Tentų pjaustymas: ar galima nuo to apsisaugoti?
Pasak žiniasklaidos pranešimų, Vokietijoje krovininių automobilių apiplėšimai įvyksta kas 20 minučių. Šalies vežėjai kasmet patiria didžiulius, milijardais eurų skaičiuojamus nuostolius. Vokietijos valdžia mėgina kovoti su šia problema policinėmis priemonėmis, tačiau panašu, kad naudos iš to maža, nes ilgą laiką ši problema rimtai niekam nerūpėjo. Be abejo, Vokietija nėra vienintelė šalis, kurioje vyksta krovininių automobilių apiplėšimai ir krovinių vagystės, todėl CargoNews.lt redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokių apsaugos priemonių nuo tentų pjaustymo ir krovinių vagysčių turėtų imtis patys vežėjai.
Ką sako ir ką daro vežėjai
„Linavos“ teigimu, tentų pjaustymas yra nuolatinis vežėjų galvos skausmas. Dažniausiai tentų pjaustymo ir krovinių vagysčių atvejai fiksuojami Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Beneliukso šalyse (vežėjai dar minėjo Italiją ir Ispaniją). Iš esmės šis reiškinys neturi aiškiai apibrėžtos geografijos – tentai pjaustomi visoje Europoje, todėl „Linava“ pataria vežėjams rinktis tikrai saugias (patikrintas, gerai apšviestas, turinčias papildomos saugumo įrangos) aikšteles. Svarbu, kad aikštelėse būtų ir daugiau vairuotojų – kad reikalui esant, būtų galima kreiptis pagalbos. Esant bet kokiems įtarimams dėl bandymo apiplėšti, būtina nedelsiant kreiptis į policiją – „Linavos“ žiniomis, pavojinguose regionuose policijos pareigūnai dalina atmintines vairuotojams apie nesaugias aikšteles, taip pat nurodomos priemonės, kurių reikia imtis norint išvengti nemalonumų.
Asociacijos tinklapyje yra sukurtas „Pavojų keliuose žemėlapis“, kuriame asociacijos nariai dalinasi savo patirtimi. Šiame žemėlapyje galima tiksliai įvertinti kurie regionai ir kurios stovėjimo vietos yra pavojingos. Rekomenduojama jų vengti. Asociacijos nuomone, šiuo klausimu turėtų aktyviau dirbti ir vyriausybinės bei tarptautinės organizacijos. Pirmiausia reikėtų sukurti bendrą visai Europai saugių aikštelių koncepciją ir išplėsti jų tinklą. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų būti organizuotas taip, kad teisėsaugos organai veiktų efektyviai tiek prevenciškai (pavyzdžiui, vilkikų stovėjimo aikštelėse turėtų būti daugiau policijos patrulių), tiek ir įvykus incidentams (siekiant sumažinti papildomų nuostolių, reikėtų supaprastinti pranešimų apie vagystę procedūras, taip pat reiktų koordinuoti policijos ir prokuratūros darbą skirtingose šalyse).
Danguolė Kader, UAB „Hegelmann Transporte“ žalų skyriaus vadovė, papasakojo, kokių priemonių nuo tentų pjaustymo ir krovinių vagysčių imamasi šioje įmonėje. „Tiek mūsų įmonėje, tiek daugelyje kitų transporto įmonių, deja, pakankamai dažnai pasitaiko tentų prapjovimo atvejų. Problema tikrai rimta. Jau kurį laiką po kiekvieno vagystės atvejo žemėlapyje pažymime nesaugias aikšteles raudonais taškais. Vos ne kiekvieną dieną šis žemėlapis pasipildo nauja raudona žyme. Jei seniau pavojingiausios šalys būdavo Prancūzija, ypač pasienis su Belgija, Ispanija, Italija, tai dabar tentai pjaustomi, kroviniai vagiami kone visoje Europoje. Baisiausia, kad vagys labai suįžūlėjo, jie ne tik pjausto tentus, bet netgi naudoja jėgą prieš vairuotojus. Taip pat pasitaikė atvejų, kai kroviniai buvo vagiami netgi dienos metu, kai nusikaltėliai apsiginklavę beisbolo lazdomis tiesiog pasiimdavo iš puspriekabės ko jiems reikia. Liūdniausia, jog tuo pačiu metu pro šalį ramiai važiavo automobiliai, bet niekas į tai nereagavo. Dažnai pastebimas netgi policijos beviltiškumas… Dėl prevencijos — perkame tentus su įaustu metaliniu tinkleliu, kad taip lengvai neprasipjautų. Bet sunku imtis kažkokių prevencinių priemonių, kai Europoje yra akivaizdžiai per mažai visus reikalavimus atitinkančių saugomų aikštelių. Beje, saugoma aikštele negalima vadinti tiesiog apšviestos, mokamos stovėjimo aikštelės šalia degalinės, į kurią nukreipta filmavimo kamera. Tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Ispanija iš tiesų saugomas aikšteles galima ant rankos pirštų suskaičiuoti. O jei dar prisiminsime, kad vairuotojai, palikę krovinį, turi eiti nakvoti į viešbutį — apie kokią prevenciją tada apskritai galima kalbėti?”
D. Kader išsakytoms mintims pritaria ir UAB „Baltic transline“ transporto ir logistikos skyriaus vadovė Sandra Vasiliauskienė. „Tentų prapjovimo atvejai pasitaiko gana dažnai, ypač šiaurinėje Prancūzijos dalyje, Belgijoje, Ispanijoje. Šie regionai rizikingesni ir pasižymi didesniu nusikalstamumu. Prapjovimai dažniausiai nėra dideli, keliose puspriekabės tento vietose. Manome, kad dažniausiai padaromi tikrinant koks krovinys pakrautas. Vagysčių saugomės ir prevencines priemones taikome kontroliuodami patį vadybos ir vairuotojo darbo procesą: turime informaciją apie vežamą krovinį, jo vertę, atitinkamai planuojame sustojimus, vairuotojai instruktuojami dėl vagysčių prevencijos. Reikia pripažinti, kad net ir saugomose aikštelėse negalima prarasti budrumo. Pasitaiko, kad tentai prapjaunami ar įvykdomos smulkios vagystės ir jose. Tad vairuotojas irgi turi būti apdairus ir išlikti budrus. Vagysčių prevencija rūpinamės plėsdami ir atnaujindami turimą automobilių parką: užsakinėjamos puspriekabės su armuotais tentais. Rinkoje jau kalbama apie kuriamas naujas tentų apsaugos sistemas, tam tikrais atstumais integruojamas į tento audinį. Pažeidus tokį tentą, suveiktų signalizacija. Vairuotojo, krovinio, technikos saugumo klausimas visada yra aktualus. Tad nuolat domimės ir rūpinamės kaip jį užtikrinti ir padidinti. Šis procesas niekada nebus baigtinis“.
Vežėjų pasisakymai tik dar kartą įrodo, kad tentų pjaustymo problema yra išties labai opi. Suprantama, jog kiekvienas vežėjas imasi visų galimų saugumo priemonių, tačiau aišku ir tai, kad Vakarų Europos šalyse labai trūksta saugių vilkikų stovėjimo aikštelių, tad dažnu atveju tos saugumo priemonės, kurių ėmėsi vežėjai, nueina perniek.
Be to, tokiais atvejais reikia nepamiršti ir apie tam tikrus draudimo niuansus. Pirmiausiai, būtina skirti CMR draudimą ir krovinio draudimą (detaliau apie tai šiame Cargonews.lt straipsnyje ir šiame išaiškinime rusų kalbą). Idealus (saugiausias) variantas vežėjui, siekiant nepatirti nuostolių tento prapjovimo ir krovinio vagystės atveju — CMR draudimo, krovinio draudimo ir automobilio draudimo turėjimas, nors tai, žinoma, „brangus malonumas“. Kaip ten bebūtų, geriau vengti santykių aiškinimosi su draudikais. Todėl vežėjai bando kažkaip tai apsaugoti tentą (krovinį) nuo vagystės savarankiškai. Vienas iš būdų – tentų armavimas metalinio tinklelio pagalba, apie ką verta pakalbėti plačiau.
Tentų armavimas
Jau minėjome, kad įmonė „Baltic transline“ naudoja armuotus tentus, todėl mes paprašėme S. Vasiliauskienės papasakoti apie šios patirties niuansus.
Pasak pašnekovės, jei įmonė nori įsigyti naują tentą, ji iš karto užsako armuotą tentą. Lietuvoje dėl armuotų tentų gamybos galima kreiptis čia arba čia. Šios produkcijos gamintojai atkreipia dėmesį, kad galima užarmuoti ir turimą tentą (svarbiausia, kad jis būtų geros būklės), bet geriau užsisakyti naują – dėl gamybos ypatumų tai gali būti net pigiau, nei armuoti turimą tentą.
Pasak S. Vasiliauskienės, už armuotą tentą (priklausomai nuo apsaugoto paviršiaus aukščio – aukščiau ar žemiau nei 1,8 m) tenka primokėti nuo 200 iki 400 eurų. Svarbu žinoti, kad armuotas tentas sveria maždaug 200 kg daugiau, nei standartinis, kas turi įtakos ir šiek tiek didesnėms kuro sąnaudoms. Tačiau, kaip teigia S. Vasiliauskienė, šiuo atveju kalbama apie „nežymiai didesnes“ kuro sąnaudas, kurias kompensuoja didesnis krovinio saugumas. Pasak gamintojų, armavimas gali būti ir „lengvesnis“.
Kalbant apie armuotų tentų gamybos laiką, tai, pasak „Baltic transline“ atstovės, jis nesiskiria nuo laiko, reikalingo įprastų tentų gamybai, nes įmonė viską planuoja iš anksto. Tačiau bendrai imant, gamybos terminai priklauso nuo gamintojo (vienas gamintojas gali paprašyti daugiau laiko, bet pagaminti pigiau, ir atvirkščiai).
Kaip minėjome, armuotas tentas yra sunkesnis, todėl vairuotojui reikia daugiau jėgos norint jį atitraukti ir užtraukti. Be to, sustūmus tokį tentą į šoną, jis užima daugiau vietos. Tačiau S. Vasiliauskienės nuomone, šie nepatogumai nėra tokie reikšmingi, kad turėtų esminės įtakos darbui ir nebūtų galima su jais susigyventi. Vairuotojai taip pat supranta saugumo klausimą ir svarbą, todėl įmonė nusiskundimų kol kas nesulaukė. Pagaliau, armuotas tentas tarnauja tiek pat laiko, kaip standartinis – šiuo požiūriu esminio skirtumo nėra, tačiau puspriekabėje su armuotu tentu krovinys apsaugotas labiau.
Tuo pat metu mums pavyko išsiaiškinti, kad armuotas tentas nebėra vienintelis technologinis kovos su krovinių vagišiais būdas. Beje, armuotų tentų gamintojai pripažino, kad armuoti tentai nėra itin populiarūs. Galbūt, vežėjų pasitikėjimą pelnys kita pristatoma naujovė.
Tentų signalizacija
Bremerhafeno (Vokietija) aukštosios mokyklos transporto ir logistikos fakulteto studentas Andreas Gizleris (Andreas Giessler) pasiūlė savo kovos su tentų plėšikais būdą. Jis sukūrė specialią saugumo sistemą „Alarmplane“ – tai yra signalizacija, suveikianti tuomet, kai tentas pažeidžiamas.
Sistemos veikimo principas gana paprastas: vidiniame tento paviršiuje išvedžiojamas tankus laidų, pagamintų iš medžiagos, panašios į kevlarą, tinklas, visi laidai prijungiami prie signalizacijos bloko, blokas pritvirtinamas kažkur krovinių skyriuje (t.y. iš išorės jis yra nematomas). Jei bent vienas laidas bus supjaustytas, tuoj pat įsijungs 110 decibelų pavojaus signalas (110 decibelų yra maksimali apsaugos signalizacijos garso riba).
Sistema turi autonominį maitinimo šaltinį (veikia nepriklausomai nuo sunkvežimio maitinimo sistemos). Dar daugiau – valdymo bloke yra mikroprocesorius, kuris valdo sistemą specialios programinės įrangos pagalba (tai leidžia maksimaliai sumažinti elektros energijos suvartojimą). Tokiu būdu dviejų 9 voltų baterijų turėtų pakakti keleriems metams, tačiau sprendimo autorius pataria jas tikrinti kas 12 mėnesių. Išradėjo teigimu, sistema neįmanoma manipuliuoti, nes ji neturi atitinkamų sąsajų. Sistemai sumontuoti reikia apie pusantros valandos.
Daugiau informacijos apie šį produktą (beje, jis kainuoja apie 2000-3000 eurų) galima rasti specialiame „Alarmplane“ tinklapyje. Sistemos pristatymas anglų kalba yra čia. Vaizdo medžiaga vokiečių kalba yra čia:
Panašų produktą – tentą su daviklių sistema, kuri ims skleisti pavojaus signalą išorinės neteisėtos intervencijos atveju ir siųs pagalbos prašymą specialiai informacijos sistemai – ėmėsi kurti garsi belgų tekstilės gaminių įmonė „Sioen“. Išmanųjį tentą, vykdant projektą „PASSAnT”, kurs ši Belgijos ir dar viena Olandijos įmonė.
Žiniasklaidoje taip pasirodė pranešimai apie tai, kai Eindhoveno (Olandija) Technikos universiteto mokslininkai ėmėsi kurti programinę įrangą stebėjimo kameroms, kurią bus galima panaudoti jūrų uostuose ir vilkikų stovėjimo aikštelėse esančiose vaizdo kamerose. Sistema galės atpažinti potencialius vagišius. Neužilgo Olandijoje ir Belgijoje turėtų prasidėti šios sistemos bandymai.
Tentų gamintojų nuomonė
Be abejo, aprašyti sprendimai yra įdomūs, tačiau šios naujovės (beje, gana nepigios) dar nėra patikrintos praktiškai. Todėl norėdami suprasti jų tikrąją vertę, kreipėmės pagalbos į tentų gamintojus.
Kai kurie pasakė, jog gamina tentus be jokių papildomų apsaugų. Kiti paminėjo armavimą, tačiau atkreipė dėmesį, kad šis technologinis sprendimas negali garantuoti visiško saugumo (kartais dėl konstrukcinių ypatumų remontuoti armuotus apgadintus tentus yra sunkiau), ir patarė geriau rinktis patikrintas stovėjimo aikšteles.
Didieji tentų gamybos rinkos žinovai pasirodė esą žinantys apie A. Gizlerio išradimą. Tačiau „Schmitz Cargobull Baltic“ atstovai paminėjo, jog šiuo metu apie pramoninę tokių apsaugos sistemos gamybą negalvojama. Daugiau komentarų šiuo klausimu pateikė „Tentinių medžiagų specialistai“ atstovai. Jų manymu, šiuo metu A. Gizlerio išradimas laikytinas brangiai kainuojančiu „žaisliuku“ (kurį eksperimento ar savireklamos tikslais gali sau leisti tik turtingi vežėjai), bet ne tikrai naudingu dalyku. Jei būtų kitaip, tai, pasak ekspertų, visi vežėjai jau seniai būtų pagalvoję apie šios sistemos įsigijimą, o tentų gamintojai būtų pradėję masinę gamybą. Kol kas vežėjams labiau apsimoka remontuoti supjaustytus tentus arba pirkti naujus, nei leisti pinigus tokiai „prabangai“.
Taigi, galbūt vežėjams kol kas vertėtų neskubėti įsigyti „tentų signalizaciją“ tikintis, kad ji atbaidys visus vagišius. Tačiau jei leidžia finansinės galimybės, pabandyti, ko gero, vertėtų – o gal padės? Juk tik praktinis naudojimas gali patvirtinti arba paneigti šio produkto naudą. Be to, reikia turėti galvoje, jog rinka tradiciškai pirmiausia priešinasi naujovėms, o vėliau vadina jas „technologiniu proveržiu“. Vargu ar tokia autoritetinga įmonė, kaip „Sioen“ būtų pradėjusi dirbti šiuo klausimu, jei nematytų perspektyvos. Vienaip ar kitaip mūsų tikslas buvo supažinti vežėjus su naujovėmis, padedančiomis apsisaugoti nuo tentų pjaustymo ir krovinių vagysčių – spręsti teks patiems vežėjams.
***
Apibendrinant galima pasakyti, jog tentų pjaustymas tebėra didžiulė vežėjų problema. Ją padėtų išspręsti didesnis saugių aikštelių skaičius ir glaudesnis įvairių Europos šalių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas. Deja, institucijos vis dar neskuba imtis kokių nors aktyvių veiksmų, todėl vežėjams belieka pasitikėti tik savimi ir technologiniais sprendimais. Kol kas geriausias sprendimas buvo tentų armavimas, tačiau ir šis sprendimas nesuteikia laukiamo rezultato. Belieka tikėtis, kad „tentų signalizacija“ artimiausiu metu vežėjams taps labiau prieinama (finansine prasme). Ar galės ji atbaidyti suįžūlėjusius vagišius – sunku pasakyti, bet pabandyti ją įsidiegti, ko gero, verta. Bent jau dėl to, kad tokia papildoma apsaugos priemonė galėtų tapti vežėjų argumentu derantis su draudimo bendrovėmis dėl draudimo polisų kainų.
Komentarai
Vagys atvykstantys į aikšteles patikrint krovinių taip tai pirma problema , antra` tie tikrintojai yra šalia krovinio, kabinoje patikėkit jau buvo toks atvejis ,kai kam ir ne vienas kai akštelėje kad ir mokamoj esi patkrintas savo kolegų, vairuotojų
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.