Tarptautinės kelių transporto sąjungos vadovas – sprendimų reikia šiandien, o ne rytoj (papildyta)
Kelių transportas yra vienas svarbiausių logistikos sektorių Europoje, ypač Lietuvoje, kur vežėjai apie 95 proc. savo paslaugų eksportuoja, gabendami krovinius visame žemyne. Tai lemia, kad šio sektoriaus pokyčiai ir iššūkiai turi tiesioginį poveikį ne tik vietos rinkoms, bet ir visai ES tiekimo grandinei.
Tačiau vairuotojų trūkumas, augantys aplinkosaugos reikalavimai ir būtinybė diegti naujausias technologijas – tai iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos ir Europos kelių transporto sektorius. Tarptautinės kelių transporto sąjungos vadovas Umberto de Pretto ragina veikti nedelsiant: sprendimų reikia šiandien, o ne rytoj.
Vairuotojų trūkumui įveikti – novatoriški sprendimai
Vairuotojų trūkumas Europoje tampa rimtu iššūkiu tiekimo grandinėms. Skaičiai nedžiugina: iki 2028 metų ES, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje gali pritrūkti daugiau nei 745 tūkst. sunkvežimių vairuotojų.
„Tai milžiniškas smūgis visam Europos mobilumo tinklui ir logistikos sistemoms“, – teigia jau šią savaitę „Transporto inovacijų forume“ kalbėsiantis U. de Pretto.
Tačiau blogos naujienos tuo nesibaigia – keleivių pervežimo sektoriuje padėtis ne geresnė. Prognozuojama, kad iki 2028 m. trūks daugiau nei 275 tūkst. autobusų ir kitų keleivinio transporto priemonių vairuotojų.
IRU vadovas taip pat pažymi, kad ši situacija reikalauja skubių ir novatoriškų sprendimų. „Tradiciniai sprendimai čia nebeveiks – reikia pritraukti naują kartą, kuri vertina šiuolaikiškas technologijas, geresnes darbo sąlygas ir aplinkosauginius sprendimus“, – teigia jis. Autonominiai sunkvežimiai ir pažangios technologijos, be abejo, yra viena iš svarbių krypčių, tačiau ne mažiau svarbu rūpintis darbo sąlygų gerinimu, vairuotojų mokymais bei tinkamos infrastruktūros kūrimu.
Pasak U. de Pretto, vairuotojų darbo patrauklumo didinimas, kartu su modernių technologijų diegimu, yra kelias, kuriuo turi eiti ne tik Lietuva, bet ir visa Europa.
Mažataršiai automobiliai – iššūkiai ir galimybės
Kelių transportas yra vienas didžiausių taršos šaltinių Europoje, o perėjimas prie ekologiškų degalų tapo būtinybe.
„Perėjimas prie nulinės emisijos transporto priemonių yra labai svarbus siekiant Europos klimato tikslų. Tačiau negalime tikėtis, kad transporto operatoriai visą šį perėjimą finansuos patys. Tam reikia didžiulių investicijų į infrastruktūrą, valstybės turi kurti ilgalaikes paskatas, kurios siųstų aiškią žinutę bent dešimt metų į priekį apie kelių apmokestinimo ir kitas lengvatas, skirtas tiems, kas investuoja į brangius, bet ekologiškus sprendimus“, - aiškina U. de Pretto.
IRU vadovas taip pat pabrėžia, kad vien alternatyvūs degalai nebus sprendimas, jei nebus didinamas transporto efektyvumas. „Turime siekti dvigubo požiūrio – derinti alternatyvius degalus su efektyvesniais transporto procesais, tokiomis priemonėmis kaip maršrutų optimizavimas, ekologiški sunkvežimiai ir modernūs vairuotojų mokymo sprendimai. Šis metodas ne tik sumažins taršą, bet ir bus pigesnis tiek operatoriams, tiek vyriausybėms“, – aiškina jis.
Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė pabrėžia, kad negalima visos atsakomybės už ekologišką perėjimą perkelti vežėjams. Siekiant pakreipti vilkikų parkų atnaujinimą į brangesnį, bet mažiau taršų, svarbu vežėjams matyti ilgalaikes ir nekintamas reguliavimo ir lengvatų sąlygas – kiek metų į priekį jie bus atleidžiami nuo CO2 dedamosios, kokias nuolaidas gaus privalomo draudimo ar kelių infrastruktūros mokestyje, mažos taršos zonų reguliavime ir kituose finansinėse paskatose, kurios prisidės prie kasdienių kaštų didinimo arba mažinimo.
Vienodi reikalavimai Europos miestams
„Miestai savarankiškai įveda skirtingas taisykles, kurios apsunkina transporto operatorių darbą ir kelia painiavą“, – pastebi U.de Pretto. Skirtingi reikalavimai dėl transporto priemonių aplinkosaugos klasės, prieigos prie tam tikrų zonų ir papildomi mokesčiai yra tik keli iš daugybės problemų, su kuriomis susiduria vežėjai.
Pasak jo, būtina sukurti standartizuotas taisykles ir ženklinimą visoje Europoje, kurie leistų transporto priemonėms lengvai atpažinti reikalavimus kiekviename mieste. „Reikia bendro reglamento, kad visi galėtume veikti efektyviai. Tai ne tik palengvins transporto operatorių darbą, bet ir sumažins painiavą bei sąnaudas“, – teigia U. de Pretto.
IRU taip pat siūlo sukurti vieningą skaitmeninę platformą, kuri centralizuotai pateiktų visą reikalingą informaciją apie skirtingų miestų transporto apribojimus.
„Tokia sistema leistų transporto operatoriams vienoje vietoje greitai patikrinti, kokios taisyklės galioja kiekviename mieste. Tokia platforma padėtų išvengti nesusipratimų ir leistų efektyviau planuoti krovinių ir keleivių pervežimus visoje Europoje“, – sako IRU vadovas.
Daugiau kelių transport tendencijų bei prognozių ateičiai galėsite išgirsti „Transporto inovacijų forume“ jau šį trečiadienį ir ketvirtadienį.
***
Čia – papildoma informacija iš U. de Pretto apie vairuotojų trūkumą Europoje ir Lietuvoje.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.