Teisingas atliekų tvarkymas – neišnaudota kaštų taupymo sritis
Transporto parkus turinčios įmonės visoje Europoje randa priežasčių vykdyti savo veiklą „žaliai“. Nesvarbu, ar jos prisideda prie kartono perdirbimo, pastatant rūšiavimo konteinerius, bakus pildo biodyzelinu, ar veža prekes su geresnes aerodinamines savybes turinčiais sunkvežimiais ir padangomis – bendrovės deda dideles pastangas ne tik tam, kad sumažintų savo paliekamus pėdsakus gamtoje, bet ir tam, kad galėtų sutaupyti. Tai padeda padaryti atliekų valdymo optimizavimas. Tačiau Lietuvoje į atliekas, protingą bei teisingą jų tvarkymą vis dar gana dažnai numojama ranka.
Ar tai suvokimo problema?
Dar 2010-aisias metais Lietuvoje susidarė daugiau kaip 5,5 mln. t atliekų ir šis kiekis vidutiniškai didėja 15% kasmet. Vien transporto kompanijose susidaro daug perdirbamų atliekų, kurios gali būti panaudojamos įvairiose pramonės šakose: asfalto, cemento, betono, plieno, aliuminio gamybos ir kt. Administracinės patalpose susidaro aliuminio, stiklo, popieriaus, plastiko – šios atliekos taip pat gali būti perdirbamos.
Pasak UAB „Vetoil“ direktoriaus Vaido Minkevičiaus, daugelio Lietuvos įmonių atliekų rūšiavimo rodikliai gerokai atsilieka nuo individualių valdų gyventojų – įvairios atliekos keliauja tiesiai į komunalinių atliekų srautą, o tai yra ne tik kenksminga, bet ir finansiškai nenaudinga. Bet tai nėra vien tik įmonių problema, tai, pirmiausia, yra susiję su bendru žmonių sąmoningumu.
Transporto ūkyje susidaro begalė pavojingų atliekų: naudotos alyvos, įvairių filtrų, akumuliatorių, amortizatorių, užterštų šluosčių ir t.t. Alyvos atliekos turi didžiausią poveikį aplinkai iš visų transporto priemonių eksploatavimo atliekų, nes jos yra netirpios, patvarios ir prisotintos nuodingaisiais chemikalais bei sunkiaisiais metalais. Alyva prilimpa prie bet kokių paviršių – nuo paplūdimio smėlio iki paukščių plunksnų. Ji plūduruoja ir teršia mūsų vandenis, juos padengdama orui nelaidžia plėvele. Ji lėtai praranda klampumo savybes ir lėtai garuoja. Nedidelis kiekis alyvos gali smarkiai užteršti didelį kiekį geriamojo vandens.
Statistika byloja, jog pasaulyje kasmet sukaupiama maždaug 30 mln. tonų panaudotų tepalų, tarnavusių automobilių ir kitų transporto priemonių varikliuose. 2009-aisiais transporto priemonės visame pasaulyje „pagamino“ maždaug 14 mln. tonų naudotos variklinės alyvos, pramoninės alyvos atliekos ši skaičių galėtų padvigubinti. Europoje yra suvartojama apie 65 proc. automobilinės ir mažiau nei 35 proc. pramoninės alyvos. Apie 50 proc. suvartotos alyvos visiškai susinaudoja veikloje (vykstant degimui, garuojant, pasiliekant likučiams talpose ir t.t.). Likęs 50 proc. suvartojamos alyvos kiekis galėtų būti surenkamas. Būtent variklinė alyva sudaro daugiau kaip 70 proc. alyvos atliekų, kurias yra galimybė surinkti, tačiau Lietuvoje surenkamas tik penktadalis.
O kur gi dingsta likusi dalis? Likusi dalis nelegaliai sudeginama ar kitaip netinkamai panaudojama, pvz.: išpilama, panaudojama įrankių tepimui ir pan. Deginant alyvą naminiuose šildymo katiluose ar buitiniuose katiluose, skirtuose dirbtuvių patalpoms apšildyti, sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, užteršdamos dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Taip pat šie sunkieji metalai po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja.
UAB „Vetoil“ direktoriaus V. Minkevičiaus teigimu, atliekų rūšiavimo situacija gerėtų greičiau, jei įmonėms būtų akcentuojamas ne tik atitinkamų reikalavimų laikymasis, bet kartu būtų rodoma ir nauda, kurią galima gauti iš protingo ir tinkamo atliekų tvarkymo.
Gali gelbėti aktyvesnis dalyvavimas atliekų perdirbimo sistemoje
Atliekos, iš tikrųjų, yra vertingas turtas, kuris gali būti panaudojamas ir tapti tikra pridėtine verte kiekvienai įmonei, todėl protingą įmonę rūšiuoti turėtų skatinti vien jau ekonominis interesas. Perdirbamos atliekos tampa vertingomis antrinėmis žaliavomis, iš kurių gaminami nauji gaminiai. Taip sutaupomi pirminiai gamtos ištekliai, energija, mažiau teršiama aplinka. Tačiau tam, kad atliekos būtų tinkamos perdirbimui, jos turi būti išrūšiuotos. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose – vienas efektyviausių būdų padidinti perdirbamų medžiagų kiekius ne tik konkrečioje įmonėje, bet ir visos valstybės mastu. Nemaža dalis Europos valstybių (Švedija, Didžioji Britanija, Vokietija ir kt.) tai jau suprato ir sėkmingai naudojasi atrastais, galima sakyti, neišsenkamais ištekliais. Daugelis bendrovių iš naujo įvertina savo atliekų tvarkymą, atliekų pridavimo dažnį, atliekų konteinerių vietas, tipus, atstumus tarp sandėliavimo vietų. Tvarkingas atliekų rūšiavimas, optimalaus kaupiamo atliekų dydžio numatymas gali padėti įmonei užsidirbti iš veikloje susidarančių atliekų. Juk didesnis priduodamas atliekų kiekis gali turėti nemenką vertę. Juo labiau, naudą gauna ne tik konkreti įmonė, tačiau ir visa žmonija – tvarkingai išrūšiuotas atliekas galima perdirbti ir prikelti antram gyvenimui. Taip pinga ne tik atliekų tvarkymas bet ir žaliavos, skirtingai nei deginat rūšiuotas ar nerūšiuotas atliekas.
Pavyzdžiui, alyvos atliekos yra vertingas išteklius. Jas perdirbant, galite apsaugoti aplinką ir taupyti energiją bei neatsinaujinančius naftos išteklius. Perdirbimas yra geriausia alyvos atliekų sutvarkymo forma. Perdirbant naudotą alyvą sunaudojama 89 proc. mažiau energijos ir išskiriama iki 65 proc. mažiau teršalų emisijos, nei perdirbant žaliavinę naftą.
Parengta pagal UAB “Adampolis” žurnalą “Specialistas”
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.