Tamsiosios Vokietijos ekonomikos dėmės: kaip iš tiesų laikosi Europos garvežys?

eu-germany.svg

Vokietijos ekonomikos augimo prognozė nuo 1,7 proc. sumažinta iki vos 0,3 proc. Tai reiškia, kad šalis neteks 50 mlrd. eurų pajamų. Šalis dabar kaltinama tuo pačiu, kuo ir „nuodėmingoji“ jos priešingybė Graikija – statistikos klastojimu. Kas iš tiesų vyksta galingiausioje Europos ekonomikoje?

Kai didžioji dalis Europos valstybių kenčia nuo skolų krizės, Vokietija, atrodo, gali tik džiaugtis nemažai uždirbusi iš savo palyginti sveikos ekonomikos. Nors vokiškų prekių paklausa užsienyje mažėja, šalies verslininkai toliau imasi naujų investicijų siekdami išlaikyti pozityvaus nusiteikimo ateičiai įspūdį.

Vokiečiai turi posakį, kad versle svarbu atrodyti geriau nei esi iš tikrųjų, tačiau šalies spaudoje esama ir realesnį – niūresnį – vaizdą piešiančių publikacijų.

Rytų savivaldybės tvarkosi geriau nei turtingesnės vakarinės

Vokietijoje įtakingas „Bertelsmann“ fondas atliko išsamų tyrimą ir išsiaiškino, kad didelė dalis šalies savivaldybių yra daugiau ar mažiau prasiskolinusios. Fondo žiniomis, beveik dviejų trečdalių savivaldybių biudžetai yra deficitiniai.

Trys ketvirtadaliai savivaldybių žada šiais arba kitais metais pakelti vietinius mokesčius. 37 proc. savivaldybių yra priverstos mažinti arba išvis sustabdyti išlaidas keliams, gatvių apšvietimui, mokyklinei veiklai ir senjorų priežiūrai. Taip pat planuojama parduoti arba uždaryti savivaldybių žinioje esančius itin populiarius atvirus arba uždarus baseinus.

Sunkiausiai verčiasi savivaldybės vakarinėse žemėse – Šiaurės Reino-Vestfalijos bei Saro. Geriausiai klojasi turtingiausioms pietinėms žemėms –Bavarijos ir Badeno-Viurtembergo.

Tyrėjai pripažįsta esantys nustebinti, kad buvusiosios Rytų Vokietijos savivaldybės nepasiduoda vakariečių pamėgtai gyvenimo skolon tendencijai. Nors jos yra tarp neturtingiausiųjų, griežtai taupydamos sugeba išlaikyti perteklinius biudžetus.

Bankai kaltinami grobuonišku elgesiu

Pinigai niekada nebuvo tokie pigūs kaip dabar, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) vietiniams bankams skolina už viso labo 0,5 proc. palūkanas. Vokietijos prekių testavimo fondas „Warentest“ nusprendė išsiaiškinti, kaip ši ECB dovana pasiekia eilinius bankų klientus.

Buvo palygintos vienkartinės palūkanos, kurias bankai ima už trumpalaikes dispozicines paskolas. Pastebėta, kad palūkanų skirtumas bankuose gali siekti nuo 4 proc. iki daugiau nei 13 proc. Tačiau mažesnės palūkanos yra retenybė, todėl vidurkis siekia 11,31 proc.

Grobuonišku elgesiu kaltinami bankai teigia aukštomis palūkanomis siekiantys auklėti savo klientus, kad šie, prieš išlaidaudami, geriau pasvertų savo galimybes ir atprastų gyventi skolon.

Vyriausybė manipuliuoja statistiniais duomenimis

Vokietijos savaitraštis „Focus“ nusprendė išsiaiškinti, kodėl gyventojų asmeninis infliacijos lygio pojūtis taip nemaloniai skiriasi nuo oficialiųjų infliacijos augimo duomenų. Paaiškėjo, kad į oficialųjį prekių krepšelį, kuriuo remiantis skaičiuojama infliacija, yra įtrauktos reto vartojimo prekės.

Oficialiojo prekių krepšelio sąraše yra tokios prekės kaip buitinė technika, kompiuteriai. Paskutiniu metu šių prekių kainos krito, tačiau reikia pastebėti, kad jos perkamos ne tik ne kasdien, bet net ir ne kasmet. Nors kasdieninio vartojimo prekių, ypač maisto, kainos nuolat kyla, infliacijos indeksui skaičiuoti joms skiriama tiek pat vertės, kaip ir retiems pirkiniams.

„UniCredit“ banko duomenimis juntamasis infliacijos lygis šių metų liepos mėnesį Vokietijoje siekė 2,9 proc., o Federalinės statistikos valdybos skaičiavimais, jos lygis tebuvo 1,9 proc.

Savaitraštis taip pat pastebi, kad Vokietijos nedarbo lygio duomenys pastarąjį dešimtmetį buvo skaičiuojami kitaip nei anksčiau. Nusiųsti į perkvalifikavimo kursus darbo ieškantys asmenys šiandieną iškrenta iš bedarbių statistikos. Anksčiau to nebuvo galima daryti todėl de facto jie tebebūdavo bedarbiai. „Focus“ žurnalistai čia įžiūri Vyriausybės sąmoningą manipuliavimą statistiniais duomenimis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

pagalba

Padėkime Agnieszkai Haładus!

Transporto sektorius ne kartą parodė savo solidarumą, vienybę ir veiksmų galią. Šiandien vienai transporto žurnalistei reikia būtent šios stiprybės, kad laimėtų sunkiausią kovą – kovą už savo gyvybę.

2025-04-07 54
0
kiaule

Centrinėje Europoje gyvulių ligos protrūkis – ribojimai vežėjams

Norime perspėti vežėjus, kad Centrinėje Europoje – gyvulių ligos protrūkis. Dėl to gali būti ribojamas sunkvežimų važiavimas per sieną, taikomos dezinfekcinės priemonės. Problema liečia tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Austrija, Serbija. Patariame įvertinti situaciją, vykstant į šias šalis.

2025-04-07 48
0
dyzel

Finansų ministerija nepritaria daliniam kuro akcizų grąžinimui

Finansų ministerija nepritaria siūlymui sukurti ir įgyvendinti dalinio gazolių akcizų grąžinimo sistemą Lietuvoje, nes tai neatitiktų aplinkosauginių tikslų, o kartu sumažintų ir valstybės finansinius išteklius, būtinus šalies saugumui užtikrinti. 

2025-04-04 43
0
scania_girteka

Tvaresnė ateitis jau čia: įsigijo pirmąjį Lietuvoje elektrinį sunkvežimį „Scania“

Lietuviai jau pripranta prie asmeninių elektromobilių, tačiau mūsų šalies gatvėse išvysti elektrinį sunkvežimį – vis dar retenybė. Vis dėlto tokia padėtis greitai keisis – savo akis ir ausis prie itin tylaus ir visiškai netaršaus sunkvežimio pratins kauniečiai ir miesto svečiai. Čia veikianti logistikos bendrovė pirmoji Lietuvoje nusipirko elektrinį sunkvežimį „Scania“.

2025-04-04 15
0