Tachografų „korekcijos“: grės tūkstantinės baudos
Vežėjų pasaulyje kalbos apie galimybę „koreguoti“ tachografų duomenis – ne iš piršto laužtos. Nors XXI amžiuje technologijos tobulėja, tačiau yra žmonių, kurie ir naujausias technologijas sugeba „nulaužti“. Šiuo atveju – pasiūlyti vežėjui paslaugą, leidžiančią keisti tikrinančioms institucijoms prieinamus tachografų duomenis.
Tokia paslauga – nelegali, tačiau jei yra paklausa, neišvengiamai atsiras ir pasiūla.
Vairuotojams – griežtesnės sankcijos
Nuo 2015 m. lapkričio 1 dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 142-8 straipsnio nauja redakcija. Joje tarp daugybės veikų numatyta, kad „keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais su neįrengtu, neveikiančiu, nesuremontuotu per nustatytą laikotarpį ar neatitinkančiu nustatytų reikalavimų tachografu – užtraukia baudą vairuotojams iki 289 eurų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – iki 868 eurų.
Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant tachografą, kurio viena iš funkcijų specialiai atjungta arba kuris pritaikytas vairavimo ir poilsio rodmenims klastoti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 144 iki 579 eurų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 724 iki 1448 eurų.
Keleivių ar krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais naudojant neatitinkančius nustatytų reikalavimų tachografo registracijos lapus ir (ar) vairuotojo kortelę arba pažeidžiant nustatytą jų naudojimo tvarką – užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 72 iki 144 eurų“ (visas straipsnis – šioje nuorodoje).
Pardavėjai iki šiol buvo nebaudžiami
Lietuvoje galiojantys teisės aktai iki šiol niekaip nereglamentavo sankcijų asmenims, siūlantiems galimybę „pakeisti“ tachografų duomenis. „Šiuo metu nėra nustatyta administracinė atsakomybė už programinės įrangos, prietaisų ar įrenginių, kurie skirti ir (ar) pritaikyti kelių transporto priemonėse naudojamo tachografo duomenims pakeisti ar jiems sunaikinti arba kuriuos naudojant galima sutrikdyti ar sulaikyti elektroninį duomenų keitimąsi tarp tachografo dalių prieš juos tachografui užregistruojant, arba kuriais galima atjungti nors vieną iš tachografo funkcijų arba galima daryti įtaką tachografo veikimui, gamybą, platinimą, reklamą ar prekybą jais“. Šiais argumentais remdamasi Susisiekimo ministerija pateikė Vyriausybei įstatymo projektą, kuris turėtų užtikrinti 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą. Nes Briuselyje ir Strasbūre priimti sprendimai numatė, kad Lietuva imtųsi kokių nors apčiuopiamų sankcijų prieš tokių „paslaugų“ teikėjus, gamintojus, pardavėjus ar reklamuotojus.
„Pavyzdžiu galima vadinti vadinamuosius „antiradarus“ Dabar jokie įstatymai nedraudžia jais prekiauti, tačiau už tokios įrangos naudojimą vairuotojas gali būti baudžiamas, – CargoNews.lt aiškino Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriaus pareigas laikinai einantis Tomas Pilukas. – Tachografų duomenų „koregavimo“ atveju kaltė jau iki šiol tekdavo vairuotojui ar atitinkamam transporto įmonės darbuotojui, o nuo 2016 metų pavasario atsakomybė numatyta ir asmenims, kurie gamins, pardavinės ar reklamuos tokią įrangą“.
Lapkričio 4 dieną Lietuvos Vyriausybės posėdyje buvo pateikti 2 įstatymų projektai, kurie numato griežtas finansines sankcijas panašia nelegalia veikla užsiimantiems asmenims. Tiesa, įstatymų projektai dar turės būti patvirtinti Seime, tačiau tikimasi, kad jie įsigalios, kaip ir planuojama, 2016 m. pavasarį. Vyriausybė Seimo prašo šiuos projektus svarstyti skubos tvarka.
Bauda – nuo 1000 eurų
Administracinių teisės pažeidimų kodeksą siūloma papildyti 142-13 straipsniu, kuriuo fiziniams ir juridiniams asmenims siūloma skirti baudą nuo 1000 iki 3000 eurų. Ji numatyta už „prietaisų, sukonstruotų ir (arba) skirtų manipuliuoti tachografo duomenimis, gamybą, platinimą, reklamą ar prekybą tokiais prietaisais“. Jeigu asmuo, jau baustas už tokį pažeidimą, vėl pažeidžia įstatymą, jam gresia solidesnė bauda – nuo 3000 iki 5000 eurų.
Pasak T. Piluko, iki 2016 m. kovo 2 d. visos Europos Sąjungos šalys turės įgyvendinti ES Reglamento Nr. 165/2014 32 straipsnio nuostatas ir uždrausti gaminti, platinti bei reklamuoti prietaisus, leidžiančius „koreguoti“ tachografus. „Baudų dydis Lietuvoje pasirinktas toks, kad bauda atgrasytų pažeidėją. Nes jei bauda bus simbolinė, tai nusikaltėliai savo amato tikrai „nemes“. Todėl į ATPK ir įtraukėme baudas, kurių mažiausias dydis yra 1000 eurų“, – teigė Susisiekimo ministerijos atstovas.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas pripažino, kad per dešimt 2015 metų mėnesių už vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus nubausta 380 krovininių bei keleivinių transporto priemonių vairuotojų. „Turbūt suprantate, kad nubausti transporto verslo įmonių vadovus ar jų įgaliotus asmenis, kaip kad numatyta ATPK, yra beveik nerealu. Visi jie sakė, sako ir sakys, kad pažeidimą darė vairuotojas, nieko nepranešęs įmonės vadovams. O Lietuvos teismų praktika tokio tipo bylose dar tik formuojama. Mūsų inspekcijos darbuotojai stabdo, tikrina, fiksuoja pažeidimus: tikrai neskirstome pažeidėjų į tautybes arba automobilių pagal jų registracijos šalį. Mes siekiame, kad Lietuvos keliais krovinius ar keleivius vežančių transporto priemonių vairuotojai laikytųsi reikalavimų, vairavimo ir poilsio režimo. Tačiau galiu pasakyti, kad asmenų, norinčių apgauti tikrintojus, daugėja. Ir pažeidėjų skaičius kasmet auga“, – sakė vienas iš VKTI vadovų.
Baudos užsienyje
Baltarusijoje keleivių ar krovinių vežimas transporto priemone, turinčia „pagerintą“ tachografą, užtraukia baudą nuo 5 400 000 iki 9 000 000 rublių (tai maždaug 284-474 eurai), o už vairavimo ir poilsio režimo pažeidimus grės bauda nuo 900 000 iki 4 500 000 rublių (maždaug 47-237 eurai).
Rusijos keliuose už tachografo duomenų klastojimą vairuotojui gali būti skirta 1000-3000 rublių (maždaug 15-45 eurai), o atsakingam asmeniui, išleidusiam į reisą techniškai netvarkingą automobilį – bauda nuo 5000 iki 10 000 rublių (maždaug 72-144 eurai).
Itin skausmingos sankcijos Olandijoje – vairavimo ir poilsio lapukų nebuvimas vairuotojui gali kainuoti net 4400 eurų. Jeigu tikrinantys pareigūnai nustatys, kad tachografo duomenys galimai koreguojami, vairuotojui bus skirta 440 eurų, o jo darbdaviui – 1320 eurų bauda.
Už manipuliavimą tachografų duomenimis Lenkijoje vairuotojui numatyta bauda nuo 2000 iki 6000 zlotų. Be to, vairuotojui gresia ir laisvės atėmimas iki 3 metų.
Žiauriausios sankcijos gresia Prancūzijoje – tachografų duomenų klastotojams numatyta bauda iki 30 000 eurų ir laisvės atėmimas iki 12 mėnesių.
Baus ir už ridos klastojimą
Primename, kad spalio pabaigoje Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria numatyta baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės ridos klastojimą. Tarp numatytų bausmių – ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Kaip numatyta Baudžiamojo kodekso pataisose, tas, kuris suklastojo transporto priemonės ridą, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šią nusikalstamą veiką atsakys ir juridinis asmuo.
Šių pataisų autorių teigimu, Lietuva yra bene vienintelė Europoje, kurioje legaliai leidžiama klastoti automobilių ridą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje už ridos klastojimą keli piliečiai buvo pasodinti į kalėjimą, o Vokietijoje ridos duomenų falsifikatoriui pirmą kartą yra skiriama 7000 eurų bauda, o už antrą kartą taikoma reali laisvės atėmimo bausmė.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.