas, o įmonėms Valstybinė mokesčių inspekcija gali kurį laiką drausti atlikti tokius atsiskaitymus.
DELFI primena, kad ne viena Vyriausybė bandė riboti atsiskaitymus grynaisiais, tačiau realių sprendimų taip ir nebuvo priimta.
Neoficialiai skaičiuojama, kad maždaug trečdalis Lietuvos ekonomikos yra šešėlyje, o tai yra apie 30 mlrd. Lt.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.