Teisininko konsultacija: kur kreiptis su pretenzija krovinio dingimo atveju?
Apie tai, kad būtina itin kruopščiai patikrinti, kam pakraunamas krovinys, rašyta daugybę kartų. Tačiau vežėjų bei ekspeditorių kasdieniame darbe nuolat pasigirsta pagalbos šauksmas – ką daryti? Padėkite! Krovinys dingo! Kur kreiptis?
Kai kas pasimoko iš svetimų klaidų, kiti – iš brangiai kainavusių savų… CargoNews.lt pabandys dar sykį priminti, kokia turi būti veiksmų seka, jeigu dingo jūsų krovinys. Konsultacijos kreipėmės į Jeleną Cvirko, advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX“ advokato padėjėją.
Teisininkai akcentuoja, jog sprendžiant, kokių veiksmų imtis vežėjui praradus krovinį, būtina vadovautis sutarties ir teisės aktų nuostatomis, kurios reguliuoja šią situaciją. Tai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – KTK) bei viena svarbiausių teisės aktų tarptautinių krovinių vežimo srityje – 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija).
- Kam gali būti reiškiamos pretenzijos dėl krovinio praradimo?
– Dėl krovinio praradimo pretenzija gali būti reiškiama krovinio vežėjui. Kai vežėjas pasitelkia kitus asmenis, pretenzijos, o vėliau – ir ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti reiškiamas pasirinktinai keliems ar vienam iš vežėjų.
Vežėjo atsakomybė dėl krovinio praradimo nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nustatytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 dalyse.
- Ar visais atvejais būtinas teismo sprendimas, ar ginčą galima išspręsti ir kitais būdais?
– Teisės aktai, reglamentuojantys vežėjo atsakomybę už krovinio praradimą, nenumato privalomo pretenzijos pateikimo vežėjui, prieš teikiant ieškinį į teismą. Tačiau rekomenduotume visuomet iš pradžių pateikti pretenziją vežėjui su reikalavimu atlyginti dėl krovinio praradimo patirtą žalą, išskyrus tuos atvejus, kai žinote, kad toks kreipimasis būtų neracionalus (pavyzdžiui, jeigu turite duomenų apie tai, kad vežėjas prisidėjo prie krovinio dingimo, ir sužinojęs, kad jūs apie tai žinote, mėgins naikinti įvairius įrodymus arba mėgins paslėpti savo turtą, kad prisiteisus žalą, neturėtumėte iš ko realiai ją išieškoti).
- Vežėjų versle dažnai persipina įvairiose valstybėse registruotų įmonių keliai: vežėjas iš vienos valstybės, krovinio siuntėjas iš kitos, gavėjas – iš trečios, o krovinys kraunamas ketvirtoje šalyje. Kokios yra baudžiamąjį proceso iniciavimo ypatybės krovinio vagystės atveju?
– Praktikoje neretai krovinio praradimas būna susijęs su dalies ar viso krovinio vagyste arba su kitais galimais nusikaltimais (sukčiavimas, turto pasisavinimas ir kt.). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, rekomenduotume nedelsiant kreiptis į baudžiamąjį persekiojimą vykdančias institucijas. Šiuo atveju pagal bendrą taisyklę pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turėtų būti reiškiamas valstybės, kurios teritorijoje įvyko įvykis, lėmęs krovinio praradimą, institucijoms (pavyzdžiui, jeigu įtariama, kad krovinio vagystė greičiausiai įvyko Lietuvoje, tuomet reikėtų kuo greičiau teikti pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Lietuvos prokuratūros įstaigai arba policijai). Tačiau ši taisyklė turi ir išimčių, kurios priklauso nuo faktinių konkrečios situacijos aplinkybių. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais pareiškimas gali būti reiškiamas ir tos valstybės, kurioje yra įtariamųjų gyvenamoji/buveinės vieta, baudžiamąjį persekiojimą atliekančioms institucijoms, nepaisant to, kad vagystė įvyko kitoje valstybėje.
Verta paminėti ir tai, kad Lietuvoje civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo galima pareikšti ir baudžiamojoje byloje. Toks ieškinys nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu (skirtingai nei reiškiant ieškinį civilinio proceso tvarka). Paprastai toks civilinis ieškinys gali būti pateikiamas kartu su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo arba gali būti pateiktas ir vėliau ikiteisminio tyrimo procese arba baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme. Civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios.
- Ar nukentėjusioji pusė, nepasinaudojusi teise pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civiliniame procese?
– Reikėtų akcentuoti tai, kad net tuo atveju, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas (pavyzdžiui, dėl to, kad nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo), paprastai vis tiek išlieka galimybė kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir reikalauti iš vežėjo dėl krovinio praradimo patirtų nuostolių priteisimo.
- Sutartyse paprastai būna apibrėžti konkretūs gabenimo terminai. Kai krovinys vėluoja kelias ar keliolika valandų, jau kyla įvairių įtarimų. O koks yra įstatymuose ir konvencijose numatytas terminas pareikšti reikalavimus dėl prarasto krovinio?
– CMR konvencijoje nustatyta, jog pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu pasibaigus sutartam pristatymo terminui, krovinys per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas, tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį perėmė vežėjas. Tai reiškia, jog jeigu krovinys nepristatomas minėtais terminais, galima laikyti krovinį prarastu ir reikalauti nuostolių atlyginimo iš vežėjo.
- Tačiau tikrai yra daug atvejų, kai apie krovinio dingimą sužinoma anksčiau, nei sueina minėti terminai. Ar galima iš karto reikšti pretenziją vežėjui arba kreiptis į teismą ar ikiteisminio tyrimo instituciją?
– Svarbu įsidėmėti, jog teisės aktai numato terminus, per kuriuos gali būti pareiškiami ieškiniai vežėjui dėl krovinio praradimo. Pagal CMR konvenciją ieškinys dėl krovinio praradimo gali būti pareikštas per 1 metus. Tačiau vežėjo tyčinių veiksmų atveju – senaties terminas yra 3 metai. Visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį.
- Dėkojame už atsakymus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.